Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajai P. D., civiliniam ieškovui A. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Agro Neveronys“ elektrokaristu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, teistas: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2006 m. kovo 12 d., apie 22 val., sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone, A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu iš pykčio tyčia sudavė du smūgius rankomis nukentėjusiajai V. R. į galvą ir tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairiame žaste, dešiniame klube, muštinę žaizdelę kairiame antakyje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairio smilkinkaulio minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, ko pasekoje dėl šio galvos sumušimo komplikavosi galvos smegenų suspaudimas bei pabrinkimas ir nukentėjusioji 2006 m. kovo 19 d. ligoninėje mirė.

A. S. kaltu, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir paaiškino, kad prieš 2006-03-12 jis su V. R. kelias dienas išgėrinėjo, dviese šventė judviejų susitaikymą ir tai, kad sodo namelyje sutvarkė šviesą, gėrė degtinę. Su Virginija pažįstami buvo maždaug aštuonerius metus, turi bendrą dukrą J. S.. 2006-03-12 konfliktas tarp jo ir Virginijos kilo išgertuvių metu. Iš pradžių jiems sėdint prie stalo, trumpam buvo užėjusi I. L., kuri, pabuvusi maždaug 10 minučių, išėjo, ir likusį laiką jiedu buvo dviese. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad K. K. į jo telefoną pradėjo rašyti nešvankias sms žinutes, kad pastarasis esą miegojęs su V.. Ši tada jau gulėjo ant lovos, rankose turėjo telefoną. Jiedu apsižodžiavo, ir ji metė telefoną ant žemės. Tada jis priėjo prie jos ir delnu sudavė jai du kartus per skuostus. Nuo smūgių ji atsigulė, galvą padėjo ant pagalvės, iš nosies jai bėgo kraujas. Tada jis išėjo į lauką malkų, matė, kaip Virginija, išėjusi su šiukšlių kibiru, pargriuvo. Atsikėlė toje vietoje, kur pradėta statyti malkinė. Grįžęs į kambarį, rado ją gulinčią lovoje, daugiau sužalojimų, išskyrus tai, kad jai iš nosies ir ausies bėgo kraujas, jis nematė. Atsigulęs šalia jos, užmigo. Prabudęs maždaug apie 8 val. ryto, pamatė, kad Virginija guli taip pat, kaip iš vakaro, buvo apsišlapinusi, antakis buvo prakirstas. Nors ji dar kvėpavo, šis suprato, kad kažkas ne taip. Nubėgo pas I. L. ir pasikvietė ją į namus, kad pažiūrėtų, kas V.. I. L. liepė kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Anot kaltinamojo, šis konfliktas nebuvo pirmas, jis su V. ir anksčiau konfliktuodavo, kartais jai suduodavo, ji jam taip pat. Mušdavo V. už neištikimybę. Įvykio metu dukra, J. S., buvo pas močiutę, šiuo metu ji gyvena vaikų namuose. Pats V. į ligoninę nevežė, nes iš vakaro buvo išgėręs. Tą vakarą jis su V. buvo išgėrę maždaug po pusę litro degtinės, abu gėrė vienodais kiekiais. Teigė, jog jei tą vakarą būtų buvęs blaivus, nebūtų V. mušęs, tvirtino, kad smūgiai nebuvo stiprūs, juos sudavė delnu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, V. dukterų atsiprašė, o jos motinos, P. D., - ne. Paaiškino, kad per pirminę apklausą jo klausinėjo tik to, kas įvyko name, todėl apie V. R. išėjimą į lauką neužsiminė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia padaręs inkriminuojamą nužudymą, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji P. D. parodė, kad dukra, V. R., pas ją kartas nuo karto atvažiuodavo, kai A. S. ją sumušdavo, daugmaž vieną kartą per mėnesį. Dukra jai yra minėjusi, kad pastarasis ją mušdavo ir stalo koja. Vieną kartą A. S. Virginiją buvo pradėjęs smaugti pastarosios namuose, tačiau A. R., jos anūkas, jį išvijo iš buto. Likus maždaug savaitei iki įvykio, A. S. buvo pas ją atvažiavęs, norėjo pasikalbėti su V.. Įleistas į butą, jis užrakino duris, pradėjo V. mušti, spardyti. Kažkas iškvietė policiją. V. tada liko daug mėlynių ant kūno. Likus maždaug porai dienų iki įvykio, V. ir A. S. išvažiavo į sodą, sakė, jog iškūrens namą, kad kitą dieną galėtų pasiimti mergaites, tačiau nei kitą dieną, nei vėliau mergaičių nepasiėmė. Pirmadienio rytą girtas atėjęs A. S. pasakė, kad V. yra komos būsenoje ir kad reikia jos paso. Tada A. S. ją stipriai apkabino ir pasakė žodžius: „aš sudaviau“. Tada dar pasakė, kad viską papasakos G. pakeliui į klinikas, ir jie išvažiavo, daugiau nieko neaiškino. Su tyrėja sugrįžusi G. papasakojo, kad A. S. jai buvo pasakojęs, jog po K. K. skambučio jie susipyko, ir A. S. jai sudavė. Nurodė, kad dukros laidotuvės kainavo apie 5000 Lt, iš valstybės ji gavo maždaug 700 Lt, į ieškinį įskaičiuota ir suma už paminklą, tačiau jo dar nepastatė, nes neturėjo pinigų. Prašo priteisti 50000 litų neturtinę žalą jos atstovaujamiems anūkams – Gretai, Ievai ir A. R. bei J. S..

Liudytojas A. R. parodė, kad V. R., jo mama, draugavo su A. S.. Jis pats gyveno pas močiutę, P. D.. Mama gyvendavo kartais pas močiutę, kartais - pas A. S.. Mama ne vieną kartą pas močiutę yra grįžusi sumušta. Tada aiškindavo, kad A. S. ją mušdavo, tačiau už ką niekada nesakė. Kol mama būdavo pas močiutę, A. S. jai skambindavo, rašydavo sms žinutes, kol jie susitaikydavo, ir mama pas jį grįždavo. Įvykis, kai A. S. smaugė mamą, buvo nutikęs likus maždaug porai mėnesių iki mamos mirties. Tąkart jis sudavė A. S., išvijo jį iš namų. Kai A. S. atvažiavo pas juos po įvykio, buvo rytas, apie 10-11 val., matėsi, kad iš vakaro jis buvo gėręs. Stipriai suspaudė ranką ir pasakė, kad mama komos būsenoje, su G. išvažiavo į klinikas. Iš klinikų G. grįžo su policija, sakė, jog A. S. jai pasakojo, kad jie su mama susipyko, ir jis jai sudavė. Parodė, kad A. S. mamą mušdavo į porą mėnesių kartą, kartais rečiau. Prieš A. S. mama taip pat kartais vartodavo smurtą. Su seserimi G. beveik nebendrauja, jam asmeniškai apie tą įvykį ji nieko nepasakojo.

Liudytoja I. R. parodė, kad jos mama, V. R., gyveno su A. S., o ji pati gyveno pas močiutę. Mama ir A. S. nelabai sutarė, jie gerdavo, mušdavosi. A. S. mušė ir ją pačią už tai, kad nesimokė. Mamą mušdavo išgėręs, buvo atvejis, kai smaugė, tada A. jį išvijo. Mamai būdavo mėlynės nuo A. S. mušimo. Po to įvykio A. S. atvažiavo pas močiutę, pasakė, kad važiuoja daiktų rinktis. Parodė, kad su seserimi G. ji nebendrauja.

Liudytoja G. R. parodė, kad A. S. buvo jos mamos draugas. Žino, kad A. S. skriausdavo mamą, tą yra pati mačiusi. Jie pykdavosi, A. S. prieš mamą smurtavo, smaugė. Kai smaugė, ji pirma puolė mamą ginti, paskui - brolis A.. Taip pat yra mačiusi, kad A. S. mamai delnu duodavo per galvą. Kartais mama grįždavo pas močiutę sumušta, skųsdavosi, kad A. S. ją mušdavo. Įvykio dieną buvo pas močiutę. Iš ryto atvažiavo A. S. ir pasakė, kad mama komoje. Tada su A. S. maršrutiniu autobusiuku išvažiavo į klinikas. Pakeliui jis jai pasakojo, kad jie su mama susipyko, jis jai trenkė per galvą, pramušė jai antakį, ji atsigulė ir užmigo. Su K. K. mama kartais bendraudavo.

Liudytojas K. K. parodė, kad pažinojo V. R.. Kad ji buvo ligoninėje po A. S. sumušimo, sužinojo iš jos dukters G.. A. S. jam buvo skambinęs ir grasinęs, kad užmuš, nes pavydėjo V.. Su V. jiedu draugavo, ji pas jį vienu metu trumpam buvo apsigyvenusi. V. labai bijojo A. S., sakė, kad ją užmuš, pasakodavo, kad ją mušdavo, tačiau sumuštos jos nematė.

Liudytoja I. L. parodė, kad V. R. gyveno pas jos sodo kaimyną A. S., su kuriais abiem ji bendraudavo. Niekada nematė jų smurtaujančių vienas kito atžvilgiu, tačiau V. jai skundėsi, kad A. jai grasina panaudoti smurtą. 2006-03-12, apie pietus, užėjo pas juos į sodo namą, kur abu gėrė degtinę. Su jais išgėrė 50 gramų degtinės, pabuvo maždaug 10 minučių ir išėjo, nes tuo metu jie pykosi, vienas kitam prikaišiojo neištikimybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., 3 p., perskaičius liudytojos I. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 111-113), liudytoja paaiškino, kad A. S. ir V. R. ginčijosi dėl turto, mušėsi. A. V. mušė per galvą ranka. Išeidama ji liepė jam prie V. nesikabinti. Kitą rytą, apie 8 val., pas ją atėjo A. S. ir pasakė, kad su V. kažkas darosi, kad ji guli negyva. Atėjusi į jų namą, pamatė, kad V. guli lovoje, apsirengusi, aukštielninka. A. sakė, kad išvalė kraują, kad ji virtuvėje gulėjo, o jis ją tempė į lovą. Pagalvė ir rankšluostis buvo kruvini. A. aiškino, kad jie susipyko, ir jis jai trenkė.

Liudytoja G. V. parodė, kad tuo metu dirbo Kauno raj. PK tyrėja, šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2006-03-15 protokolas surašytas iš įtariamojo A. S. žodžių. Vaizdo įrašas buvo daromas jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). A. S. parodė, kad V. R. gulėjo lovoje, galvą buvo padėjusi ant pagalvės. Tarp jų vyko kivirčas dėl K. K. skambučių. A. S., priėjęs prie V. R., dešine ranka smogė jai į galvą du smūgius. Sprendžiant iš jo rodomų mostų, smūgiai turėjo būti stiprūs. Žodį „smogė“ pavartojo pats A. S.. Jis ir rodė didelius mostus, kurių negalima buvo kitaip pavadinti, kaip smogimu. Jis netgi susijaudino, apsiverkė, jautėsi kaltas. Pirminės apklausos metu apie V. R. išėjimą į lauką, griuvimą A. S. nepasakojo.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2006-03-20 išvados Nr. M 406/06(02) seka, kad V. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva kairio smilkinkaulio minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio lūžimu (klinikiniai duomenys), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. V. R. kūne rasti šie sužalojimai: muštinė žaizdelė kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairiame žaste, dešiniame klube, abiejose kojose ir nugaroje. Be to, V. R. konstatuota kraujosruva kairio smilkinkaulio minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio žvyno lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikiant kairio smilkinio sritį galimai trauminio poveikio pasėkoje. Tokie sužalojimai galėjo gautis, tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek ir krentant bei kairio smilkinio sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Tokie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir šiuo atveju tai yra tiesioginė mirties priežastis (t. 1., b.l. 45-52).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-10-18 specialisto išvados Nr. KM 17(107)/07 (01) seka, kad V. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio žvyno lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Sužalojimai V. R. padaryti kontaktuojant su daugiau kaip dviem kietais traumuojančiais paviršiais (t. 1, b.l. 63-68).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007-11-05 specialisto išvados Nr. KM 97/07 (01) seka, kad V. R. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, t.y. mirties priežastimi, buvo trauminis poveikis į kairio smilkinio sritį, kurio metu buvo padarytas smilkinkaulio žvyno lūžis su kraujosruva kairio smilkinio raumenyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi. Muštine žaizda kairio antakio srityje ir kraujosruva dešiniame skruoste padarytos trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, pvz. sudavus smūgius kumščiu. Dvi kraujosruvos kairio žasto priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos smūgiuojant kumščiu ar koja, nukentėjusiajai ranka prisidengiant nuo smūgių. Kiti sužalojimai - kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešiniame klube, nugaroje galėjo būti padarytos atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius paviršius (t.1, b.l 73-79).

Minėtas teismo medicinos specialistų išvadas iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs specialistas R. R., kuris be to patvirtino, kad galvos sužalojimas nėra griuviminis. Jei mirtį sukėlęs smūgis būtų nukentėjusiajai griūnant, ji turėjo griūti ant kairio šono, o šiuo atveju kairiame galvos šone nėra sužalojimų, būdingų griuvimui. Nukentėjusiajai V. R. lūžo galvos žvynas, kam reikėjo stipraus smūgio. Smūgiai galėjo būti suduoti arba kumščiu, arba delno briauna.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. S-S 34/06(02) matyti, kad V. R. kraujas yra B (III) grupės, A. S. kraujas - A (II) grupės. Ant A. S. kelnių rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas B. Tai rodo, kad šis kraujas gali priklausyti V. R. (t 1, b.l. 84-88), ir patvirtina tai, kad nusikaltimo metu A. S. kontaktavo su nukentėjusiąja.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę dėl tyčinio nukentėjusiosios nužudymo, aiškina, kad nukentėjusiajai tik sudavė per skruostus du kartus delnu (pliaukšteldamas), o po to nukentėjusioji dar buvo išėjusi į kiemą, kur griuvinėjo ir taip galėjo pati susižaloti, teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina kaip gynybinę versiją, siekį sušvelninti savo atsakomybę ir jais nesiremia.

Iš paties kaltinamojo paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu seka, kad A. S., būdamas neblaivus, ir anksčiau iki šio įvykio ne vieną kartą buvo naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tai darė įtardamas nukentėjusiąją neištikimybe, minimą dieną užpykęs dėl kito asmens nukentėjusiajai rašomų SMS telefoninių žinučių bei užpykęs, kad nukentėjusioji metė ant žemės telefoną, jis priėjo prie gulinčios V. R. ir du kartus sudavė jai ranka per skruostus, po ko nukentėjusioji nuo suduotų smūgių atsigulė, padėjo galvą ant pagalvės. Po šių smūgių jis pamatė ir kraują, nukentėjusiajai bėgantį iš nosies ir ausies. Tadgi tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jo smurtiniai veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo sąlygoti didelio pykčio ir susierzinimo dėl nukentėjusiosios tariamos neištikimybės. Apibūdindamas savo veiksmus tokią pačią motyvaciją kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (t.2, b.l. 11-12) bei taip pat skirtingai nei vėlesniuose parodymuose, smūgių sudavimą jis apibūdino „smogimu“, tuo patvirtindamas suduotų smūgių didelę jėgą ir stiprumą. Šiuose parodymuose, kaip ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.2, b.l. 13-14) kaltinamasis pabrėžtinai nurodė ir tai, kad po smūgių sudavimo nukentėjusioji liko gulėti lovoje, o jis atsigulė šalia jos.

Tokią kaltinamojo nurodytą, jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, įvykių seką ir aplinkybes patvirtino ir tyrimo veiksmus atlikusi G. V..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b.l. 21-23) kaltinamasis taip pat patvirtino, kad iki suduodant smūgius nukentėjusiajai pas ją jokių sužalojimų nebuvo, o po smūgių sudavimo nukentėjusiajai pradėjo bėgti iš nosies kraujas, ir ji liko gulėti lovoje iki ryto, kai pastebėjo, jog ji jau be sąmonės.

Kaip seka iš liudytojos G. R. parodymų, aiškindamas V. R. (liudytojos motinos) sužalojimo aplinkybes, kaltinamasis pastarajai taip pat nurodė, kad sudavė – trenkė mamai per galvą, po ko ši atsigulė ir užmigo. Tad ir ši liudytoja netiesiogiai patvirtino kaltinamojo pirminius parodymus apie tai, kad po suduotų smūgių nukentėjusioji V. R. daugiau jokių veiksmų neatliko, išėjusi į kiemą nebuvo, negriuvinėjo ir tokiu būdu nesusižalojo.

Kad 2006 m. kovo 12 d., maždaug pietų metu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, kurio metu A. S. mušė ranka nukentėjusiąją per galvą, matyti ir iš konflikto pradžią mačiusios liudytoja apklaustos I. L. parodymų, kuri, be to, patvirtino ir tai, kad sekančios dienos rytą A. S. jai pranešė, jog V. guli negyva, kad jie susipyko, ir jis jai trenkė.

Kaip vienintelę ir pagrindinę nukentėjusiosios V. R. mirties priežastį visos teismo medicinos specialistų išvados (t.1, b.l. 45-52 Nr.M 406/06(02), b.l. 63-68 Nr.KM 17(107)/07(01), b.l. 73-79 Nr.KM 97/07(01)) patvirtina galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio žvyno lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, ko pasekoje komplikavosi galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas. Išvadose patvirtinama ir ta pati galima šio mirtį sukėlusio sužalojimo atsiradimo priežastis – tai trauminis poveikis į kairio smilkinio sritį kietu buku ribotu paviršiumi, kuo gali būti ir kumštis.

Tad vertinant visas virš paminėtąsias išvadas, jose nurodytą nukentėjusiosios mirtį sukėlusį sužalojimą ir galimą jo atsiradimo priežastį bei vertinant aukščiau aptartus kaltinamojo, liudytojų parodymus, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusios mirtis įvyko ne nukentėjusios griuvimo, bet kaltinamojo tiesioginio smūgio ranka sudavimo į galvos sritį pasekoje. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis (netiesioginė tyčia) nužudymas ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str.1 d., nes suduodamas smūgius į galvos sritį – gyvybiškai svarbų žmogaus organą, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė galimas pasekmes ir leido joms kilti.

Atsižvelgiant į liudytojos I. L. parodymus apie tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja mušėsi, bei kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kad kaltinamasis buvo linkęs smurtauti prieš nukentėjusiąją, nėra pagrindo abejoti, kad ir kiti V. R. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti A. S. smurtinių veiksmų pasekoje. Visumoje jo padarytieji veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes – kaip nužudymas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumą visuomenei. A. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60str.1d.9p.). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis po šio nusikaltimo padarymo būdamas neblaivus padarė kitą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2007m.gruodžio 14 d. nuosprendžiu. Tai rodo neigiamą kaltinamojo asmenybę. Tad įvertinant virš paminėtąsias aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, dydžiu artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusiosios P. D. civilinis ieškinys dėl V. R. laidojimo bei reikalingų paminklo pastatymui išlaidų, sudarančių atitinkamai 2342,10 Lt ir 6000 Lt tenkintinas dalinai. Nukentėjusiosios laidotuvėms panaudota bei paminklo pastatymui nurodyta reikalinga pinigų sumos yra pilnai realios ir todėl turi būti priteistinos iš kalto asmens – kaltinamojo (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.291 str.). Kadangi nukentėjusioji ryšium su V. R. laidojimu gavo laidojimo pašalpą sudarančią 750 Lt, atitinkamai mažintinas ir priteistinos sumos dydis. Tokiu būdu iš kaltinamojo P. D. priteistina 7592, 10 Lt. Civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 50000 litų neturtinę žalą nužudytosios vaikams, tenkintinas ir priteistinas lygiomis dalimis Gretai, Ievai ir A. R. bei J. S. atitinkamai po 12500 litų (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str., 6.284 str.), nes dėl motinos nužudymo kiekvienam iš jos vaikų buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas. Nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis laikytinas realiu, pakankamai ekonomiškai pagrįstu ir atitinkančiu protingumo kriterijus.

Civilinis ieškinys dėl V. R. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai tenkintinas, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. R. gydymas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikose“ kainavo 3872, 90 Lt. Ši žala Valstybinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-14 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimą, ir tokiu būdu nustatyti A. S. galutinę bausmę- vienuolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2006-03-13 iki 2006-03-15.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti suėmimu ir A. S. suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. suėmimo dienos – 2008-09-23.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajai P. D. 7592, 10 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai - 3872, 90 Lt gydymo išlaidų bei I. R., G. R., A. R. bei J. S. atitinkamai po 12500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: užvalkalus nuo pagalvės ir užkloto, užklotą, dieninę ir naktinę užuolaidas, du butelius nuo degtinės, tris butelius nuo alaus, du geltonos spalvos rankšluosčius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, saugomus Kauno rajono policijos komisariate, - kaip beverčius sunaikinti.

Vaizdajuostę grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.