- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- T-475-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04028-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- K. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 15 metų. Bausmės pradžia 2009 m. sausio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 7 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. lapkričio 3 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo, 2020 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 357-238 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį išsilavinimą, elektriko specialybę. Nuteistasis patarnauja pataisos namų koplyčioje mišių metu ir savo ateitį sieja su religija, laisvėje planuoja studijuoti teologiją (duomenys neskelbtini), turi Vilniaus arkivyskupijos kanclerio pasiūlymą pabūti kunigų seminarijoje tris dienas ir apsispręsti dėl studijų. Jis turi priteistus civilinius ieškinius 3 617,92 Eur sumai, bausmės atlikimo metu dirba ir vykdo finansinius įsipareigojimus, jau sumokėjęs 1 959,54 Eur sumą. Ilgas bausmės laikas sąlygojo ryšių nutrūkimą su laisvėje likusiais pažįstamais, tačiau nuteistasis nesijaučia socialiai izoliuotas, nes atrado bendravimo ratą per bažnyčią, bendrauja su kunigu ir kitais tikinčiaisiais. Laisvėje, vartojant alkoholį bei narkotikus, pasireiškė nuteistojo impulsyvus, neapgalvotas elgesys, būdamas neblaivus jis įvykdė smurtinį nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, tačiau bausmės atlikimo metu smurtinis elgesys nepasireiškė. Nuteistasis teigia, kad tikėjimas padėjo išspręsti narkotikų, alkoholio vartojimo, savitvardos praradimo ir kitas problemas. Jis sugeba racionaliai išspręsti kylančius nesutarimus, bendraudamas su pareigūnais ir kitais darbuotojais yra mandagus bei pagarbus. Nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, nepateisina nusikaltimų, taip pat ir savo nusikalstamo elgesio. Bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, skatintas 15 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, bet iš Alytaus pataisos namų administracijos pateiktos pažymos dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų patikslinimo matyti, kad balai pakito dėl objektyvių priežasčių – dėl nuteistojo gyvenamosios vietos išėjus į laisvę, o ne dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Motyvuojamoji dalis
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Komisijos nutarimas patvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant tokią riziką. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su pateikta Komisijos medžiaga ir nuteistojo K. P. asmens byla, sprendžia, kad Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis dėl šių aplinkybių. Nuteistasis K. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį (daugiau kaip 2/3 paskirtos bausmės), taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Jau minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistasis K. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos bei integracijos programose, taip pat dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Carito organizuotoje „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje, dalyvauja biblioterapijos užsiėmimuose, nuolat skaito psichologų rekomenduojamas knygas. Nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, elektriko specialybę. Dirba ir vykdo turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis patarnauja pataisos namų koplyčioje mišių metu ir savo ateitį sieja su religija. Jis planuoja studijuoti teologiją, turi Vilniaus arkivyskupijos kanclerio pasiūlymą kelias dienas pabūti kunigų seminarijoje, tai patvirtina jo gerus ryšius su religine bendruomene. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 7 d. ir per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebuvo baustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 15 kartų, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. nutarimu perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ilgą laiką, leidžia daryti išvadą, kad jis sugeba paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, o tai yra svarbus kriterijus vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga. Sprendžiant, ar laisvėje asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintina nuteistojo rodytos pastangos sprendžiant turimas problemas, jo mąstymo bei nuostatų pokyčiai, kurie atskleidžia nuteistojo požiūrį į nusikalstamą elgesį, juo sukeltas pasekmes, tokio elgesio vertinimą ir padarytas išvadas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis K. P. nepalaiko kriminalinės subkultūros, jam nebūdingas nusikaltimų modelis. Savo nusikalstamo elgesio jis nepateisina, kaltę dėl nusikaltimo visiškai pripažįsta ir gailisi. Nuteistasis nusikalto būdamas neblaivus, laisvėje jis vartojo ir narkotines medžiagas, tačiau teigia, kad po šio nusikaltimo jis alkoholio nevartoja ir bendravimas su kunigu bei religinės bendruomenės nariais bausmės atlikimo metu padėjo jam išspręsti narkotikų bei alkoholio vartojimo, savitvardos praradimo ir kitas problemas, kurias jis pripažįsta ir stengiasi spręsti. Nuteistasis teigia, kad pradėjo geriau suprasti kitus žmones, įsiklausyti ir priimti kito požiūrį, geriau įvertinti socialines situacijas. Šiame kontekste būtina įvertinti, kad nuteistasis bausmę atlieka jau beveik 12 metų ir per visą šį laiką nebuvo nustatytas alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo faktas, nepasireiškė nuteistojo impulsyvus, smurtinis elgesys, o alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, elgesio problemos nėra pripažinti jo kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 51 balas pagal OASys, nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, gyvenimo sąlygos ir ryšiai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. nuteistajam buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 39 balai (10 statinių ir 29 dinaminiai), tačiau antro vertinimo metu 2020 m. rugpjūčio 22 d. rizika kito, padidėjo iki 51 balo (20 statinių ir 31 dinaminis), nes buvo patikslinti nuteistojo ankstesni teistumai. Šiuo atveju reikšminga tai, kad padidėjo nusikalstamo elgesio riziką sudarantys statiniai veiksniai, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu negali pakeisti. Nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė ir aplinkybės, jog nuteistasis laisvėje neturi savo gyvenamojo būsto ir planuoja gyventi nakvynės namuose, jis nepalaiko socialinių ryšių, kas, jau minėta, pripažinta kriminogeniniais veiksniais. Teismas pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo socialinių ryšių nutrūkimą lėmė būtent ilgas bausmės atlikimo laikas. Nuteistasis laisvėje ketina spręsti gyvenamojo būsto paveldėjimo klausimus, dėl teisinės pagalbos šiuo klausimu kreipsis į Carito organizaciją, tokiu būdu jis planuoja spręsti gyvenamojo būsto problemą. Taigi, nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, jo mąstymo ir nuostatų korekcija ir šios aplinkybės nepaneigia bausmės atlikimo metu nuteistojo rodytų pastangų koreguoti savo elgesį išskirtinai teigiama linkme. Jau minėta, kad nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui, bausmės atlikimo metu dirba ir tai yra vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių. Būtina įvertinti ir tai, kad yra nustatyti apsauginiai, t. y. nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą mažinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, pastangos išspręsti turimus finansinius sunkumus, kas taip pat didina nuteistojo sėkmingos probacijos tikimybę. Teismo vertinimu, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, pozityvus užimtumas, geri ryšiai su religinės bendruomenės nariais sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuteistojo K. P. elgesys viso bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į priežiūrą, problemų sprendimą, prasmingą užimtumą ir darbą, nustatyti pakartotinį nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Teismas taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir už nustatytų pareigų nevykdymą gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
nutaria:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. spalio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. P..
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.