Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nuobauda skirta už tai, kad P. D. 2010 m. birželio 11 d., apie 11 val., M. Čiurlionio gatvėje, Druskininkuose, sulaikytas vairuojantis lengvąjį automobilį neblaivus (2,22 promilių girtumas).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

P. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

P. D. administracine tvarka nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti, miesto apylinkės teismas paskyrė nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, t. y. minimalią įstatyme numatytą nuobaudą. Taigi, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtosios nuobaudos švelninimo.

Švelnesnė nuobauda P. D. galėtų būti skiriama tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti mažinama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių P. D. už padarytąjį teisės pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės (nustatytas net 2,22 promilės neblaivumas, vairuota darbo dieną (penktadienį) tokiu metu (11 val.), kai eismas yra intensyvus), neleidžia teigti, kad P. D. padarytasis pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti ir jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis garbaus amžiaus motina, šeimos gyvenamosios ir darbo vietų geografinė padėtis, darbo pobūdis, teigiama charakteristika, galiojančių nuobaudų nebuvimas ar kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliantas teigia, jog automobilį vairavo norėdamas patraukti jį į saugesnę vietą bei siekdamas išvengti galimos žalos turtui ar eismo saugumui. Tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pripažįstama nei ypatinga aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme, nei būtinuoju reikalingumu, kadangi vairuojant neblaiviam, kada asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kitų žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei keltas pavojus buvo žymiai didesnis nei apelianto automobiliui ar kitiems eismo dalyviams galėjusi kilti grėsmė.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, tinkamai motyvuotas. Apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.