- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- N-502-1530-10
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. F279466 (toliau – ir Nutarimas) A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
2009 m. sausio 30 d. A. S. Nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. kovo 16 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, nes A. S. atsisakė skundo.
Šalies argumentai
A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Instituciją grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą.
Skunde paaiškino, kad turi būti vykdoma Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-193-406/2009, t. y. jam turi būti grąžintas vairuotojo pažymėjimas, kuris iš jo 1 mėnesio laikotarpiui buvo paimtas 2009 m. sausio 28 d. Nurodė, kad tą pačią dieną jam buvo išduotas laikinas leidimas Nr. U655252, galiojęs iki 2009 m. vasario 9 d. Teigė, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jo galiojimo terminas gali būti pratęstas. Pažymėjo, jog, atsižvelgęs į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas jo skundas dėl Nutarimo panaikinimo, buvo paskirtas 2009 m. kovo 16 d., t. y. pasibaigus minėtam 1 mėnesio laikotarpiui, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis atsisakė skundo, nes buvo įsitikinęs, kad įvykdė jam paskirtą administracinę nuobaudą. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad nuo 2009 m. vasario 10 d. jam naujas laikinas leidimas išduotas nebuvo, taip pat nebuvo pratęstas ir senojo galiojimo terminas. Manė, kad tai reiškia, jog jis įvykdė jam paskirtą administracinę nuobaudą. Teigė, kad, nepaisant to, Institucijos pareigūnai atsisako jam grąžinti vairuotojo pažymėjimą, motyvuodami tuo, kad jis neįvykdė jam paskirtos administracinės nuobaudos. Nurodė, kad būtų pratęsęs jam išduoto laikino leidimo galiojimo terminą, jeigu būtų žinojęs, jog tą galima padaryti, tačiau apie tai jis sužinojo tik dabar, o ne tada, kai jam buvo išduotas laikinas leidimas. Mano, kad Institucijos pripažinimas, kad jis nesikreipė dėl laikino leidimo galiojimo termino pratęsimo yra pripažinimas, kad jis įvykdė jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl nėra pagrindo jį bausti antrą kartą ir vėl 1 mėnesiui atimti teisę vairuoti transporto priemones.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi A. S. skundą patenkino ir įpareigojo Instituciją jam grąžinti vairuotojo pažymėjimą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 295 straipsniu, kuriame numatyta, kad skundo padavimas teismui sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo teisme, ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nutarimo vykdymas buvo sustabdytas iki 2009 m. kovo 16 d., t. y. iki skundo išnagrinėjimo teisme dienos. Pažymėjo, jog A. S. nepateikė įrodymų, kad po šios dienos įvykdė Nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad tą jis padarė dar iki 2009 m. kovo 16 d. Rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 2.14 ir 12 punktais. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2009 m. sausio 28 d. A. S. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu buvo paimtas ir jo vairuotojo pažymėjimas bei išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones Nr. U655252, galiojęs iki 2009 m. vasario 9 d. Pažymėjo, kad Institucijos atstovas nurodė, kad A. S. buvo išaiškinta Nutarimo apskundimo ir laikino leidimo galiojimo pratęsimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmąja teise A. S. pasinaudojo, tačiau byloje duomenų apie tai, jog jis būtų kreipęsis dėl laikino leidimo galiojimo pratęsimo, nėra. Nurodė, kad A. S. teigia, jog jam nebuvo išaiškinta tokia galimybė, o Institucija neginčijamų įrodymų, kad tai buvo padaryta, nepateikė. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. kovo 9 d. laikinas leidimas negaliojo, nes nebuvo pratęstas jo galiojimo terminas. Vairuotojo pažymėjimas A. S. tuo metu taip pat nebuvo grąžintas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad A. S. pirmiau nurodytu laikotarpiu vairavo transporto priemones. Nurodė, kad 2009 m. kovo 9 d. A. S. kreipėsi į Instituciją dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo, ir šis jam buvo grąžintas, o tarnybinėje žymoje buvo padarytas įrašas, kad 2009 m. kovo 8 d. pasibaigė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo A. S. laikas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. S. turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog įvykdė jam paskirtą administracinę nuobaudą, ir kad, esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir pripažinti, kad A. S. nėra įvykdęs jam Nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad A. S. nėra įvykdęs jam Nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos. Teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta remiantis vien A. S. paaiškinimais, kad jam nebuvo išaiškinta teisė pratęsti laikino leidimo galiojimą, ir kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atitinkamu laikotarpiu A. S. vairavo transporto priemones. Mano, kad laikino leidimo A. S. galėjo nepratęsti sąmoningai ar dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog atitinkamu laikotarpiu A. S. nevairavo transporto priemonių.
Atsiliepimas
A. S. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime A. S. pateikia argumentus, iš esmės analogiškus skundo pirmosios instancijos teismui argumentams, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 28 d. A. S. Institucijos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 22) dėl ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kartu buvo paimtas A. S. vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas leidimas Nr. U655252 (b. l. 5), galiojęs iki 2009 m. vasario 9 d. Nutarimu (b. l. 21) A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Nutarimą A. S. 2009 m. sausio 30 d. apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. II-193-406/09, b. l. 8).
Pagal ATPK 295 straipsnį, tai sustabdė Nutarimo vykdymą, taigi, nepriklausomai nuo to, ar laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 10 d. A. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemones patvirtinantį dokumentą (vairuotojo pažymėjimą, pratęstą laikiną leidimą Nr. U655252, naują laikiną leidimą ar pan.), tuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo apribota, o tai ir sudaro Nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos esmę.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų, jog laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 10 d. A. S. vairavo transporto priemones, tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu jis jų nevairavo, to negalima laikyti jam Nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymu, kadangi tai buvo jo subjektyvus apsisprendimas arba tą galėjo lemti kitos priežastys, kadangi, kaip minėta, teisę vairuoti transporto priemones jis tuo metu turėjo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vienu iš pagrindinių motyvų nurodė tą aplinkybę, kad A. S. nebuvo išaiškinta laikino leidimo galiojimo pratęsimo tvarka, tačiau tą patvirtinančių įrodymų byloje irgi nėra, – taip teigia pats A. S. Institucijos atstovas M. M., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis A. S. tokią teisę išaiškino (Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas, b. l. 47-49), tas pats nurodoma ir Institucijos 2009 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 64-3-S-2088 (b. l. 6) bei 2009 m. birželio 22 d. rašte Nr. 64-S-3146 (b. l. 41), tačiau vėlgi byloje jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog A. S. turėjo ir galėjo žinoti apie atitinkamą teisinį reguliavimą, nustatytą pirmiau minėtame ATPK 295 straipsnyje, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, galioja tik paskelbti įstatymai, kas atitinkamai reiškia, jog jų autentiškas turinys yra visuotinai prieinamas, o tai atitinkamai reiškia, jog jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad laikino leidimo galiojimo termino pasibaigimas suponuoja teisės vairuoti transporto priemones suspendavimą, kadangi Nutarimo vykdymas, kuriuo buvo paskirta tokio pobūdžio administracinė nuobauda, buvo sustabdytas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. nagrinėjamu atveju turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog įvykdė jam Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri yra neteisėta ir nepagrįsta, naikintina, o A. S. prašymas dėl Institucijos įpareigojimo grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti. A. S. prašymą atmesti.
Nutartis neskundžiama.