Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.e2YT-19760-717 (S) 2-69-3-14910-2016-4/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 3.4.4.2; 3.2.3.8; 3.2.3.9;

2016 m.lapkričio 15 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Sigridai Ramoškienei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis J. K. sūnus. Ji mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas A. K. mirė tremtyje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visą laiką gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini), bendrai įsigijo ir naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, kitais reikmenimis. Po motinos mirties jis ir toliau liko gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje ir naudojosi jam ir mamai priklausiusiais bendrais daiktais. Jis taip faktiškai priėmė kaip palikimą mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus: auksinį laikrodį, knygas, vazą, siuvimo mašiną.

Mamos mirties dieną jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo, todėl jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik vėliau sužinojo, kad mamos vardu yra atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę. Įrodymui, jog jis yra mamos turto paveldėtojas ir gali pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą jis turi pateikti tai liudijantį dokumentą. Kadangi savalaikiai nebuvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo, jis negali pateikti įrodymo apie paveldėjimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos mirties jis faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą.

Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 71-73), kuriame nurodė, jog pareiškimas turėtų būti tenkinamas, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškime nurodytos objektyvios faktinės aplinkybės ir priežastys sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Po jos mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla (b.l. 6). K. sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9). Pareiškėjo tėvai yra A. K. ir J. K. (b.l. 11).

Pareiškėjui 2016-03-24 suinteresuotas asmuo pranešė, kad jis turi teisę Utenos skyriui rašyti prašymą dėl išvados parengimo [...] kur pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, t.y. ruošiamasi atkurti nuosavybės teises į žemę (b.l. 12). Utenos skyriaus pažymoje (b.l. 74) nurodoma, kad pagal J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusių savininkų K. K. įpėdinių nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 35,21 ha žemės pagal nuosavybės teisės atkūrimo įstatymą J. K. turi nuosavybės teisę į 17,60 ha žemės. Iš to seka, kad pareiškėjas laikomas pretendentu paveldėti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas ir pafrįstas (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjas įrodė, kad jis yra savininkės, kuriai atkurtos nuosavybės teisės į žemę sūnus. Apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę pažyma buvo parengta tik 2016-05-06 (b.l. 74), t.y. po pareiškėjo motinos mirties, todėl jis per 3 mėnesius po mamos mirties negalėjo žinoti apie vėliau atsirasiantį palikimą. Kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą po mamos mirties ir jį valdo, įrodo jo ir liudytojos L. K. paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos apie paveldėtus daiktus. Be to, akivaizdu, kad pareiškėjui ir jo velionei motinai gyvenant kartu, jie naudojosi bendrais namų apyvokos daiktais, baldais, kuriais po jos mirties naudojasi pareiškėjas – tai irgi įrodo apie faktinį palikimo priėmimą. Vadovaujantis šiais ištirtais įrodymais, laikytina, kad pareiškėjas po motinos J. K. mirties 2011-10-18 faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 6.51 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-10-18 priėmė palikimą, praktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.