Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas R. K. ne kartą rašė skundus LTI-K administracijai, Kalėjimų departamentui dėl prastų laikymo sąlygų kamerose, per didelio kalinių skaičiaus, prasto vėdinimo, apšvietimo ir kt. (b.l.26-27, 32-33).

2012-05-23 LTI-K sprendime Nr. 22-1152 paaiškino R. K., kad įstaiga yra perpildyta ir ne visada pavyksta užtikrinti, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Taip pat nurodė, kad kamerose įrengta dirbtinis apšvietimas, kadangi natūralus kamerų apšvietimas susijęs su pastatų rekonstrukcijos darbais, patalpų vėdinimas (per langą) atitinka higienos normų reikalavimus, valdiška patalynė išduodama visiems naujai į įstaigą atvykusiems asmenims, išskyrus tuos, kurie turi nuosavą patalynę (b.l.2)

2012-06-28 Kalėjimų departamentas sprendime Nr. 2S-2748 iš esmės nurodė tuos pačius argumentus ir paaiškinimus dėl R. K. nusiskundimų kaip ir LTI-K 2012-05-23 sprendime Nr. 22-1152 (b.l.3).

Iš kalinamojo R. K. asmens įskaitos kortelės matyti, kad Pareiškėjas į LTI-K atvyko: 2011-03-29 iš Kauno tardymo izoliatoriaus; 2011-08-30 iš Alytaus pataisos namų; 2011-11-02 iš Kauno tardymo izoliatoriaus; 2011-11-29 iš Kauno tardymo izoliatoriaus; 2012-01-17 iš Alytaus pataisos namų; 2012-02-14 iš Alytaus pataisos namų; 2012-04-03 iš Alytaus pataiso namų. Iš LTI-K išvyko 2012-05-31 (b.l.16-17).

Iš R. K. Armatūrinės kortelės matyti, kad Pareiškėjas buvo patalpintas į 107 kamerą, vėliau perkeltas į 316 kamerą. Pareiškėjui 2012-01-12 buvo išduota: čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., antklodė 1 vnt. Pareiškėjas pasirašytinai atsisakė priimti rankšluostį, puoduką, dubenėlį, šaukštą, šakutę ir arbatinį šaukštelį. Paklodės ir užvalkaliukų pareiškėjui nebuvo išduota(b.l.59-60).

Iš R. K. Armatūrinės kortelės matyti, kad Pareiškėjas buvo patalpintas į 111 kamerą. Pareiškėjui 2012-02-07 pasirašytinai buvo išduota: čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., antklodė 1 vnt., paklodė 1 vnt., užvalkaliukas 1 vnt., rankšluostis 1 vnt. Pareiškėjas atsisakė priimti puoduką, dubenėlį, šaukštą, šakutę ir arbatinį šaukštelį (b.l.61-62).

Iš R. K. Armatūrinės kortelės matyti, kad Pareiškėjas buvo patalpintas į 115 kamerą, vėliau perkeltas į 257 kamerą. Pareiškėjui 2012-03-28 pasirašytinai buvo išduota: čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., antklodė 1 vnt., o paklodę, užvalkaliukus, rankšluostį, puoduką, dubenėlį, šaukštą, šakutę ir arbatinį šaukštelį Pareiškėjas pasirašytinai atsisakė priimti (b.l.63-64).

Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2012-03-29 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 3-6 asmenimis iki 8 m² ploto kamerose arba kartu su 13-14 asmenų iki 30 m² ploto kamerose. Nebuvo išduodama patalynė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. . CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 11-13), nustatyta, kad pareiškėjas R. K. iš Alytaus pataisos namų į LTI-K atvyko 2011-08-23 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m², vakare - 6 asmenys kameroje; 2011-08-24 perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas - 7,77 m², (ryte - 1, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-25 kamera Nr. 310 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-26 kamera Nr. 310 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); nuo 2011-08-27 iki 2011-08-29 kamera Nr. 310 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje). 2011-08-30 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2011-10-26 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 123, plotas -7,42 m², joje vakare - 6 asmenys kameroje; 2011-10-27 perkeltas į kamerą Nr. 281, plotas - 7,87 m², (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-28 - 2011-11-01 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-02 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2011-11-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m², joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2011-11-23 perkeltas į kamerą Nr. 270, plotas - 7,79 m², (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-24 kamera Nr. 270 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-25 - 2011-11-27 kamera Nr. 270 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-28 kamera Nr. 270 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-11-29 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2012-01-12 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m², joje vakare - 6 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas - 7,18 m², joje vakare - 3 asmenys kameroje; 2012-01-13 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-01-14 - 2012-01-15 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-01-16 kamera Nr. 316 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-01-17 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-02-07 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, plotas -7,45 m², joje vakare - 6 asmenys kameroje; 2012-02-08 perkeltas į kamerą Nr. 254, plotas - 34,71 m², (ryte - 10, vakare - 17 asmenų kameroje); 2012-02-09 kamera Nr. 254 (ryte - 14, vakare - 16 asmenų kameroje); 2012-02-10 kamera Nr. 254 (ryte - 15, vakare - 16 asmenų kameroje); 2012-02-11 - 2012-02-13 kamera Nr. 254 (ryte - 16, vakare - 16 asmenų kameroje). 2012-02-14 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2012-03-28 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, plotas -7,45 m², joje vakare - 5 asmenys kameroje; 2012-03-29 perkeltas į kamerą Nr. 257, plotas - 34,57 m², (ryte - 14, vakare - 14 asmenų kameroje); 2012-03-30 kamera Nr. 257 (ryte - 10, vakare - 13 asmenų kameroje); 2012-03-31 -2012-04-01 kamera Nr. 257 (ryte - 13, vakare - 13 asmenų kameroje); 2012-04-02 kamera Nr. 257 (ryte - 12, vakare - 15 asmenų kameroje). 2012-04-03 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2012-05-22 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, plotas -7,49 m², joje vakare - 6 asmenys kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 m², joje vakare - 3 asmenys kameroje; 2012-05-23 perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas - 7,77 m², (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-05-24 kamera Nr. 310 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-05-25 - 2012-05-28 kamera Nr. 310 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-05-29 kamera Nr. 310 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-30 kamera Nr. 310 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-05-31 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Laikotarpiais nuo 2011-08-30 iki 2011-10-26, nuo 2011-11-02 iki 2011-11-22, nuo 2011-11-29 iki 2012-01-12, nuo 2012-01-17 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-14 iki 2012-03-28, nuo 2012-04-03 iki 2012-05-22 pareiškėjo R. K. nebuvo LTI-K, kadangi jis buvo išvykęs iš įstaigos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2012-04-03 periodiškai LTI-K kalėjo 45 dienas. Iš esmės visą kalinimo laikotarpį, išskyrus 2011-08-24 ryte, 2011-11-22 vakare, 2011-24 ryte ir 2012-01-16 ryte, pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 3,6 m², gyvenamojo ploto kameroje LTI-K. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovo motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pristatytų asmenų nešalina atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Be to, pareiškėjas pažymi, jog jam kalint LTI-K nebuvo išduodama patalynė. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Taip pat Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Iš byloje esančių Armatūrinių kortelių už laikotarpį nuo 2012-01-12 iki 2012-03-28 (b.l.59-64) nustatyta, kad pareiškėjui ne visada būdavo išduodama paklodė bei užvalkaliukai. Tą patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Be to, posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad Armatūrinėje kortelėje (b.l. 63-64), kur nurodyta, jog paklodę, užvalkaliukus, rankšluostį, puoduką, dubenėlį, šaukštą, šakutę ir arbatinį šaukštelį Pareiškėjas pasirašytinai atsisakė priimti yra ne jo pasirašyta, o kažkas tai padarė už jį. Pareiškėjo teigimu, jis paklodės, užvalkaliukų negavo. Atsakovo atstovė šios Armatūrinės kortelės užpildymo aplinkybių negalėjo paaiškinti. Be to, atsakovas byloje nėra pateikęs teismui Armatūrinių kortelių dėl asmeniniam naudojimui išduotų daiktų už ankstesnius R. K. kalėjimo laikotarpius LTI-K (nuo 2011-08-23 iki 2011-11-29). Todėl abejonės dėl patalynės išdavimo aplinkybių vertintinos pareiškėjo naudai, kadangi atsakovas savo pozicijos rašytiniais įrodymais pagrįsti negalėjo.

Iš pareiškėjo R. K. skundo turinio matyti, kad jis skundžiasi teismui ne tik dėl per mažo kamerų ploto dydžio, patalynės neišdavimo bet ir dėl prastų, nehigieniškų kalėjimo sąlygų. Pareiškėjas nurodo, kad lovos kamerose buvo per du aukštus, antri aukštai per žemi, kad būtų galima pirmame aukšte sėdėti, langai labai maži ir jie įrengti per aukštai, todėl natūralios dienos šviesos į kameras pakankamai nepatenka, kad būtų galima skaityti ir rašyti, tualetai labai seni, klozetų nėra, tik vienas stalas su suolais šešiems asmenims, o kitiems nėra vietos pavalgyti, kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, lupasi nuo lubų ir sienų dažai bei tinkas. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus. Nebuvo atliktas minėtų kamerų patikrinimas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, nebuvo surašyti ir jokie patikrinimo aktai, kuriuose būtų užfiksuoti kamerų apšvietimo, patalpų vėdinimo, drėgmės ir kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai. Tai, kad pareiškėjas skundus rašė ir LTI-K administracijai, ir Kalėjimo departamentui dėl prastų kalėjimo sąlygų, neįrodo, jog buvo pažeisti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2012-04-03 nurodytose kamerose didžiąją dalį laiko buvo laikomas su kitais nuteistaisiais kai jam nebuvo užtikrintas reikalingas 3,6 kv.m. minimalus plotas, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus, taip pat nebuvo užtikrintas reikiamų buities reikmenų aprūpinimas – Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m. ploto, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, tinkamą aprūpinimą būtiniausiais buities reikmenimis bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 500 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.