Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „A.“, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2025 m. gegužės 31 d. apie 21.42 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 2.04 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 3 d. įtariamoji G. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 15 val. susitiko su savo draugu V. S. netoli nuo jos namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pas ją atvažiavo su mamai priklausančiu automobiliu M. B. CLS valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia jos namų sėdėjo automobilyje, bendravo. Sėdėjo kelias valandas, besėdint automobilyje sugalvojo išgerti alkoholį. Gėrė degtinę „Absoliut“ V. automobilyje. Ji išgėrė beveik 0,7 l. degtinės „Absoliut“. V. S. išgėrė jai atrodo apie 100 ml. degtinės. Nežino dėl kokios priežasties, net nepagalvodama, su V. S. apsikeitė vietomis ir ji atsisėdo už automobilio vairo. Norėjo pavažiuoti ir užvedusi automobilį pradėjo važiuoti tiesiai atrodo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau negali pasakyti tiksliai gatvės pavadinimo. Važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Privažiavus sankryžą nuvažiavo tiesiai, tada pasuko į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobiliu atvažiavo iki Lidl parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir ji vėl įsėdo į automobilį MB ir važiavo atgal (duomenys neskelbtini) gatve link namų, (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuo Lidl pavažiavus kokius 500 metrų ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie davė jai papūsti į alkotesterį, kur ji pripūtė pirmu įpūtimu 2,21 prom., antru - įpūtė 2,04 prom. Negali paaiškinti kodėl ji neblaivi atsisėdo už automobilio vairo. Labai gailisi, kad taip padarė. V. S. jai sakė, kad ji nevairuotų neblaivi automobilio, tačiau ji jo neklausė ir vairavo. Kad ji taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo V. S. nežinojo (el. b. t. 1, b. l. 84-86).

Papildomai ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 6 d. apklausta įtariamoji G. P. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų papildyti neturi kuo. Sutinka tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 107-109).

Motyvuojamoji dalis

Be G. P. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. gegužės 31 d. apklausta liudytoja K. R. parodė, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 20.30 val. būdama namuose prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo iš lauko sklindančią garsiai paleistą muziką <...> išėjo į balkoną pasižiūrėti iš kur sklinda garsas <...> pamatė (duomenys neskelbtini) g. prie važiuojamosios kelio dalies lygiagrečiai pastatytą juodos spalvos automobilį M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio sklido garsi muzika. Už automobilio M. B. stovėjo automobilis Audi prie kurio stovėjo jauna panelė <...> dėvėjo pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos kelnes. Šią merginą matė pirmą kartą. Taip pat matė, kad prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kurio požymių nurodyti negali, tačiau jis buvo su raudonos liemene. Vyras nuolatos garsino muziką, o mergina vis įlipdavo į automobilį, o būtent į priekinę keleivio vietą ir išlipdavo. Iš šalies atrodė, kad vaikinas su mergina pykosi. Taip pat mergina atrodė stipriai neblaivi, kadangi ji labai svirduliavo, taip pat vis vaikščiojo per važiuojamąją kelio dalį, o atsiremdama į šalia stovintį automobilį „Audi“, taip pat stipriai svirduliavo. Kadangi ji sodino gėles balkone įdėmiai į juos nežiūrėjo, tačiau kažkuriuo momentu, kai mergina įlipo į automobilio keleivio vietą praėjo apie 15 minučių, kai ji nebuvo išlipusi iš automobilio. Kai ji susiruošė eiti į namų vidų, pamatė, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vaikinas ir ta pati panelė, kurie apsikeitė vietomis. Mergina atsisėdo prie automobilio vairo, o vaikinas į keleivio vietą. Mintyse pagalvojo, nejaugi mergina vairuos, kadangi iš šalies atrodė, kad yra neblaivi. Netrukus pamatė ir išgirdo, kaip mergina pradėjo stipriai gazuoti t. y. spausti akseleratoriaus pedalą, tačiau automobilis nevažiavo tikriausiai buvo įjungtas rankinis stovėjimo stabdis, mergina nuolatos gazavo ir stabdė, o po kelių minučių pamatė, kaip mergina pradėjo važiuoti su automobiliu atgal sustojo ir išvažiavo kelia tiesiai link (duomenys neskelbtini) g. Kadangi jai sukėlė įtarimų, kad mergina yra neblaivi ir vairuoja automobilį ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Taip pat nori pridurti, kad apibūdinta mergina ir vaikinas tikriausiai pykosi dėl to, kad ji norėjo vairuoti automobilį, o vaikinas jai neleido, kadangi girdėjo, kaip jis jai rusų kalba sakė „Negalima tau“ (el. b. t. 1, b. l. 39-42).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 3 d. apklausta liudytoja L. Z. parodė, kad automobilis M. B., valt. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė. Automobiliu naudojasi ji ir jos sūnus V. S.. 2025 m. gegužės 30 d., laiko tiksliai nepasakys, su automobiliu išvažiavo sūnus. Kur jis juo važiavo nežino. Kokiomis aplinkybėmis automobilį vairavo jo draugė G., jos pavardės ji nežino, negali nurodyti. Jai automobilio ji nedavė. 2025 m. gegužės 31 d. sūnus paskambino į telefoną ir nurodė, kad G. vairavo jos automobilį ir jai jį teks paimti iš policijos komisariato. Automobilį nusipirko 2025 m. gegužės 8 d. ir jį užregistravo savo vardu. Nieko nežinojo, kad G. vairuos automobilį neblaivi ir tuo labiau, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Prašo jai automobilį grąžinti (el. b. t. 1, b. l. 72-73).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 3 d. apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad G. P. yra jo draugė. Pažįsta ją daug laiko, tačiau negali prisiminti kur susipažino. 2025 m. gegužės 31 d. apie 15 val. susitiko su G. prie jos namų. Jis atvažiavo pas ją jo mamai priklausančiu automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sėdėjo automobilyje bendravo. Kažkuriuo tai momentu sugalvojo išgerti. Nepamena ar jis turėjo su savimi degtinės butelį, ar jie ji kažkur nusipirko. Tada sėdėjo jo automobilyje, vartojo degtinę „Absoliut“. Kažkuriuo tai momentu <...> su G. susikeitė vietomis. Jis atsisėdo į keleivio sėdynę, o jį į vairuotojo pusę. Ji atsisėdo į tą vietą šiaip pasėdėti. Jis negalvojo, kad ji pradės vairuoti automobilį, kažkuriuo momentu jis prisnūdo, matyt nuo išgerto alkoholio kiekio. Atsibudo, kai jau G. jau vairavo automobilį, tačiau tai buvo prieš pat juos sustabdant policijos pareigūnams, važiuojant jis jai kelis kartus sakė sustoti ir nevairuoti. Tačiau ji jo neklausė ir važiavo toliau. Užgesinti automobilio jam taip pat nepavyktų iš keleivio sėdynės. Nori pasakyti, kad jis nebūtų leidęs G. neblaiviai vairuoti automobilio (el. b. t. 1, b. l. 116-118).

2025 m. birželio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių pranešama apie gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g., pranešėja matė, kaip neblaivi moteris, svirduliuodama, sėdo už automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo ta pačia gatve LIDL parduotuvės link. <...> Atvykus į nurodytą gatvę, minėto automobilio nepastebėjo. Tikrinant aplinkines gatves, netoli prekybos centro „Lidl“, buvo pastebėtas aprašymą atitinkantis automobilis. Privažiavus arčiau, įsitikino, kad tai – minėtas automobilis. Automobilio vairuotojas, pastebėjęs paženklintą policijos automobilį, nepaisydamas draudžiamo šviesoforo signalo (raudonos spalvos), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Dėl šios priežasties buvo pradėtas persekiojimas, naudojant šviesos ir garso signalus. Vairuotojas, supratęs, kad yra stabdomas, pradėjo manevruoti iš pirmos eismo juostos į antrą, vėliau važiuoti per vidurį tarp eismo juostų. Pavažiavus kelis metrus, automobilis sustojo. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje pastebėjau sėdinčią moterį šviesiais plaukais, vilkinčią pilkos spalvos megztinį. Vairuotojai nuleidus langą, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį. Ji suprato, kodėl buvo sustabdyta. <...> nurodė savo duomenis: G. P. <...> Bendraujant su G. P., iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar buvo vartojusi alkoholio, ji tai neigė. Perdavus duomenis kolegei A. Ž., ši, naudodamasi duomenų bazėmis, nustatė, kad G. P. niekada nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemonių. Atsinešus alkoholio matuoklį Alcotest 7510, serijos Nr. ARJK-0165, sertifikato Nr. 2262212, dar kartą pasiteiravus, ar G. P. yra blaivi, ji pripažino prieš maždaug 5 valandas vartojusi degtinės ir alaus. Pirmo patikrinimo metu (21.42 val.) nustatytas 2,21 prom. girtumas. Antro patikrinimo metu (22.03 val.) – 2,04 prom. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18947-25. <...> Taip pat informuojama, kad kartu su G. P. automobilyje keleivio vietoje važiavo V. S., <...> teigė, kad jis yra automobilio valdytojas, o savininkė – jo mama L. Z. <...> Paklausus, kodėl perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, V. atsakė, jog nežinojo, kad G. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, o patikrinti negalėjo, nes ji, esą, buvo pametusi piniginę su visais dokumentais. Jis taip pat nurodė, kad iš automobilio nieko pasiimti nenori. <...> Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra įsivėlusi techninė klaida – nurodyta neteisinga data: vietoje 31 dienos įrašyta 23. Be to, neteisingai nurodytas ir adresas – (duomenys neskelbtini). Visgi (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje buvo sustabdytas minėtas automobilis aplink jokių namų nėra (el. b. t. 1, b. l. 64-66).

Į gautą iškvietimą atvykę policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėjo įvykio vietą – (duomenys neskelbtini). <...> Gatvėje matoma viena transporto priemonė yra juodos spalvos „Mercedes-Benz“ markės automobilis, stovintis važiuojamojoje kelio dalyje pirmoje eismo juostoje. Automobilio valstybiniai numeriai yra „(duomenys neskelbtini)“, pažymėti Lietuvos (LT) šalies identifikatoriumi. Automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ yra išgabenamas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (el. b. t. 1, b. l. 43-45).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. 22.15 val. užfiksuoti G. P. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARJK0165, 2025 m. gegužės 31 d. 21.41 val. nustatytas 2,21 prom. neblaivumas, 2025 m. gegužės 31 d. 22.03 val., nustatytas 2,04 prom. neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 9-10), tą patvirtina ir byloje esantys kvito rodmenys (patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d.) (el. b. t. 1, b. l. 61-63).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų loginę grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad G. P. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Minėta, kad ikiteisminiame tyrime G. P. savo kaltę pripažino, parodė, kad prieš vairuodama transporto priemonę vartojo alkoholį. Šie kaltinamosios parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta K. R. parodė, kad pro balkoną stebėjo kaip kaltinamoji svirduliavo prie kaltinime nurodyto automobilio, kartu su draugu garsiai klausėsi muzikos, atrodė akivaizdžiai neblaivi ir kai sėdo už automobilio vairo ir juo išvažiavo, kreipėsi į policiją. Įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad reagavę į gautą iškvietimą policijos pareigūnai aptiko pranešime minimą automobilį, pradėjo važiuoti paskui, tačiau automobilio vairuotojas, nepaisydamas draudžiamo šviesoforo signalo (raudonos spalvos), supratęs, kad yra stabdomas, pradėjo manevruoti iš pirmos eismo juostos į antrą, vėliau važiuoti per vidurį tarp eismo juostų, padidino greitį, galiausiai sustojo. Patikrinus vairuotoją, nustatyta, kad tai kaltinamoji G. P.. Tikrinant alkotesteriu jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tą patvirtina Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga.

Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad G. P. 2025 m. gegužės 31 d. apie 21.42 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 2.04 promilių neblaivumą.

Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios G. P. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai. Veika kvalifikuota teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per penkerių metų laikotarpį (el. b. t. 1, b. l. 134-137, 141-142).

Dėl bausmės

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę G. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

G. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, praeityje neteista (el. b. t. 1, b. l. 119-121). Administracinio nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta šešis kartus, keturis iš jų – dėl važiavimo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, paskutinį kartą – 2024 m. lapkričio 11 d., paskirta 5 Eur bauda, paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. lapkričio 12 d. (el. b. t. 1, b. l. 124-129). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad dirba nuo 2025 m. gegužės 21 d. (el. b. t. 1, b. l. 122-123). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios veiksmais nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir (ar) sveikatai.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas bei kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės pasiūlyta 75 MGL (3750 Eur) baudos bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir G. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu jai skirtina galutinė sumažinta bausmė – 50 MGL (2 500 EUR) bauda.

Kaltinamoji prašė leisti jai paskirtą baudą sumokėti per penkerių metų laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamoji turi pastovų pajamų šaltinį, visgi iš kaltinamosios taip pat bus išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, sąlyginai didelė. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės lemia poreikį nustatyti G. P. ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas tenkinamas iš dalies – kaltinamoji G. P. paskirtą baudos bausmę įpareigojama sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga kaltinamajai skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertintina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad G. P. pirmą kartą teisiama už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Savo kaltę kaltinamoji pripažino tik policijos pareigūnams nustačius, kad yra neblaivi, net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jos kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Eismo įvykio metu išvengta skaudžių pasekmių asmenų sveikatai ir (ar) kitų asmenų turtui. Visų aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teismo vertinimu, G. P. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ribojimo terminą. Nors prokurorės pareiškime nurodyta „2 (trejus) metus“, visgi būtent 2 (dvejų) metų ribojimo terminas konkrečiu atveju bus proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąją charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. birželio 3 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamosios galimybė vairuoti transporto priemones, paskiriant kardomąją priemonę (el. b. t. 1, b. l. 110-113). Apie sprendimą informuotina akcinė bendrovė „Regitra“.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytoja-savininkė yra L. Z. (el. b. t. 1, b. l. 52). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 12 640 Eur (el. b. t. 1, b. l. 69). Vertė išieškoma su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji yra itin jauno ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus, dirba, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kartu su kaltinamąja važiavęs draugas prašė nevairuoti transporto priemonės, ką patvirtino liudytoja K. R.. Todėl konkrečiu atveju, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcingas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš G. P. išieškotina dalis automobilio „Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 640 Eur.

Prokurorė taip pat prašė, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, įpareigoti kaltinamąją per 9 mėnesius sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors nėra duomenų, kad kaltinamoji anksčiau būtų vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi, visgi byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog G. P. būdama jaunesnė negu dvidešimties metų vartojo alkoholinius gėrimus, kai tikrinimo metu buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas, už ką buvo bausta administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. bausta administracine tvarka, 2025 m. padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Neblaivumas konkrečiu atveju turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes būtent už tokį nepateisinamą elgesį, kai būdama neblaivi kaltinamoji vairavo automobilį, pastaroji pripažinta byloje kalta. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad konstatuotina ir kaltinamosios pavojingo elgesio besikartojanti neigiama tendenciją. Tai sudaro pagrindą šiuo atveju paskirti kaltinamajai ir aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 9 mėnesių terminą nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pažymėtina, kad maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei gali būti nustatytas iki dviejų metų.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminiame tyrime kaltinamajai paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 110-113), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. P., pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. skirti galutinę sumažintą 50 MGL (2 500 EUR) baudą. Įpareigoti G. P. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 3 d. Apie sprendimą informuoti akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš G. P. išieškoti dalį automobilio „Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 640 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

G. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) (duomenys neskelbtini), esančią AB Artea bankas (buvęs AB „Šiaulių bankas“); ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.