Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarties V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas 2007 m. kovo 9 d. V. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. L. Neries upės pakrantės apsauginėje juostoje prie V. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo organizavo medžių pašalinimą (išpjovimą), buvo išpjauti penki vikmedžiai, kurių diametrai kelme 1 vnt.-30 cm., 3 vnt. - po 20 cm. ir l vnt. - 34 cm. Tokiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punkto ir aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 14 punkto nuostatos. Protokole nurodyta, kad atsakomybė už aprašytus veiksmus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 55 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnio 1 dalyje.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) 2007 m. kovo 9 d. nutarimu V. L. už tai, kad ji Neries upės pakrantės apsauginėje juostoje organizavo ir išpjovė 5 medžius nubaudė pagal ATPK 55 straipsnio l dalį ir 78 straipsnio l dalį 225 Lt bauda.

V. L. kreipėsi į teismą, prašydama nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad inkriminuojamo pažeidimo ji nepadarė ir medžių kirtimo neorganizavo. Nurodytus veiksmus galėjo atlikti žemės sklypo kaimynas M. G. , su kuriuo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl neteisėtai vykdomos statybos. Pabrėžė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje buvo pažeistos jos teisės, nurodytos ATPK 272 straipsnyje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, V. L. skundo nepatenkino.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2006 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Kauno m., Saliuose, buvo išpjauti penki vikmedžiai, kurių diametrai kelme l vnt.-30 cm.. 3 vnt. - po 20 cm. ir l vnt. - 34 cm. (b. l. 16 - 18, 20 - 21, 28 - 30). Nurodyti medžiai patenka į Neries upės pakrantės apsaugos juostą ir jiems nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos (b. l. 20-21), todėl juos iškirtus pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 126.6 punkto ir aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ 14 punkto reikalavimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 55 ir 78 straipsnių nuostatas.

Teismas nurodė, kad liudytojų I. K. , M. G. , R. Z. ir N. G. parodymais nustatyta, kad medžių kirtimą organizavo V. L. , o 2006 m. gruodžio 24 d. juos išpjovė I. K. ( b. l. 56-57, 63-64 ). Liudytojų V. M. ir A. G. parodymai yra prieštaringi (liudytojai negali nurodyti kokį kiekį medžių jie išpjovė, skiriasi parodymai dėl apmokėjimo už atliktus darbus, skirtingai nurodoma jų sėdėjimo M. G. automobilyje vieta, b. l. 58-59), prieštarauja jau paminėtų liudytojų parodymams, todėl, teismo nuomone, laikyti jų objektyviais ir jais vadovautis negalima (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu savo liudytojų nenurodė ir apie V. M. ir A. G. nurodytas pažeidimo aplinkybes nieko neminėjo (b. l 10). Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Administracinių teismų praktika Nr. 4). Pareiškėjos nurodyti procesiniai bylos nagrinėjimo pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu vien tik nurodytu pagrindu, nes tokie pažeidimai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio l dalį buvo kvalifikuoti teisingai, piniginė bauda paskirta laikantis AT'PK 30 straipsnio taisyklių, nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu V. L. prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklaustų liudytojų V. M. ir A. G. parodymus.

2. Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo surašyti M. G. , kuris ir organizavo medžių kirtimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir objektyviai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. L. ginčijamu Institucijos nutarimu nubausta už ATPK 55 straipsnio 1 dalyje bei 78 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, konstatuojant, kad ji Neries upės pakrantės apsaugos juostoje organizavo ir išpjovė kietus medžius, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punkto ir Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 14 punkto nuostatas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, leidžiančių daryti besąlygišką išvadą, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros 2007 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 19 nurodyti medžiai Neries upės pakrantės apsaugos juostoje, šalia V. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo, būtų buvę iškirsti V. L. ar jos nurodymu.

V. L. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros 2007 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 19 (b. l. 6) konstatuota tik tai, kad V. L. organizavo medžių pjovimą, nenurodant nei administraciniu teisės pažeidimu pripažintos veikos padarymo laiko, nei aplinkybių. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros nutarime, kuriuo apeliantė nubausta už ATPK 55 straipsnio 1 dalyje bei 78 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, jos kaltė padarant ATPK draudžiamus priešingus teisei veiksmus taip pat neįrodyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija tyrimą dėl Neries upės pakrantėje iškirstų medžių pradėjo gavusi UAB ,,Girga“ direktoriaus M. G. pranešimą (b. l. 15), kuriame šis nurodė, kad V. L. 2006 m. gruodžio 28 d. išpjovė subrendusius, natūraliai išaugusius medžius.

Kauno apygardos administracinis teismas, palikdamas galioti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros nutarimą dėl V. L. nubaudimo, rėmėsi minėto UAB ,,Grigas“ direktoriaus M. G. , jo žmonos N. G. , UAB ,,Girga“ darbuotojos R. Z. ir I. K. parodymais. Šių įrodymų V. L. kaltei pripažinti nepakanka: M. G. ir N. G. yra vyras ir žmona, o R. Z. – M. G. priklausančios įmonės darbuotoja. Iš byloje esančių Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. vasario 15 d. rašto (b. l. 25), Kauno visuomenės sveikatos centro 2007 m. vasario 15 d. rašto (b. l. 26), adresuotų V. L. , galima spręsti, kad ji, nepatenkinta UAB ,,Girga“ veikla, buvo kreipusis į minėtas institucijas. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp M. G. ir V. L. susiklostę konfliktiški santykiai, todėl M. G. ir su juo susijusių asmenų (jo žmonos ir jam priklausančios įmonės darbuotojos) parodymai gali būti šališki. Nurodytų asmenų parodymai kelia abejonių ir dėl kitų priežasčių. N. G. pripažino nemačiusi paties medžių pjovimo/kirtimo fakto, tik paaiškino mačiusi V. L. vaikščiojant sklype su vyru, ir supratusi, jog ši rodanti, kuriuos medžius reikia nupjauti (b. l. 67). R. Z. nei paaiškinime, rašytame Institucijai, nei duodama parodymus teismui taip pat nenurodė jokių faktų, leidžiančių teigti, kad ji pati būtų girdėjusi ar mačiusi, jog nurodymą kirsti/pjauti medžius davė ar juos pati pjovė V. L. . Kaip galima spręsti iš R. Z. parodymų, ji matė tik patį medžių pjovimo faktą (medžius pjovė vyrai, pjaunamus medžius matė du kartus), o tai, kad veiksmas vyksta neva V. L. nurodymu, jai paaiškinęs M. G. (b. l. 34, 57). M. G. , rašydamas pareiškimą Institucijai, teigė, kad medžiai išpjauti 2006 m. gruodžio 28 d., tačiau duodamas parodymus teismui nurodė, kad išpjautus medžius rado 2006 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, ko pasekmėje juos nufotografavo ir nuvežė į Instituciją (b. l. 56), tačiau byloje jokių duomenų apie tai nėra. Pirmasis M. G. pareiškimas Institucijai rašytas 2007 m. sausio 30 d., jame taip pat pažymint, kad asmuo anksčiau nemokėjo padaryti nuotraukų. Liudytoju apklaustas I. K. teigė medžius pjovęs V. L. paprašytas, kai atsitiktinai su ja susipažino vedžiodamas šunį, tai daręs 2006 m. gruodžio 24-25 dienomis, liudyti atvyko išgirdęs kalbas, kad medžių pjovimu ketinama apkaltinti M. G. (b. l. 66, 67). Šis liudytojas, kaip ir V. L. prašymu liudyti pakviesti V. M. ir A. G. , kurių parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, iškviestas tik į pirmosios instancijos teismo posėdį, jo pavardė ankstesnėje rašytinėje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nefigūruoja ir, kaip leidžia teigti teisme duoti M. G. parodymai (b. l. 67), liudyti jis pakviestas būtent jos ir jos vyro M. G. iniciatyva. Šio liudytojo ir liudytojos R. Z. parodymai apie faktines bylos aplinkybes taip pat nenuoseklūs ir nesutampa. Dėl šių priežasčių grįsti V. L. kaltę vien minėtų asmenų parodymais negalima, jie nelaikytini patikimais. Darytina išvada, kad byloje nesurinkta abejonių nekeliančių įrodymų, jog V. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, o visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros 2007 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 19AM004086 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.