Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai I. J. (trečiasis suinteresuotas asmuo Marius Juškevičius) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-08-05 Administracijoje gautas pareiškėjos prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo vaiko išlaikymui gauti (b. l. 12–13). Prie minėto prašymo pareiškėja pateikė antstolės pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 išduotą vykdomąjį dokumentą vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 86,89 Eur, nuo 2013-05-14 iki 2013-07-30 pareiškėjai trečiasis suinteresuotas asmuo nemokėjo (b. l. 14). Administracijos direktoriaus 2013-08-06 sprendimu Nr. V2-11740 nustatyta pareiškėjos vaikui nuo 2013-08-05 ik 2013-08-31 išmokėti 49,19 Eur dydžio išmoką, nuo 2013-09-01 iki 2023-06-30 kiekvieną mėnesį mokėti 56,48 Eur dydžio išmoką, nuo 2023-07-01 iki 2023-07-15 išmokėti 55,36 Eur dydžio išmoką, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą (b. l. 15). Administracija 2013-08-07 raštu Nr. (V 1-2439/2013)D2-20961 pareiškėją informavo, kad jos vaikui nustatyta mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, taip pat rašte pažymėjo aplinkybes, apie kurias pareiškėja privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti Administraciją (b. l. 16). Administracija 2013-08-07 raštu Nr. (VI-2439/2013)D2-20962 informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį apie priimtą Administracijos sprendimą (b. l. 17).

Administracija 2015-03-16 gavo pareiškėjos el. laišką, kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo moka išmokas, ir pridėjo antstolės raštą Nr. 0011/13/03809, kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2013-10-01 iki 2015-02-01 pareiškėjai mokėjo 16 kartų, iš viso sumokėjo 1 393,20 Eur (b. l. 18–21). Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gautą antstolės pranešimą, 2015-04-06 sprendimu Nr. V2-4592 nusprendė pakeisti 2013-08-06 sprendimą Nr. V2-11740 ir vaikui nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31 išmokėti 27,52 Eur dydžio išmoką, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 išmokėti 56,48 Eur dydžio išmoką, nuo 2013-12-01 iki 2015-01-31 kiekvieną mėnesį mokėti 27,52 Eur dydžio išmoką, nuo 2015-02-01 iki 2023-06-30 kiekvieną mėnesį mokėti 24,40 Eur dydžio išmoką (b. l. 22). Sprendime nurodė, kad ši išmoka mokama tol, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Administracijos direktorius 2015-05-06 sprendimu Nr. V2-4593 nusprendė pareiškėjai nuo 2015-05-01 išskaičiuoti po 20 proc. iš išmokų, kol bus padengta susidariusi 434,92 Eur permoka (b. l. 23).

Pareiškėja dėl minėtų Administracijos sprendimų pateikė skundą Komisijai ir nurodė nesutikimo su minėtais Administracijos sprendimais motyvus (b. l. 1–3). Komisija sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Administracijos sprendimo dalį, kuria nuspręsta nuo 2015-02-01 iki 2023-06-30 vaikui kiekvieną mėnesį mokėti 24,40 Eur dydžio išmoką, ir įpareigojo Administraciją šioje dalyje priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 6–11). Atsakovė Administracija, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui ir nurodė, kad Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 1–5).

Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar Administracija 2015-05-06 sprendimu Nr. V2-4593 pagrįstai konstatavo, jog yra susidariusi 434,92 Eur permoka, kurią pareiškėja privalo grąžinti.

Pažymėtina, kad pagal dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato skundą padavęs asmuo, skunde suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas turi nagrinėti bylą, neperžengdamas skundą padavusio asmens nurodytų skundo dalyko ribų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri vieną skundo dalį patenkino, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendime nurodė, kad Administracijos 2015-05-06 sprendimas Nr. V2-4593 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju skundą dėl Komisijos sprendimo pateikė Administracija ir suformulavo ginčo ribas. Administracija skunde neskundžia Komisijos sprendimo dalies dėl Administracijos 2015-05-06 sprendimo Nr. V2-4593, o pareiškėja skundo dėl Komisijos sprendimo nepateikė, todėl šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti neapskųstos Komisijos sprendimo dalies pagrįstumą. Taigi ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria panaikinta Administracijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta nuo 2015-02-01 iki 2023-06-30 vaikui kiekvieną mėnesį mokėti 24,40 Eur dydžio išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinio kodekso 3.204 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Įstatymas, kurio 1 str. apibrėžta jo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 4 str. nustatyta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo tvarka. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad pareiškėjas, turintis teisę kreiptis į Administratorių dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų, Administratoriui pateikia dokumentus, nustatytus kreipimosi į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų tvarkos apraše. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo, pateikė Įstatyme nurodytus būtinus pateikti dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi 2013-08-05 ir pateikė 2013-07-30 antstolės pažymą Nr. 0011/13/03809, kurioje nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas priteisto išlaikymo nemoka (b. l. 14). Taigi Administracija 2013-08-06 sprendimu Nr. V2-11740 pareiškėjos vaikui skyrė kas mėnesį iki pilnametystės 56,48 Eur (195 Lt) dydžio išmoką (b. l. 15). Pareiškėja 2015-03-16 pranešė Administracijai apie iš trečiojo suinteresuoto asmens gautus mokėjimus ir pridėjo antstolės 2015-02-10 raštą Nr. S1-212690 (b. l. 18–21). Iš minėto antstolės rašto matyti, kad 2013-10-01 trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 86,88 Eur, tokią pačią sumą sumokėjo ir 2013-12-01, 2014-01-01, 2014-02-01, 2014-03-01, 2014-04-01, 2014-05-01, 2014-06-01, 2014-07-01, 2014-08-01, 2014-09-01, 2014-10-01, 2014-11-01, 2014-12-01, 2015-01-01, tuo tarpu 2015-02-01 sumokėjo 90 Eur. Administracija, atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktus duomenis, Sprendimu sumažino pareiškėjos vaikui iki pilnametystės skiriamą paramą iki 24,40 Eur (b. l. 22).

Komisija sprendime nurodė, kad Administracija padarė prielaidą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 90 Eur sumą išlaikymui nuolat mokės ir ateityje, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti tokią išvadą.

Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2013-10-01 pradėjo mokėti priteisto išlaikymo dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo paskirtį, nurodė, jog šio įstatymo 1 str. 1 d., išskyrus nuorodą į įstatymo nustatytus tokio išlaikymo pagrindus, nėra jokių kitų nuostatų ar sąlygų šiam išlaikymui teikti, todėl galima daryti išvadą, kad tai yra imperatyvi, visų kitų šio įstatymo nuostatų aiškinimą nulemianti įstatymų leidėjo nuostata, kuri taip pat atskleidžia įstatymų leidėjo atitinkamą ketinimą. Tai reiškia, kad jeigu kitaip nėra specialiai aptarta šiame įstatyme, vaiko teisė į nurodytą išlaikymą (esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams) yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių, taip pat ir aplinkybių, dėl kurių vaikas nustojo gauti atitinkamą išlaikymą iš asmenų, įpareigotų jį teikti pagal įstatymą (tėvų, įtėvių) (LVAT 2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-743/2009).

Įstatymo 6 str. 1 d. nustatyti trys pagrindai, kai Administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 str.; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Pagal Įstatymo 3 str. 1 d. į Administratorių dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Administracija išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą (Įstatymo 3 str. 2 d.). Iš minėtų teisės aktų analizės matyti, kad vienas iš pagrindų sumažinti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą yra skolininko pradėtas mokėti priteistas išieškojimas arba jo dalis. Pareiškėja Administracijos 2013-08-07 raštu Nr. (V1-2439/2013D2 buvo įpareigota pranešti, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo pradės mokėti nustatytą išlaikymą arba jo dalį (b. l. 16).

Nagrinėjamu atveju vertintina, ar Administracija, atsižvelgusi į pareiškėjos 2015-03-16 pateiktą pranešimą, pagrįstai sumažino išmoką jos vaikui. Kaip jau minėta, Įstatymo tikslas yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Tai reiškia, kad šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų jo kasdieniniam pragyvenimui būtinas lėšas. Kai išlaikymą teikiantis asmuo atlieka periodinius mokėjimus, vaiko poreikiai gali būti patenkinami iš šių periodinių mokėjimų. Turint lėšų vaiko išlaikymui, valstybės garantija tampa nereikalinga, todėl valstybės pareiga pagal šį Įstatymą nekyla ir Fondo išmokos neturi būti mokamos. Atitinkamai trečiajam suinteresuotam asmeniui mokant dalį nustatyto išlaikymo, yra pagrindas mažinti pareiškėjos vaikui skiriamas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi vaiko poreikiai iš dalies gali būti patenkinami iš trečiojo suinteresuoto asmens mokėjimų.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad sprendimas mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo galioja tol, kol neatsiranda Įstatyme nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Administracijos sprendimai turi būti priimami į ateitį, t. y. iki vaiko pilnametystės, ir keičiami pagal pasikeitusias faktines aplinkybes. Įstatymo ir Aprašo normos nustato, jog pagrindas mokėti vaikui išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo yra aplinkybė, kad vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Šią aplinkybę atitinkamai patvirtina antstolio išduota pažyma apie teismo priteistų lėšų vaikui išlaikyti (ne)mokėjimą.

Iš pareiškėjos pateikto 2015-03-16 pranešimo ir antstolės 2015-02-10 rašto Nr. S1-212690 turinio matyti, kad pareiškėjas nuosekliai nuo 2013-12-01 iki 2015-01-01 mokėjo dalį nustatyto išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Iš antstolės Administracijai pateikto rašto Nr. S1-212690 matyti, kada ir kokio dydžio sumos buvo mokamos 2013–2015 m. Pareiškėja pateiktame atsiliepime nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir toliau reguliariai kas mėnesį moka vaiko išlaikymo įmokas (b. l. 34). Taigi, pareiškėjos ir antstolės pateikti dokumentai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo moka periodines išmokas. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo moka dalį nustatyto išlaikymo, vadinasi, vaiko poreikiai yra patenkinami iš dalies, todėl, Administracijai priimant sprendimą, buvo pagrindas mažinti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Priešingai vertinant bei nekeičiant pareiškėjos vaikui skiriamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos dydžio ir trečiajam suinteresuotam asmeniui toliau reguliariai mokant vaiko išlaikymo išmoką, pareiškėjai susidarytų Vaikų išlaikymo fondo išmokų permoka, kurią ji turėtų grąžinti. Minėta situacija neužtikrintų teisinio tikrumo ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos. Toks situacijos traktavimas neskatintų pareiškėjos pranešti apie trečiojo suinteresuoto asmens teikiamą išlaikymą vaikui ir sudarytų palankias sąlygas nepagrįstai iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtoms išmokoms atsirasti. Be to, pažymėtina, kad tai netrukdo pareiškėjai, pasikeitus aplinkybėms, t. y. jei atsiras aplinkybės, nustatytos Įstatymo 3 str. (nemokamas ar netinkamai mokamas išlaikymas), dar kartą kreiptis dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo ir pateikti visus reikalaujamus dokumentus (taip pat ir antstolio pažymą, patvirtinančią, jog teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas).

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-04-06 sprendimas Nr. V2-4592 priimtas vadovaujantis teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Taigi, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-06-08 sprendimo Nr. 3R-233(AG-161/01-2015) dalis, kuria panaikinta Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-04-06 sprendimo Nr. V2-4592 dalis, kuria nuspręsta nuo 2015-02-01 iki 2023-06-30 vaikui kiekvieną mėnesį mokėti 24,40 Eur dydžio išmoką, naikintina. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 89 str., 127 str.,

nusprendžia:

Atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-06-08 sprendimo Nr. 3R-233(AG-161/01-2015) dalį, kuria panaikinta Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-04-06 sprendimo Nr. V2-4592 dalis, kuria nuspręsta nuo 2015-02-01 iki 2023-06-30 vaikui kiekvieną mėnesį mokėti 24,40 Eur dydžio išmoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.