Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Akopa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Sergiejaus Butos ieškinį atsakovui A. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-708-440/2017 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Akopa“ iškelė bankroto bylą, o bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė Sergiejų Butą. UAB „Akopa“ valdymo organai nutartimi įpareigoti per 15 d. po minėtos nutarties įsiteisėjimo (nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 29 d.) perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „Akopa“ bankroto administratorius Sergiejus Buta 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 17-05-16/1 dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, informacijos pateikimo įpareigojo BUAB „Akopa“ vadovą, t. y. atsakovą A. P., perduoti administratoriui BUAB „Akopa“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus nurodytus įsakyme. Minėtas įsakymas buvo išsiųstas paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įmonės registracijos adresu, tačiau laiškai buvo grąžinti, nes jų įteikti nepavyko. Kaip nurodyta ieškinyje, bankroto administratoriui pavyko susisiekti su atsakovu telefonu, atsakovas pažadėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, tačiau dokumentų neperdavė ir telefonu nebeatsiliepia. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis UAB „Akopa“ finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos nuo įmonės įregistravimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino BUAB „Akopa“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 3 184,37 Eur sumai. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi BUAB „Akopa“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino UAB „Akopa“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus bendrai 3 184,37 Eur sumai.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas įmonei tapus nemokia nevykdė teisės aktais jam numatytų pareigų: neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei žinodamas, jog įmonė yra nemoki ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Bankroto bylos iškėlimo įmonei atsakovas neginčijo. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme – darytina išvada, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei bei kreditoriams atsiradusios turtinės žalos, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3 184,37 Eur žalos atlyginimo ieškovei BUAB „Akopa“ tenkintinas.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo Valstybei priteistina 72 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Akopa“, j. a. k. 304017879:

3 184,37 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 37 ct) žalos atlyginimo; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti A. P., jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.