Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. L., nukentėjusiajai E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. L. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A. L. 2007 m. lapkričio 08 d., apie 7:15 val., kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda ir kelio Klaipėda - Liepoja žiedinėje sankryžoje, vairuodamas automobilį VW CADDY valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 196 punkto ir KET 1 priedo 203 kelio ženklo reikalavimus.

panaikinti 2007 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Nukentėjusioji E. R. nesutinka su asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. L. nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2007 m. lapkričio 08 d. apie 07: 15 val. važiavo į darbą. Į žiedinę sankryžą įvažiavo Vilniaus plentu, antra juosta, o pravažiavus išvažiavimą iš žiedo į Kauną, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nes kitame išvažiavime iš žiedo turėjo sukti į kelią Klaipėda – Liepoja ir važiuoti į Palangą. A. L. važiavo nuo Kauno pusės pirma eismo juosta ir pagal leidžiamą iš pirmosios eismo juostos važiavimo kryptį, turėjo sukti į Palangą, tačiau jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į pirmą eismo juostą esančią žiede ir atsidūrė jos judėjimo trajektorijoje, dėl ko išvengti susidūrimo nepavyko. Autoįvykis įvyko žiedinės sankryžos dalyje, kur susilieja žiedinės sankryžos pirmoji juosta ir magistralinio kelio įvažiavimas į žiedinę sankryžą. A. L. automobilį kliudė priekiniu bamperiu, dešinės pusės sparnu, nes nespėjo sustabdyti. Po susidūrimo ji sustojo, tačiau A. L. paraginta nuvažiavo prie salelės, kad netrukdyti eismui.

Nukentėjusioji prašo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą – Klaipėdos rajono PK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš institucijos skyrusios administracinę nuobaudą 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimo (b.l.12), jame aiškiai konstatuota, kad vairuotojo A. L. veiksmai, kuriais pažeisti KET reikalavimai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje, prieš kurią stovi kelio ženklas 203 “sankryža su pagrindiniu keliu“, pažeidus įvažiavimo į pagrindinį kelią reikalavimus.

A. L. savo paaiškinime (b.l.15) nurodo, kad atvažiavo nuo Gargždų, antra eismo juosta ir sulaukęs tuščio žiedo įvažiavo į sankryžą. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad įvažiavo į žiedinę sankryžą nesat kliūties ir žiedinėje sankryžoje pavažiavus apie 30 metrų, nukentėjusiajai važiuojant antrąja eismo juosta žiede, jai persirikiuojant per ištisinę kelio ženklinimo liniją sukti Palangos kryptimi, jos vairuojamas automobilis kliudė jo vairuojamą automobilį. A. L. skunde nurodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti kartu su juo važiavę asmenys. A. L. prašymu, apklausta liudytoja T. Ž. nurodė, jog kartu su A. L. važiavo iš Gargždų į Klaipėdą. Ji automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės. Iš antrosios eismo juostos įvažiavus į žiedinę sankryžą pajuto, kad į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Apie įvykio mechanizmą ir kitas įvykio aplinkybes, kito automobilio judėjimą iki susidūrimo nieko paaiškinti negali, nes tam neteikė reikšmės. Liudytoju apklaustas P. A. nurodė, jog kartu su A. L. važiavo į darbą. Ties žiedine Jakų sankryža įvažiavimo į ją laukė mašinų eilėje apie 10 minučių ir į ją įvažiavo iš antrosios eismo juostos. Kokia buvo situacija iki autoįvykio negali pasakyti, nes matė tik patį kontaktą su kitu automobiliu. Liudytojas R. Š. nurodė, kad važiavo kartu su A. L. iš Gargždų. Prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą buvo keletas automobilių. Įvažiuojant į sankryžą matė nukentėjusiosios automobilį važiuojant žiedu antroje eismo juostoje. Jiems įvažiavus į žiedinę sankryžą ir važiuojant link Klaipėdos, nukentėjusiosios vairuojamas automobilis kirto ištisinę ženklinimo liniją, suko link Palangos ir kliudė A. L. vairuojamą automobilį. Iš paminėtų liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad liudytojai tik iš dalies gali patvirtinti A. L. nurodytą įvykio versiją. Liudytojai T. Ž. ir P. A. tik patvirtina, kad vairuotojas įvažiavo į žiedinę sankryžą iš antrosios eismo juostos, o pačio įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Tačiau kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, protokolo turinio, ginčijamo nutarimo A. L. ir nėra kaltinamas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Yra preziumuojama, kad jis įvažiavo į žiedinę sankryžą iš antrosios eismo juostos, leidžiančios judėjimą jo važiavimo kryptimi. Taigi, šie liudytojai savo paaiškinimais jokių naujų aplinkybių teismui nenurodė ir A. L. veikos vertinimas dėl šių aplinkybių nesikeičia. Liudytojas R. Š. teigia, kad sėdėdamas A. L. vairuojamame automobilyje šalia vairuotojo matė, kad nukentėjusioji atvažiuodama žiedine sankryža, antra eismo juosta, manevravo sukti į Palangos pusę, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir trenkėsi į A. L. vairuojamą automobilį. Tačiau liudytojas negali konkrečiau detalizuoti įvykio mechanizmo, kur nukentėjusioji kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, koks buvo atstumas iki jos automobilio A. L. įvažiuojant į sankryžą. Be to kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir pačių liudytojų paaiškinimo, nei vienas iš minimų liudytojų eismo įvykį ir jo aplinkybes fiksavusiems pareigūnams nebuvo įvardintas kaip asmuo galintis betarpiškai patvirtinti svarbias su įvykiu susijusias aplinkybes. Liudytojas A. Š. teigia, kad eismo įvykio vietoje buvo nuo pradžių iki įvykio aplinkybių užfiksavimo pabaigos ir tai truko apie 30-40 minučių, tačiau A. L. jo neįvardino kaip asmens galinčio policijos pareigūnui suteikti informacijos apie įvykio aplinkybes. A. L. paaiškinime (b.l.15) taip pat nėra jokių duomenų apie liudytojus galinčius patvirtinti jo versiją dėl eismo įvykio aplinkybių. Duomenys apie liudytojus nebuvo pateikti ir pareigūnui, kuris nagrinėjo administracinę bylą, o liudytojais įvardintieji asmenys nurodyti tik skunde teismui. Akivaizdu, kad teismas negali grįsti bylos aplinkybių liudytojų paaiškinimais, dėl kurių teikiamų paaiškinimų turinio, o taip pat dalyvavimo pačiame eismo įvykyje yra suabejota, todėl aukščiau aptartais motyvais liudytojais apklaustų asmenų parodymai negali būti vertinami A. L. kaltę paneigiančiais, o nukentėjusiosios kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Kaip jau nurodyta nutartyje, prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą yra kelio ženklas 203 “sankryža su pagrindiniu keliu“. Pagal kelio ženklo 203 reikalavimus, A. L. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu ir vykdyti kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip nustatyta iš eismo įvykį fiksavusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b.l.17), taip pat nukentėjusiosios paaiškinimo (b.l.16), ji važiavo žiedine sankryža, t.y. pagrindiniu keliu, kai į žiedinę sankryžą, jos vairuojamo automobilio važiavimo krypties trajektorijos kelią kirto į žiedinę sankryžą įvažiavęs A. L. vairuojamas automobilis VW Caddy. Nagrinėjamoje situacijoje A. L. veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams nurodytiems KET 196, KET 1 priedo ženklo 203 reikalavimui ir buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Šias aplinkybes patvirtina ir pačio A. L. paaiškinimas (b.l.15), kuriame nurodoma, kad antra eismo juosta privažiavęs prie žiedinės sankryžos, pradėjo žiūrėti kaip įvažiuoti į žiedą link Klaipėdos pusės. Sulaukęs tuščio žiedo įvažiavo į sankryžą ir pavažiavus apie 50 metrų pajuto smūgį į mašinos šoną. Taigi, savo pirminiame paaiškinime jis nemini iš vis, kad nukentėjusioji važiavo antrąja eismo juosta žiede ir kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, norėdama pasukti Palangos kryptimi. Tuo A. L. pripažįsta, kad įvažiuojant į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio jis manė, kad manevras bus saugus, nes jo teigimu sulaukė tuščio žiedo, tačiau akivaizdu, kad tai padarė neįsitikinęs ar tai bus saugu, nes žiedine sankryža važiavo nukentėjusios vairuojamas automobilis. Taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų A. L. keliamą versiją, kad nukentėjusioji važiavo antrąja eismo juosta ir manevravo iš antrosios eismo juostos į kraštinę dešinę eismo juostą kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pagal aukščiau paminėtus ir aptartus KET reikalavimus A. L. privalėjo įvažiuoti į sankryžą įsitikinęs, kad tai bus saugu ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu ir vykdyti kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.

Įvykio eigą ir įvykio mechanizmą taip pat iliustruoja autoavarijos vietos schema (b.l.13-14) iš kurios matyti, kad automobilių kontaktas įvyko žiedinėje sankryžoje, dviejų kelių susikirtimo ribose, t.y. žiedines sankryžos atkarpoje nuo įvažiavimo iš Gargždų pusės iki išvažiavimo iš žiedinės sankryžos lik Palangos. Tiek automobilių susidūrimo vieta, tiek fiksuoti atstumai patvirtina, kad susidūrimas įvyko kelių susikirtimo ribose, nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui Renault Clio važiuojant žiedine sankryža kraštine dešiniąja eismo juosta ir darant manevrą išvažiuoti iš žiedinės sankryžos į kelią Klaipėda –Liepoja, Palangos kryptimi, kai įvažiavęs į sankryžą VW Caddy kirto jos vairuojamo automobilio važiavimo krypties trajektoriją ir sudarė kliūtį. Pagal aukščiau paminėtą automobilių išsidėstymą, kontakto vietą ir schemoje fiksuotus automobilių apgadinimus matyti, kad automobilių kontaktas įvykio VW Caddy įvažiuojant į žiedinę sankryžą, žiedinės sankryžos ir magistralinio kelio susiliejime, per vidurį, nes iš schemos matyti, kad automobilis VW Caddy stovi šio susikirtimo viduryje (b.l.13). Tai patvirtina, kad automobilis VW Caddy kirto automobilio Renault Clio važiavimo trajektoriją, sudarė jam kliūtį, dėl ko pastarasis dešine puse trenkėsi į VW Caddy kairės pusės priekinę dalį.

A. L. teiginys, kad jis įvažiavo į pagrindinį kelią ir juo nuvažiavus apie 30 metrų įvyko susidūrimas, todėl laikytina, kad jis jau važiavo pagrindiniu keliu, nepagrįstas. Visų pirma jo nurodomas atstumas yra preliminarus skirtingai įvardinamas skunde ir teisminio nagrinėjimo metu, be to šis atstumas yra nuo įvažiavimo į pagrindinį kelią iki susidūrimo vietos. Kadangi susidūrė judančios transporto priemonės, vairuotojai prieš susidūrimą siekdami išvengti susidūrimo manevravo, nuo kliūties sudarymo iki vairuotojų reakcijos laiko ir susidūrimo, transporto priemonės judėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad A. L. jau važiavo pagrindiniu keliu ir kitas eismo dalyvis E. R. privalėjo laikytis KET 159 punkto reikalavimo ir praleisti A. L. vairuojamą automobilį. Kliūtis, buvusi eismo įvykio kilimo priežastimi sudaryta būtent A. L. jo vairuojamu automobiliu VW Caddy įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kas ir buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi, todėl negalima taikyti KET reikalavimų, galiojančių eismo dalyviams kai abi transporto priemonės juda pagrindiniu keliu. Šiuo atveju atstumas, kurį nuvažiavo A. L. vairuojamas automobilis neturi jokios reikšmės, nes akivaizdžiai nustatyta, kad jis įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ir tai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykio kilimui.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. A. L. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2008-01-01), nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tokiu būdu tiek autoavarijos vietos schema, su kuria beje sutiko abu eismo įvykio dalyviai ir pasirašė be pastabų, tiek kiti byloje surinktieji ir aukščiau aptartieji įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareigūnas išnagrinėjęs surinktą medžiagą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas yra A. L. o jis yra A. L. taipogi negali būti pripažįstamos pagrindu šio nutarimo panaikinimui, kadangi techninio pobūdžio rašymo apsirikimas negali būti teisiniu pagrindo nutarimo panaikinimui.

Kaip jau paminėta, vertinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas privalo patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Iš teismui pateiktos KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.19), nustatyta, kad A. L. 2007 m. spalio 30 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda galioja vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Taigi, akivaizdu, kad A. L. 2007 m. lapkričio 8 d. įvykdžius KET pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jis turėjo galiojančių nuobaudų, todėl ši aplinkybė turėjo būti inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte - pakartotinumas (2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137) ir tai turėjo būti aptariama nutarime, nes nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso ir skiriamos administracinės nuobaudos dydis, kaip tai numato ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatos. Nutarimo priėmimo metu pareigūnui neinkriminavus sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, jos iš vis nėra taikytos ir tai neatsispindėjo parenkant administracinės nuobaudos dydį, kuris privalėjo būti didinamas nuo nuobaudos dydžio vidurkio link maksimumo. Tačiau teismas, nežiūrint to, kad sunkinančių aplinkybių buvimas yra akivaizdus, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Todėl esant šioms aplinkybėms nutarimas paliekamas nepakeistu ir dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 764882 palikti nepakeistu ir A. L. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.