Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) E. P.

ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. D. B.

atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) nedalyvaujant

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) J. B., adv. Viliui Putkiui

trečiajam (-iesiems) asmeniui (-ims) atsakovo pusėje R. S., adv. S. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei palūkanų priteisimo už prievolės nevykdymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat pažymėtina, kad iš sklypo situacijos schemos negalima akivaizdžiai nustatyti, kad įsigyta žemės sklypo dalis, pažymėta raide „A“ yra mažesnė nei likusi sklypo dalis. Įsigytos žemės sklypo dalies ribos yra paryškintos juoda linija ir suformuoja stačiakampį, kuris vizualiai yra tokio pat dydžio, kaip ir kita žemės sklypo dalis. Be to, sklypo situacijos schemoje, be simbolio „A“ nėra kitų pirkėjui svarbių duomenų – bendro Žemės sklypo dalies ploto ir atitinkamai jo įsigytos Žemės sklypo dalies pažymėtos raide „A“ bei kitos sklypo dalies ploto. Taigi, jokie duomenys žemės sklypo situacijos schemoje, neparodo, kad jo įsigyta žemės sklypo dalis pažymėta raide „A“ yra mažesnė nei ½ dalis žemės sklypo sudaranti 0,03195 ha (319,5 kv. m.) ploto.

Įsigytą ½ dalį žemės sklypo kartu su ½ dalimi gyvenamojo namo 2007-11-19 įkeitė trečiajam asmeniui AB SAMPO bankui, kurio dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 06120070003415. Pažymėtina, kad pagal įkeitimo dieną galiojusius įstatymus, įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi (CK 4.171 str. 8d.). Šį hipotekos lakštą tvirtino ta pati notarė, kuri tvirtino ir sutartį, kurios pagrindu įsigijo nuosavybės teisę ½ dalį Žemės sklypo pažymėtu raide „A“.

Pagal pateiktą byloje situacijos planą, žemės sklypo ½ dalį, atsakovui atitvėrus tvora, pastebėjo, kad jo naudojama žemės sklypo dalis yra mažesnė už atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį. Atlikus matavimus nustatyta, kad jam trūksta 46,5 kv. m ploto žemės sklypo, kurio vertė pagal paskaičiavimą sudarytų 14397,08 Lt. Nuo šio momento jam tapo aišku, kad tai yra nuosekli atsakovo pozicija ir kad jau prieš sutarties sudarymą ir sudarant sutartį dėl įsigyjamos žemės sklypo dalies tikrojo dydžio jis buvo sąmoningai apgautas atsakovo. Jo nuomone, atsakovas sąmoningai tyčia nuslėpė (nutylėjo svarbias Žemės sklypo dalies sandorio sudarymui aplinkybes ir tokiu būdu jį apgavo. Sutarties sudarymo metu atsakovas nepasirūpino tinkamo Žemės sklypo plano sudarymu. Sudarytą sandorį prašo iš dalies panaikinti dėl apgaulės CK 1.91 str. pagrindu, bet jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo CK 1.90 str. pagrindu.

Pripažinus iš dalies negaliojančia Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą dalyje dėl 46,5 kv. m ploto taikyti restituciją, t.y. iš ieškovo atsakovui priteistina 46,5 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, o iš atsakovo ieškovui priteistina 14.397,08 Lt už atsakovui grąžintą Žemės sklypo dalį. Nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal faktiškai šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Už dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt sumai. Taip pat iš atsakovo už pinigines prievoles skaičiuotinos metinės palūkanos, kurios pagal paskaičiavimą už 4 metus ir 8,5 mėn. sudarytų 3389,30 Lt.

1.Prašo pripažinti negaliojančia 2007m. spalio 31d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Žemės sklypo dalies su dalimi pastato, notarinio registro Nr. 17426 ir perdavimo – priėmimo aktą notarinio registro Nr. 17427 dalyje dėl 0,00465 ha ploto žemės sklypo, bendras plotas 0,0639 ha, adresu (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo ir perdavimo E. P..

2. Taikyti restituciją, t.y. M. B., iš E. P. priteisti 46,5 kv. m ploto žemės sklypo dalį, adresu Pliažo g.8A, Alytus, o E. P. iš M. B. priteisti 14397,08 litus, nes šiuos pinigus atsakovas gavo neteisėtai.

3. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.4400-1007-3172, bendras plotas 0,0639 ha, adresas Pliažo g. 8A, Alytus, tvarką pagal pridedamą UAB „RDR korporacija“ parengtą Žemės sklypo Nr. 1101/0019:0501 plano naudojimo tvarkai nustatyti projektą, pagal kurį E. P. atskirai naudosis jam nuosavybės teise priklausančia minėto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ sudarančia 0,0273 ha ploto, o M. B. atskirai naudosis jam nuosavybės teise priklausančia minėto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, sudarančia 0,0366 ha ploto.

4. Iš atsakovo M. B. priteisti E. P. 3389,30 Lt palūkanų.

5. Iš atsakovo M. B. priteisti E. P. dešimt tūkstančių (10000 ) litų neturtinės žalos.

6. Iš atsakovo M. B. priteisti E. P. 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 833,58 Lt žyminio mokesčio, 968 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 484 Lt už plano paruošimą ir 430 Lt už antstolio paslaugas viso bendroje sumoje 2715,58 Lt.

Atsakovas su ieškovo prašomomis palūkanomis už laikotarpį nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pateikimo sutikti negali, kadangi CK 6.210 str. numato palūkanas esant piniginei prievolei. Šiuo atveju nuo pat sutarties sudarymo momento tarp šalių nebuvo piniginės prievolės. Atsakovas ieškovui nebuvo skolingas ir nėra skolingas jokių piniginių lėšų. Šiuo atveju, naudojantis svetimu turtu atsižvelgiant į CK 6.250 str. nėra pagrindas taikyti neturtinę atsakomybę bei priteisti ieškovui 10 000 litų neturtinės žalos. Kadangi ieškinys yra nepagrįstas prašo ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Alytaus m. 2-jo biuro notarė R. S. ieškovo ieškinio nepalaiko ir prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, nes tvirtindama sandorį imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Šalims sudarant sandorį ir jį tvirtinant tuo metu geodeziniai planai nebuvo privalomi, o jie tapo privalomi nuo 2011 metų. Naikinti sandorį nėra jokių įstatymo nustatytų pagrindų, nes jos manymu nėra sudaryto sandorio suklydimo nei apgaulės. Tvora yra kilnojamas daiktas ir galima ją patraukti. Šalys turi susitarti tarpusavyje, kaip ieškovui realizuoti savo teisę į jam priklausančią sklypo dalį. Atsakovas privalo ieškovui atiduoti naudotis jam trūkstamą žemės sklypo dalį, o nenaikinti sandorį. Prie notarinės bylos yra pridėtas naudojimosi žemės sklypo planas, kuriame yra pažymėtos žemės sklypo dalys A ir B. Notaras tvirtino tą, ką šalys susitarė ir pasirašė. Geodezinis viso žemės sklypo planas buvo reikiamų institucijų patvirtintas ir šalių pasirašytas, sandoris buvo tvirtinamas pagal šį planą kaip reikalavo tuo metu Žemės įstatymo 30 str. Sandorio sudarymui ir jo patvirtinimui akivaizdžių prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms nėra, nes šalys pasirašė sutartį gera valia ir ta sutartis jiems tiko.

Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Danske Bank A/S atstovas į teismo posėdį neatvyko ir prašo bylą nagrinėti Banko atstovui nedalyvaujant. Prašo ieškovo ieškinį dalyje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti, nes ieškovui suteiktas 650 000 litų kreditas ir įkeista bankui ½ dalis žemės sklypo ir butas esantis adresu Pliažo g. 8A, Alytus. Tarp ieškovo E. P. ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kurie nepasibaigus prievolei negali būti kaitaliojami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2007-10-31 dieną tarp atsakovo M. B. ir ieškovo E. P. įgalioto asmens Z. S., kuri pagal įgaliojimą atstovavo ieškovo interesus, buvo sudaryta ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris 4400-1007-3172 bei ½ dalis gyvenamo namo pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. B. parduoda, o Z. S., veikianti už pirkėją E. P., perka ½ dalį, plane pažymėtą raide „A“ , iš M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio, M. B. vardu registruoto 6 arų 39 kv. m žemės sklypo ir ½ gyvenamo namo su patalpomis pažymėtomis plane indeksais, adresu Alytaus m., Pliažo g. 8A. Tuo pačiu metu pagal pirkimo – pardavimo sutartį šalių buvo pasirašytas žemės sklypo dalies su dalimi pastato perdavimo – priėmimo aktas. Perdavimo- priėmimo akte nurodyta, kad ieškovo įgaliotam asmeniui perduota ½ dalis žemės sklypo pažymėta plane raide „A“ iš 6 arų 39 kv. m žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Perdavimo metu aiškių perduodamo daikto (žemės sklypo dalies su dalimi gyvenamojo namo) defektų nepastebėta, žemės sklypo dalies ribos yra žinomos. Šalių sudarytas sandoris pasirašytas ir patvirtintas notaro. Sandorio negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pagrindų nenustatyta ir ieškovas dėl to ginčo nereiškia. Prie šios sutarties buvo pridėtas žemės sklypo naudojimosi planas (sklypo situacijos schema) kuris faktiškai atitiko šalių išreikštą valią, kadangi abi pusės ją patvirtino savo parašais. Tokiu būdu sandoris yra pilnai patvirtintas iš abiejų pusių. Tokiu būdu šalys tapo įgyto turto bendraturčiai. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teise teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl realus žemės sklypo naudojimosi pagal turimas nuosavybės dalis, kurios neatitinka įsigyto žemės sklypo nuosavybės daliai. Pagal abipusį šalių susitarimą, atitvėrus sklypą tvora ieškovui trūksta 46,5 kv. m ploto žemės sklypo dalies. Pagal faktinį žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „RDR korporacija“ nustatyta, kad ieškovas naudojasi 273 kv. m, o atsakovas 366 kv. m žemės sklypo plotą. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos Z. S. ir J. P., kurios nurodė, kad pastačius namą ir atitvėrus du sklypus tvora vizualiai pasimatė, kad žemės sklypai yra nevienodi. Pasirašius, kuria žemės sklypo dalimi naudosis ieškovas, ant žemės sklypo plano pažymėto raide „A“ žemės sklypo plotai joms atrodė bemaž vienodi ir nekėlė tuo metu įtarimų, nes pasitikėjo tvirtinančią sandorį notare R. S..

Toks faktinis sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas ieškovui neužkerta kelio gintis nuo pažeistos teisės, tai yra nusistatyti kitą naudojimosi su atsakovu žemės sklypo tvarką. Tai numato CK 4.81 str. 1d. norma, kurioje pasakyta, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atsiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas, kaip savo žemės sklypo savininkas turi galimybę pareikšti vindikacinį ieškinį LR CK 4.95 str. pagrindu, tai yra savo teises ir interesus apginti kitais gynimo būdais. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad naikinti sudarytą sandorį nėra numatytų įstatymo pagrindų ir sumažinti turimą žemės sklypo dalį pažeidžiant proporcingumo principą.

Ieškovas savo ieškinį grindžia šiais motyvais, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovą, nutylėdamas faktą, kad ieškovui parduodama Žemės sklypo dalis yra iš tikrųjų mažesnė nei Sutartyje nurodyta ½ dalis. Situacijos schemoje vizualiai buvo nurodytos lygios žemės sklypo dalys, nors realiai jas išmatavus skyrėsi. Todėl ieškovo nuomone, atsakovas sąmoningai tyčia nuslėpė (nutylėjo) svarbias Žemės sklypo dalies sandorio sudarymui aplinkybes ir tokiu būdu apgavo ieškovą. Ieškovo manymu atsakovas veikė nesąžiningai, prieš sutarties sudarymą nepranešęs ieškovui, kad parduodama žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ½ dalis. Atsakovas parduodamas žemės sklypą nesirūpino tinkamo (aiškaus) žemės sklypo plano sudarymo. Sklypo situacijos schema yra klaidinanti, sunkiai suprantama ne tik ieškovui, kuris neturi teisinio išsilavinimo, bet ir teisininkams, kurių paslaugomis jis naudojasi. Plane pribraižytų linijų bei kitų simbolių reikšmę ko gero supranta tik architektai, kurie šią schemą braižė. Sudarytą su atsakovu sandorį prašo pripažinti negaliojančiu dviem įstatymo numatytais pagrindais, tai yra pagal CK 1.90 str. ir pagal CK 1.91 str.

Ieškovas reikšdamas ieškinį teisme dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo apsispręsti pagal kurias nuostatas ginčis negaliojančio sandorio pagrindus, tai yra įrodyti teismui, kad sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartį suklydo apie egzistavusius esminius sandorio faktus, ar kitu pagrindu buvo kitos sandorio šalies apgautas tyčia suklaidinant dėl sandorio esminių sąlygų. Pagal įstatymą ieškovas turi teisę pasirinkti ir nurodyti tik vieną iš sandorio negaliojimo pagrindų, kurį ieškovas įrodinės teisme. Tačiau ieškovas paduodamas ieškinį teisme pasirinko du sandorio negaliojimo pagrindus, kurie vienas kitam prieštarauja nuginčijimo prasme.

Įvertinus ir išanalizavus faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių sudarytas sandoris atitinka šalių valią ir ketinimus, todėl laikyti, kad ieškovas buvo apgautas arba suklydęs sudaryti sandorį yra ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Šalių turimas žemės sklypas atitinka bendram 639 kv. m plotui, kuris pagal šalių sudarytą sandorį kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo (319,5 kv. m).

Suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 str. 7d.).

Nenuginčijus sandorio įstatymo nustatytais pagrindais negalima ir restitucija, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 14397,08 Lt kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas įsigijo idealiąją dalį, t. y. ½ žemės sklypo dalį ir idealioji dalis ieškovui buvo perduota. Su naudojimosi tvarka ieškovo įgaliota atstovė sutiko. Tokiu būdu žemės idealioji dalis buvo perduota teisingai, o tik naudojimosi tvarka nukrypo nuo idealių dalų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad šalių sudarytame sandoryje nei apgaulės nei suklydimo faktų nėra. Ieškovas turi teisę, bet kuriuo metu nusistatyti naują žemės naudojimosi tvarką į jam atitenkančią nuosavybės dalį. Nesant sudaryto sandorio negaliojimo pagrindų, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pridedamą UAB „RDR korporacija“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes šalių turima bendroji dalinė nuosavybė pagal planą neatitinka konkrečioms turimoms dalims.

Atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pateikimo. Savo reikalavimą ieškovas grindžia CK 6.210 str. , kadangi ši įstatymo norma numato palūkanas esant piniginei prievolei. Šiuo atveju nuo pat sutarties sudarymo momento tarp šalių nebuvo piniginės prievolės.

Atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo CK 250 str. pagrindu, nes ši įstatymo norma įvardija kokiomis sąlygomis atsiranda neturtinė žala. Neturtinė žala priteisiama tik įstatymo įvardintais atvejais. Šiuo atveju, naudojantis svetimu turtu atsižvelgiant į CK 6.250 str., nėra pagrindas taikyti neturtinę atsakomybę bei priteisti ieškovui 10000 litų neturtinę žalą.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Pašto išlaidos procesinių dokumentų įteikimui ir turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, laikytinos būtinos ir pagrįstos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį (1000) litų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 53,75 litus valstybei turėtų pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, taikytas 2012-11-19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, laikinas apsaugos priemones M. B. panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.