Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau - CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1355/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš Panevėžio AVPK pareigūno A.Z. veiksmų. Iš pareiškėjo paaiškinimų, bylos rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad 2013-02-14 ryte 9val.15 min. Panevėžio AVPK areštinėje esantis pareiškėjas turėjo būti pristatytas į Panevėžio miesto apylinkės teismą. 2013-02-14 Panevėžio AVPK areštinėje nuo 7val. iki 19val. dirbo viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialistas A.Z. Pagal Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 7 .9. ir 7.10 punktus(154-156 b.l.) A.Z. priima sprendimus išduoti asmenis konvojui, sprendžia, kada areštinėje laikomus asmenis išvesti iš kamerų. 2013-02-14 tarp 7-8 val. A.Z. pasakė pareiškėjui, kad ruoštųsi važiuoti į 9 val. 15 min. Panevėžio miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį. Tačiau po to, apie 8 val. 35 min., pareigūnui atidarius kameros duris, pareiškėjas iš kameros nėjo. Pareiškėjas iš kameros išėjo tik tuomet, kai pareigūnas A.Z. pakartotinai atidarė kameros duris ir pareikalavo išeiti iš kameros. Liudytojas B.B. patvirtino, kad pareiškėjas iš kameros išėjo tik po pakartotinio A.Z. pareikalavimo. Pareiškėjas tvirtina, kad jį nuvedus į areštinės priėmimo-išvedimo patalpą, Panevėžio AVPK pareigūnas A.Z., pareiškėją išvadino „avinu“, grasino, elgėsi nepagarbiai, nesikreipė į pareiškėją kreipiniu“ Jūs“, elgėsi netaktiškai, provokuojančiai, kurstydamas pareiškėją daryti teisės pažeidimus. Liudytoju apklaustas A.Z. parodė, kad jau tuo metu, kai pareigūnas pirmą kartą atidarė kameros duris ragindamas pareiškėją išeiti, pareiškėjas pareigūną plūdo, o pakartotinai pareikalavus išeiti iš kameros - priešgyniavo, Priėmimo-išvedimo patalpoje pareiškėjas grasino pareigūnui, kad suplėšys uniformą ir provokavo konfliktą.Liudytojas parodė, jog jis pats elgėsi ramiai, pareiškėjo atžvilgiu jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių nevartojo, siūlė nusiraminti. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir teismo posėdžiuose liudytojais apklausti S.P., G.K., A.M., S.P. Paminėti liudytojai parodė, jog ne A.Z., bet būtent pareiškėjas nepagarbiai kalbėjo su A.Z. ir grasino jį apspjauti, minėjo, kad pareigūnui gali suplyšti uniforma. Liudytojai patvirtino, kad A.Z. elgėsi ramiai ir reikalavo, kad pareiškėjas nusiramintų, nes reikia važiuoti į teismą bei kad šis pareigūnas jokių nepagarbių ar necenzūrinių žodžių nevartojo bei pareiškėjui negrasino. Analogiškos aplinkybės apie pareiškėjo elgesį paminėtos ir Panevėžio AVPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio medžiagoje pagal pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų reg.Nr.50-IL-431. Be to, Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja R.K. 2013-04-04 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Z. veiksmų. Nutarime nustatyta, kad 2013-02-14 A.Z. vykdė jam pavestas pareigas ir įgyvendino jam įstatymo suteiktas teises, tuo tarpu pats pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo pareigūnus.Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta, kad A.Z. pažeidė teisės aktų reikalavimus ar padarė nusikalstamą veiką. Paminėtas nutarimas buvo nustatyta tvarka apskųstas, tačiau paliktas galioti. Byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimus apie tai, kad Panevėžio AVPK pareigūnas A.Z. 2013-02-14 pareiškėjo atžvilgiu vartojo nepagarbius, necenzūrinius žodžius ir jam grasino. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog A.Z. atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų A.Z. veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta Panevėžio AVPK pareigūnams A. M., D. N., G. K., S. P. ir S. P. 2013-02-14 konvojuojant pareiškėją iš Panevėžio AVPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teismą nepaskelbus pareiškėjui jo teisių ir pareigų, nepranešus konvojaus viršininkui apie padarytus pažeidimus, neišklausius pareiškėjo pretenzijų, nepranešus atsakingam pareigūnui apie pretenzijų išsprendimą, nesikreipiant į pareiškėją kreipiniu „Jūs“. Pareiškėjas skunde išvardino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių(toliau - Konvojavimo taisyklės) 38.22,50.11,95.1;97, 98.1.3, 98.1.4, 98.1.5,99.4, 106,107 122 punktus ir deklaratyviai nurodė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai A.M., D.N., G.K. S.P., S.P. juos pažeidė, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius nenurodė nei skunde, nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo. Iš liudytojų D.N., G.K. S.P., parodymų ir jų pareigybių aprašymų(157-162b.l.)nustatyta, kad jie vykdo teisminį konvojų, saugo ir konvojuoja konvojamuosius į teismus. Liudytojai patvirtino, kad konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo konvojavimo 2013-02-14 į Panevėžio miesto apylinkės teismą jie neprisimena, tačiau konvojavimo metu jie visada laikosi teisės aktų reikalavimų. Liudytojai parodė, kad visos konvojuojamųjų pretenzijos yra išklausomos ir jeigu konvojamieji pareiškia pretenzijas Panevėžio AVPK administracijai, tai konvojavimas tęsiamas po to, kai pretenzijos nustatyta tvarka išsprendžiamos, tačiau 2013-02-14 pareiškėjo konvojavimo į Panevėžio miesto apylinkės teismą pareiškėjas jiems jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių. Nei skunde, nei paaiškinimuose teismo posėdžio metu pareiškėjas net neužsiminė, kad jis reiškė kokias nors pretenzijas konvojavusiems jį į teismą pareigūnams.Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti konvojavimo metu, apie kuriuos turėjo pranešti konvojaus pareigūnai. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai, girdėdami A.Z. pareiškėjo atžvilgiu išsakomus necenzūrinius žodžius ir grasinimus, privalėjo nedelsdami tarnybiniais pranešimais pranešti apie padarytus teisės pažeidimus. Tačiau kaip jau paminėta, liudytojai paneigė pareiškėjo paaiškinimus, o ir teismas nenustatė, kad A.Z. elgėsi neteisėtai, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tačiau liudytojai patvirtino girdėję, jog būtent pareiškėjas pareigūnui A. Z. sakė necenzūrinius žodžius, išsakė grasinimus. Apie tai pareigūnai A.Z. ir A.P. iš karto po įvykio tarnybiniais pranešimais pranešė Panevėžio AVPK viršininkui(medžiaga Nr. 50-IL-431). Kiti liudytojais apklausti pareigūnai parodė, jog tarnybinius pranešimus dėl incidento parašė vėliau, kai buvo vykdomas patikrinimas. Todėl nėra jokio pagrindo konstatatuoti, kad pareigūnai nuslėpė padarytą teisės pažeidimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam žala padaryta tuo jog jis į teismą buvo konvojuojamas neužpildžius asmens bylos pažymos. Pagal Konvojavimo taisyklių XI skyriaus I dalies teisės normas, reglamentuojančias teisminio konvojaus ypatumus, konvojaus viršininkas atvykęs su konvojumi į teismą, privalo pranešti teismo posėdžio pirmininkui konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį, pažymėti konvojaus atvykimo laiką. Liudytojai patvirtino, kad konvojuojant į teismą, asmens bylos pažyma teismui nėra pristatoma. Sistemiškai aiškinant Konvojavimo taisyklių VIII skyriaus nuostatas daroma išvada, kad konvojaus viršininkas privalo gauti konvojuojamojo asmens bylą kartu su asmens bylos pažyma, kai konvojuojamasis turi būti perduodamas Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai ar teritorinės policijos įstaigos areštinei, į kurią siunčiamas konvojuojamasis (Konvojavimo taisyklių 62.5 punktas, XI skyriaus I dalies teisės normos). Todėl daroma išvada, kad pareigūnai teisės aktų nepažeidė. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala ir kaip pareiškėjui atsiradusi neturtinė žala yra susijusi su asmens bylos pažymos pildymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareigūnų veimsmų(neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam daroma neturtinė žala tuo, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose nėra iškvietimo mygtuko, nes reikia daužyti kameros duris, kyla triukšmas, kas pareiškėjui kelia stresą. 2008-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr.380 “ Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų”. Šiuose teisės aktuose nėra numatyta iškvietimo mygtukų areštinės kamerose įrengimas, todėl teismas nenustatė teisės aktų pažeidimo.Nesant neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.