Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-1665-336/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
2-1665-336/2014
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01361-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1665-336/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01361-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 116.4. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:ieškovo A. K. atstovui adv. Raimundui Gargasui,atsakovui M. B., jo atstovui adv. Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui M. B. dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo A. K. atstovas adv. Raimundas Gargasas nurodė, kad jis palaiko ieškovo ieškinį ir teismo prašo pripažinti 2013-11-30 sudarytą žodinę mainų sutartį tarp A. K. ir M. B. dėl telefono aparato mainų, pagal kurią A. K. perdavė telefono aparatą Samsung Galaxy S4 mini su pilna komplektacija ir 64 GB micro atminties kortele 949 Lt vertės ir gavo telefono aparatą Samsung Galaxy S4 1000 Lt vertės, o M. B. perdavė telefono aparatą Samsung Galaxy S4 1000 Lt vertės, o gavo telefono aparatą Samsung Galaxy S4 mini su pilna komplektacija ir 64 GB micro atminties kortele 949 Lt vertės, negaliojančia bei taikyti restituciją; taip prašo iš atsakovo M. B. priteisti 949 Lt turtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-23 buvo patalpintas skelbimas internete, kad parduodamas mobilus telefonas Samsung Galaxy S4 mini su pilna komplektacija ir 64 GB micro atminties kortele už 949 Lt. Su ieškovu susisiekė atsakovas, kuris pasiūlė keistis į originalų Samsung Galaxy S4. Su pasiūlymu ieškovas sutiko ir 2013-11-30 autobusų siunta į Kauną išsiuntė savo telefoną, o jam tokiu pat būdu buvo atsiųstas kitas. Iš atsakovo gavęs telefono aparatą suprato, kad jis neoriginalus, tik kinietiška kopija. Vėliau, kad telefono gamintojas ne Samsung, patvirtino ir specialistai. Sudarant sutartį jis buvo suklaidintas ir apgautas, nes buvo patikintas, kad telefono aparatas Samsung Galaxy S4 yra originalus. Taip pat dėl to patyrė pergyvenimus ir daug nepatogumų, todėl jam padaryta ir neturtinė žala. Keičiantis prekėmis ir jų neapžiūrint kiekvienas rizikuoja, ir ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas dėl mainų sutartimi gaunamo telefono originalumo.

Atsakovas M. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jis surado internete ieškovo skelbimą. Jis savo telefoną taip pat gavo mainų sutartimi, ir tą pačią dieną netrukus jį keitė su ieškovo turimu telefonu. Apie tai, kad jo telefonas buvo ne originalus, jis nežinojo. Dėl mainų sutarties su ieškovu jis tarėsi telefonu. Iš ieškovo gauto telefono jis neturi, yra pardavęs. Dėl mainomų daiktų originalumo su ieškovu nekalbėjo, abi sandorio šalys rizikavo. Jis taip pat nėra tikras, kad ieškovo telefonas buvo originalas.

Atsakovo atstovas adv. Antanas Jarašius nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, bei priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad šalių sutartis buvo žodinė, šalys neturi jokių įrodymų, jog buvo vienos ar kitos aplinkybės. Įvyko faktiniai telefonų apsikeitimo veiksmai, šalys prisiėmė riziką gauti ne tą daiktą, kurio jos tikėjosi. Į policiją ieškovas kreipėsi tik po sandorio sudarymo praėjus daugiau nei mėnesiui, o į meistrą dar vėliau, todėl nežinia ar jis pateikė iš atsakovo gautą telefoną. Todėl ieškovas neįrodė, kad kalba apie iš atsakovo gautą, o ne kitą telefoną. Be to telefoną tyrė meistras, o ne specialistas, todėl byloje esantis kvitas dar nieko neįrodo. Be to šalys, mainydamos telefonus jų neapžiūrint, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių riziką, nes šalys buvo neatsargios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-01-16 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 181 str. 1 d. požymių. Tiriant pareiškimą nustatyta, kad A. K., turėjęs telefoną Samsung Galaxy S4 mini, su M. B., turėjusiu telefoną Samsung Galaxy S4, per autobusų siuntas keitėsi jų turėtais telefonais. Apie tai, kad telefonas Samsung Galaxy S4 galėjo būti kopija, M. B. nurodė nežinojęs ir neturėjo tikslo apgaulės būdu iš A. K. gauti telefoną Samsung Galaxy S4 mini. Nurodyta, kad A. K. nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad Samsung Galaxy S4 kopija (b. l. 5). Telefono aparato 2014-01-31 techninės priežiūros talonas patvirtina, kad A. K. UAB „Mobili garantija“ pateikė telefoną Samsung i9500, su naudojimosi žymėmis, kurio IMEI (duomenys neskelbtini)telefono patikrai, ir kuriame nurodoma, kad telefono gamintojas ne Samsung (b. l. 6). Skelbimas internetiniame skelbimų portale Skelbiu.lt patvirtina, kad telefonas Samsung Galaxy S4 mini kaip beveik naujas buvo pardavinėjamas už pradinę 949 Lt kainą (b. l. 7), naujo tokio telefono aparato kaina GSMarena.lt duomenimis, buvo 1000,00 lt (b. l. 8).

Byloje taip pat nustatyta, ginčo dėl to nėra, kad šalys telefono mainų sandorį sudarė žodžiu, apie jo objektus ir objektų perdavimą aptarę telefonu. Ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovas iš atsakovo gavo ne tą telefoną, kurį šalys aptarė mainų sutartimi, o telefono kopiją, t. y. klastotę, ir prašo pripažinti šalių sudarytą mainų sutartį negaliojančia dėl suklydimo ir apgaulės. Gi atsakovas apie tai, kad jo turėtas telefonas galėjo būti ne originalus, tvirtina nežinojęs, nes šį telefoną jis turėjo tik trumpą laiką.

Taigi tarp šalių susiklostė teisiniai mainų santykiai (CK 6.193 str. 1 d., 6.432 str. 1 d.). Mainų sutarčiai taikomos pirkimo- pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius) <...> (CK 6.432 str. 2 d.). CK XXIII skyriaus 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų kokybę.

Akivaizdu, kad šalys, keičiantis telefono modeliais, kurių gamintojas Samsung, tikėjosi gauti telefonus, pagamintus firmos Samsung, o ne jų kopijas, t. y. klastotes, nes klastočių prekyba (taigi ir mainai), prisidengiant originaliais pavadinimais, Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Todėl akivaizdu, kad ieškovui įrodžius, kad šalims aptarus mainomų modelių gamintojus (šiuo atveju Samsung), bei jam iš atsakovo gavus tik daikto (šio atveju telefono Samsung) klastotę, vien ši aplinkybė būtų pagrindas ieškovo pažeistų teisių gynybai. Todėl atsakovo atsikirtimai, kad dėl mainomų daiktų originalumo jis su ieškovu nekalbėjo, tačiau teismui nustačius, kad mainų objektas buvo klastotė, teismo sprendimui įtakos neturėtų, nes toks sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir būtų negaliojantis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Įstatymas numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Pagal įstatymą, sandoris, sudarytas dėl apgaulės, teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str.), o pagal klydusios šalies ieškinį- sandoris, sudarytas dėl suklydimo, t. y. iš esmės suklydus, suklydimu laikant klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str.). Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo- sudaryti sandorį; pripažinti apgaule galima tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, turi būti tiriama ir vertinama: ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdamas suklaidinti ieškovą, ir dėl kurių jis buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti; ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo; abiejų šalių veiksmai vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2008; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2007). Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, o vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-531/2009).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių pokalbio turinį. Ieškovas byloje, siekdamas pripažinti mainų sandorį negaliojančiu neįrodė, kad atsakovas nuslėpė nuo jo informaciją apie telefono gamintoją, t. y. kad atsakovas sandorio sudarymo metu žinojo apie tai, kad mainomas daiktas yra klastotė. Taip pat ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad jis buvo apgautas, t. y. kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdamas suklaidinti ieškovą, ir dėl kurių jis buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Be to paties ieškovo elgesys mainų sandorio sudarymo metu negali būti prilygintas apdairaus ir atidaus žmogaus elgesiui- teismo vertinimu prieš mainų sandorį ieškovas galėjo ir turėjo iš atsakovo gaunamą telefoną patikrinti, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nepadarė, ir dėl to rizikavo. Kaip nurodyta anksčiau, pagal teismų formuojamą praktiką, vertinant šalių elgesį sandorio sudarymo metu, reikalinga atsižvelgti į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Todėl konstatuotina, kad ieškovas kaip apdairus ir atidus asmuo ( yra jauno amžiaus gim.1996 m., buvo paskutinės klasės gimnazijos moksleivis, t.y. išsilavinęs asmuo), prieš ketindamas sudaryti mainų sandorį, turi pareigą pasidomėti sudaromo sandorio aplinkybėmis, išsiaiškinti sudaromo sandorio pasekmes, sandorio objekto savybes, o to nepadarius, prisiimti galimą tokio sudaryto sandorio riziką. Tas pats numatyta ir CK 1.90 str.- pagal jį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo <..>.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad telefonų mainų metu atsakovas žinojo apie tai, kad jo telefonas yra klastotė. Antra, atsižvelgtina į aplinkybę, kad ieškovas dėl šio įvykio į policiją kreipėsi tik 2014-01-06 ( iš išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-66-AP-25, b.l.2), o į telefonų meistrą tik 2014-01-31, t. y. praėjus 1- 2 mėnesiams nuo mainų sandorio sudarymo datos (b.l.6). Ir nors telefono aparato techninės apžiūros talone yra nurodytas telefono IMEI, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas neįrodė, kad jis apžiūrai pateikė būtent tą patį telefoną, kurį mainų sutartimi įgijo iš atsakovo. Ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo su atsakovu aptarti ne tik telefono gamintoją ir modelį, bet ir jį identifikuojantį numerį, t. y. jo IMEI kodą. Atsižvelgus į tai laikytina neįrodyta aplinkybė, kad būtent telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo perduotas ieškovui (CPK 185 str.).

Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovas mainų sutartimi ieškovui perdavė telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris kaip nustatyta apžiūrėjus šį telefoną, yra pagamintas ne Samsung. Tai reiškia, kad 2013-11-30 žodinė šalių telefonų mainų sutartis negali būti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.) (būtent taip ieškovo atstovas nurodė teismo posėdyje), ir tuo pačiu negali būti taikoma restitucija. Tai sudaro pagrindą ieškiniui dėl 2013-11-30 žodinės mainų sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo atmesti. Atmetus ieškinį šioje dalyje, t. y. nepripažinus 2013-11-30 šalių žodinės mainių sutarties negaliojančia, taip pat nėra pagrindo ieškovo reikalavimui dėl 949 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir šie reikalavimai taip pat atmestini. Ieškinį atmetus, taip pat atmestinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 str. 1 d. numatytą taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas 2014-03-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-14-T-1039-1449 yra100 proc. atlestas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 4), iš ieškovo priteistinos 600,00 Lt atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 26, 27; 200,00 Lt atsiliepimas į ieškinį ir du teismo posėdžiai po 200 Lt). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ieškinį atmetus, iš ieškovo nepriteistinos- CPK 96 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 600,00 Lt (šešis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Kriščiūnienė