Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3419-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
1-3419-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12668-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
H. B.
Advokatai
Dalius Gintautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3419-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12668-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis
sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajam D. B.,nukentėjusiajam H. B., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Daliui Gintautui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. B., 2018 kovo 18 d., apie 2.30 val., pašalinių žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą H. B. atžvilgiu – tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį H. B. į veidą, dėl ko jis nukrito ir atsisėdo ant grindų, dešine koja spyrė sėdinčiam H. B. į sėdmenis bei kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su odos nubrozdinimu pakaušio srityje, su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu virš viršutinės lūpos, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

D. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad gali būti, kad tai buvo kovo 18 d., kai jis buvo atvykęs į Kauną pas draugą ir vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, buvo stipriai apsvaigęs ir nuėjo pavalgyti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), sunkiai atsimena įvykio aplinkybes. Patikino, kad tuo metu, kai viskas įvyko jo draugas jau buvo išėjęs, todėl įvykio nematė. Po visa, kas įvyko, atsisėdo restorane ir tvarkingai sulaukė policijos pareigūnų, kurie jį išvežė į komisariatą. Atsimena, kad vieną kartą trenkė nukentėjusiajam, tačiau dėl ko taip pasielgė – nežino. Vėliau vieni iš draugų jam paaiškino, kad nukentėjusysis paėmė D. B. už peties, paskui jis ėjo į lauką ir jam H. kažką pasakė, po ko D. B. jam smogė, o kas vyko toliau nežino, nes nepamena. Dėl civilinio ieškinio parodė, kad yra nedirbantis ir neturi iš kur gauti pinigų, gyvena su mama, verčiasi iš atsitiktinių darbų kaime, todėl pajamos nereguliarios ir nepastovios. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo H. B. atsiprašė, nurodė, jog labai gailisi, kad pasielgė netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis H. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 2.30 val., jis su draugais E. P., M. M. bei U. atėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis buvo truputėlį išgėręs alkoholio, ir su draugais tarpusavyje, juokaudami, pradėjo bendrauti rusų kalba, o priešais, eilėje stovėjo keli nepažįstami vaikinai, kurie atsisuko ir kažką pasakė. Kas vyko toliau neatsimena, nes atsigavo tik Kauno klinikose. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas gavo, nepamena, taip pat nepamena ar smūgiavo atgal. Iš draugų sužinojo, kad minėti vaikinai be jokios priežasties prie jų prikibo, koneveikė necenzūriniais žodžiais ir vienas iš vaikinų, sudavė jam kelis kartus į galvos sritį, dėl ko H. B. prarado sąmonę. Paaiškino, kad galėtų atpažinti vieną iš buvusių vaikinų, kuris buvo 19 metų amžiaus, 175 cm. ūgio, šviesių, trumpų plaukų, plačios nosies, siaurų akių, tačiau kokius veiksmus atliko šis vaikinas, H. B. nežino (b. l. 11, 36).

Liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 2.50 val., jam dirbant restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iš personalo darbuotojos D. J. sužinojo, kad eilėje tarp trijų vaikinų kilo susistumdymas ir du vaikinai puolė mušti trečiąjį, suduodami keletą smūgių, dėl ko nukentėjusysis trenkėsi galva į prekystalio kampą, praskeldamas veidą prie nosies ir be sąmonės nukrito ant grindų, o žaizdos stipriai kraujavo. Įvykį matė restorano lankytojai ir dėl šio įvykio buvo sutrikdyta restorano veikla, tačiau inventorius sugadintas nebuvo (b. l. 41–42).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 2.30 val. jis kartu su draugais H. B., M. M. ir U. atvyko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur stovint prie kasos H. ir M. tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o šalia stovėjo nepažįstami 6 vaikinai. Arčiausiai stovėjęs vaikinas buvo apie 18 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, juodų trumpai kirptų plaukų, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Minėtas vaikinas, atsisuko į H. ir M. ir rusiškai jiems pagrasino, klausdamas ar H. nori gauti į galvą. Išgirdęs tai, pasiūlė nepažįstamam vaikinui ir H. paeiti kiek toliau nuo M.. Minėtas vaikinas pasiūlė eiti išsiaiškinti į lauką, tačiau jam paaiškino, kad nenori konfliktuoti, visur yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau pastarasis nenusiramino ir toliau siūlė „duoti į galvą“. E. P. prašė minėto vaikino draugo, kad šis nuramintų savo draugą, tačiau jis, kaip ir kiti keturi nepažįstamo vaikino draugai nesikišo ir nieko nedarė. Tuomet vaikinas, kuris ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, vieną kartą ranka, nežino ar kumščiu, ar delnu, sudavė jam į kairį skruostą. Ką darė H. nematė. Tuomet pajuto dar vieną smūgį į tą patį kairį skruostą. Jis pagalvojo, kad jam sudavė kitas nepažįstamas vaikinas. Po to nepažįstamą vaikiną atstūmė nuo savęs, ir atsisuko pažiūrėti kur H. pamatė jį krentant ant grindinio. Kaip suprato jam smūgį sudavė tas pats vaikinas, kuris buvo ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, tačiau pačio smūgio nematė. Priėjęs prie H. pamatė, kad jam iš nosies ir burnos bėgo kraujas ir jis tai atgaudavo sąmonę, tai ją prarasdavo. Matė, kad kitas vyriškis vaikinui su kepure su snapeliu neleido išeiti iš restorano, tačiau kiti penki vaikino draugai spėjo pabėgti. Nors jam buvo suduoti smūgiai, tačiau jis fizinio skausmo nejautė, dėl to niekam pretenzijų neturi, tačiau yra pasipiktinęs tokiu vaikino elgesiu viešoje vietoje (b. l. 54–56).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 2.30 val., ji kartu su H. B., E. P. ir U. A. atvyko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jiems stovint prie kasos, ji su H. kalbėjo rusiškai, o šalia jų stovėjo 6 nepažįstami vaikinai. Pastebėjo, kad vienas iš 6 vaikinų, kuris buvo apie 18-20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 169 cm ūgio, tamsių plaukų, didelių akių, ant galvos buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, į juos žiūri ir atsisukęs kažką pasakė rusiškai, tačiau nesuprato ką. Tuomet ji, su H., nepažįstamam vaikinui pasakė, kad kalba lietuviškai, ir šis H. pasakė, kad paeitų į šoną, todėl H., E., nepažįstamas vaikinas su kepure ir kiti jo 5 draugai paėjo nuo kasos į šoną. Ji liko stovėti prie kasos. Tuo metu U. stovėjo prie kitos kasos. Pastebėjo, kad priešais H. ir E. stovi visi 6 vaikinai, tačiau arčiausiai jų stovėjo neaukšto ūgio vaikinas su kepure. Girdėjo tik tai, jog neaukšto ūgio vaikinas su kepure sakė, jog jų yra daugiau, o E. atsakė, kad visur yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Matė, kad vienas iš vaikinų ranka sudavė E. per kairį skuostą ir E. su juo susikibo, o H. stovėjo šone, toliau nuo E., kuris jį savo kūnu jį užstojo, todėl nežino, ką darė H.. Pastebėjo tik tai, kaip H. krito ant grindinio, tačiau nematė kas jam sudavė smūgį ir kur. Priėjusi prie H. pamatė, kad jis buvo be sąmonės, jam iš galvos, nosies ir burnos bėgo kraujas ir paprašė restorano darbuotojo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o tuo metu vaikino su kepure iš restorano neišleido kiti lankytojai. M. M. pasipiktino tokiu nepažįstamo vaikino elgesiu (b. l. 61–63).

Liudytoja U. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 2.30 val., su draugais H. B., E. P. ir M. M. atvyko į greito maisto restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur ji atsistojo prie vienos kasos, o jos draugai prie sekančios kasos. Maždaug po 5-10 minučių atsisuko pažiūrėti į savo draugus ir pamatė, kad M. tebestovi prie kasos, o H. su E. stovėjo, kiek toliau nuo kasos ir priešais juos stovėjo keletas vaikinų. Girdėjo, kad nepažįstami vaikinai siūlė eiti H. ir E. į lauką išsiaiškinti, tačiau nežino dėl ko ir ką tiksliai kalbėjo negirdėjo, nes stovėjo toliau nuo jų. Paaiškino, kad nežino, kodėl vaikinai tarpusavyje konfliktavo. U. A. paklausė M., kas atsitiko ir ji paaiškino, kad nepažįstami vaikinai be jokios priežasties įsikišo į M. ir H. pokalbį, kai jie kalbėjo rusiškai. Po to atsisukusi į vaikinus pamatė, kad E. su nepažįstamu vaikinu stumdosi, o H. stovėjo kiek toliau už E., todėl ji nematė, ką jis veikia. E. išsiskyrus su minėtu vaikinu pamatė, kad H. krenta ant grindinio, tačiau nematė, kas jam smūgiavo ir kur, todėl priėjo prie jo ir matė, kad jis guli be sąmonės. Paaiškino, kad M., ar E. jai pasakė, kad smūgiavo vaikinas, kuris kiek pamena buvo žemo ūgio, užsidėjęs kepurę su snapeliu ant galvos. Dėl tokio vaikino elgesio viešoje vietoje U. A. pasipiktino (b. l. 68–69).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, galėjo būti apie 2.50 val. jam dirbant restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo pažįstama M. M. su draugais, kurių nepažįsta ir jie stovėjo eilėje, o priekyje jų stovėjo du nepažįstami vaikinai. Staiga išgirdo, kad eilėje kažkas grasiai ir agresyviai kalbasi. Atsisukęs nuo savo darbo stalo, pamatė, jog vienas iš vaikinų buvusių su M. M., krenta ant grindinio be sąmonės, tačiau ar jam buvo suduotas smūgis, ar jį pastūmė – D. Š. nežino ir paaiškino, kad vyko muštynės, tačiau tikslių įvykio aplinkybių nepamena, o kas išprovokavo konfliktą jis nežino, tačiau dėl to kilo sumišimas (b. l. 76).

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo mėn. tikslios datos nepamena, nakties metu, patruliuodama kartu su vyr. patruliu A. A. gavo pranešimą vykti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur atvykus pamatė patalpoje, ant grindinio gulintį vaikiną su kruvina galva. Šalia stovėjusi mergina paaiškino, kad įvykus konfliktui, nepažįstamas vaikinas trenkė jos draugui į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ir nurodė, kad užpuolikas yra restorano viduje. G. G. paaiškino, kad detaliai įvykio aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime (b. l. 72).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo mėn. tikslios datos nepamena, patruliuodamas kartu su vyr. patrulė G. G., apie 3 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įvyko muštynės, yra sužalotas asmuo, kur atvykęs restorano viduje, ant grindinio rado gulintį vaikiną, kurio galva buvo kruvina. Šalia buvę asmenys paaiškino, kad tarp keturių vaikinų įvykus žodiniam konfliktui, vienas iš dalyvių kelis kartus trenkė į galvą nukentėjusiajam, dėl ko jis nukrito ant grindinio, o įtariamas asmuo – D. B. buvo įvykio vietoje, kuris sulaikytas prisipažino, kad trenkė nukentėjusiajam (b. l. 74).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m., pavasarį, tikslios datos neatsimena, apie 2.00 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju gavo pranešimą vykti į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur nuvykęs matė ant grindinio gulintį vaikiną, tamsių plaukų, ant grindinio taip pat buvo kraujo, o atvykę policijos pareigūnai jau buvo sulaikę įtariamą asmenį (b. l. 82).

Iš policijos registruojamų įvykių registro 2018 m. kovo 18 d., išrašo ROIK 0118000129725 matyti, kad 2018 m. kovo 18 d., 2.56 val., apie įvykį pranešė P. P., nurodydamas, kad prieš kelias minutes „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje rankomis mušėsi penki asmenys, kurie yra įvykio vietoje, o vienas vaikinas, 23 m. yra sumuštas ir guli be sąmonės (b. l. 8).

Iš policijos registruojamų įvykių registro 2018 m. kovo 18 d., išrašo ROIK 0118000129724 matyti, kad 2018 m. kovo 18 d., 2.56 val., apie įvykį pranešė T. U., nurodydamas, ką tik „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje įvyko muštynės, užpuolikai nežinomi, jie pasišalino, o vienas vyriškis kraujuoja, guli be sąmonės (b. l. 9).

Iš 2018 m. kovo 18 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 4–7).

Iš 2018 m. kovo 18 d., protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas H. B. paaiškino, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 2.30 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, viešoje vietoje, kilus žodiniam konfliktui, matant pašaliniams asmenis bei jo draugams, du jam nepažįstami jaunuoliai jį sumušė (b. l. 10).

Iš 2018 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad G. G. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. A., 2018 m. kovo 18 d., 2.25 val., iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, sužalotas asmuo guli be sąmonės, o konflikto dalyviai yra įvykio vietoje. Nuvykus minėtu adresu pastebėjo ant žemės gulintį H. B., kurio galva buvo kruvina, o šalia Stovėjusi M. M. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp keturių vaikinų, ir vienas iš jų H. B. trenkė į galvos sritį kelis kartus, dėl ko jis krito ant žemės. Liudytojai E. P. ir D. Š. nurodė, kad matė, jog sulaikytasis D. B. trenkė nukentėjusiajam (b. l. 70).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 20 d., specialisto išvados Nr. G915/2018(02) matyti, kad H. B. konstatuotas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pakaušio srityje, su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu virš viršutinės lūpos, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 32–33).

Iš 2018 m. liepos 31 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis H. B., iš bendrų veido bruožų, atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 18 d., restorane „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo eilėje prieš jį bei atsisukęs kažką pasakė (b. l. 37–38).

Iš 2018 m. liepos 23 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas P. P., iš bendrų veido bruožų ir garbanotų plaukų atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 18 d., restorane „(duomenys neskelbtini)“ smogė kumščiu į veidą nepažįstamam jaunuoliui, t. y. nukentėjusiajam H. B., nuo ko pastarasis nukrito ant grindinio (b. l. 50-51).

Iš 2018 m. kovo 21 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas E. P. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 18 d., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą ranka sudavė jam per kairį skruostą ir smūgiavo H. B., kuris po smūgio nukrito ant grindinio (b. l. 57–58).

Iš 2018 m. kovo 21 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja M. M. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 18 d., restorane „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė H. paeiti į šoną ir kalbėjosi su pastaruoju bei E. P.. (b. l. 64–65).

Iš 2018 m. kovo 27 d., daiktų apžiūros protokole užfiksuotas 2018 m. kovo 20 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44–47), kuriame užfiksuota, kaip D. B. dešinės rankos delnu vieną kartą suduoda E. P. per jo kairįjį skruostą, po ko H. B. dešinės rankos kumščiu suduoda D. B. į veido sritį. Po to D. B. vieną kartą dešinės rankos kumščiu smūgiuoja į veido sritį H. B., kuris po smūgio nukrenta ir atsisėda ant grindinio. H. B. stojantis, prie jo prieina D. B. ir dešine koja spiria nukentėjusiajam į sėdmenis ir bando antra karta spirti, tačiau H. B. dešines rankos kumščiu smūgiuoja D. B. į veido sritį, po ko D. B. vieną kartą kairės rankos kumščiu smūgiuoja H. B. į veido sritį ir šis po smūgio krenta ant grindinio, galva atsimušdamas į grindinį (b. l. 48).

Iš 2018 m. kovo 18 d., pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 9208 matyti, kad 2018 m. kovo 18 d., 3.24 val., D. B. nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 112).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,93 promilių girtumas), nakties metu – apie 2.30 val., viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu, pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą ir taip atkreipdamas aplinkinių žmonių dėmesį, sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam H. B. į veidą vieną kartą, dėl ko jis atsisėdo ant žemės. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dešine koja spyrė nukentėjusiajam H. B. į sėdmenis, o jam atsistojus – kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko H. B. krito ir galva trenkęsis į grindinį, prarado sąmonę. Byloje pagrįstai nustatyta, kad tokie D. B. veiksmai, kuriais demonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė restorano veiklą ir visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį sudavė nukentėjusiajam H. B. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir vieną kartą koja spyrė į sėdmenis, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, pasireiškusią galvos sumušimu su odos nubrozdinimu pakaušio srityje, su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu virš viršutinės lūpos, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti P. P., E. P., M. M., U. A. patvirtino, jog matė, kaip nukentėjusysis krito ant grindinio, po ko neteko sąmonės, o tai priežastiniu ryšiu sietina būtent su kaltinamojo D. B. veiksmais ir tai rodo, kad D. B. suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato jog savo veiksmais kėsinasi į asmens sveikatą jį sužalodamas, liudija, kad D. B. numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė arba buvo jiems abejingas, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo H. B. ir liudytojų P. P., E. P., M. M., U. A., D. Š., A. A., G. G. parodymai, specialisto išvada Nr. G915/2018(02), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam sukelti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi ir padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, policijoje registruojamų įvykių registrų 2018 m. kovo 18 d., išrašų pagal ROIK Nr. 0118000129724, 0118000129725, kas parodo, jog aplinkiniai asmenys buvo sukrėsti kaltinamojo D. B. veiksmų, apie įvykį pranešė du asmenys (P. P. ir T. U.). Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja M. M. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris iki smūgių sudavimo pasiūlė nukentėjusiajam ir E. P. nueiti pasikalbėti, E. P. atpažino, jog kaltinamasis sudavė jam vieną smūgį per kairį skruostą ir sudavė smūgį nukentėjusiajam, o liudytojas P. P. nurodė, kad būtent atpažintas asmuo – kaltinamasis sudavė smūgį H. B., po ko pastarasis nukrito ant grindinio, tai yra matė kaltinamąjį suduodant jau antrą smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Nors minėti liudytojai matė kaltinamąjį atliekant skirtingus veiksmus, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad minėtus veiksmus atliko asmuo, dėvėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, tai yra kaltinamasis D. B., ką taip pat patvirtina tyrimo metu pateiktas ir apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. Kaltinamojo neblaivumo aplinkybę patvirtina pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9208, kuriame užfiksuota, jog tuoj po įvykio D. B. nustatytas 1,93 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. B. kaltei pagrįsti, ginčo dėl padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių byloje nėra.

Kaltinime D. B. buvo nurodyta faktinė aplinkybė, jog jis veikė su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis. Tokia aplinkybė baudžiamosios bylos teismini nagrinėjimo metu neįrodyta, kadangi tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek ir iš kitų byloje esančių įrodymų, matyti, jog tik pats D. B. sudavė smūgį H. B. į veidą, taip jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, elgėsi įžūliai ir realiai pažeidė viešąją tvarką. Kitų asmenų veiksmai, be aukščiau aptartos nuorodos kaltinime nekonkretizuoti ir neaprašyti, jie nenustatyti ir teismui ištyrus bylos įrodymus, todėl nepasitvirtino, ir faktinė aplinkybė, jog D. B. veikė su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis šalintina iš kaltinimo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neblaivus D. B., viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tuo metu buvo kitų asmenų, kilusio žodinio konflikto metu nukentėjusiojo H. B. atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, ko pasėkoje nukentėjusysis prarado sąmonę ir jam buvo sukelti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. B. būdamas neblaivus, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą visuomenei bei realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, viešojo maitinimo įstaigos veiklą.

Kaltinamasis D. B. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad savo įžūliu elgesiu – kitų asmenų akivaizdoje savo veiksmais tyčia sukėlė smurtinį konfliktą su nukentėjusiuoju – demonstravo nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą, veikdamas neapibrėžta tyčia dar ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam H. B.. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki trijų metų bausmės.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiem atvejais laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 115), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 114), nedirba, VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 118).

Prokuroras siūlo kaltinamajam pagal BK 284 straipsnį paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, o jas subendrinus, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, kiekviename iš nusikalstamos veikos epizodų yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, nedirba.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą parinkti bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, administracine tvarka vieną kartą baustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks D. B. kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei 284 straipsnyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindais ir tvarka apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiajai sutapčiai.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. B., siekiant užkardyti jo galimo agresyvaus elgesio apraiškas, garantuoti iš jo priteistinų piniginių sumų sklandų mokėjimą, skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatytini įpareigojimai būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė galvos traumą, dėl kurios 2018 m. kovo 18 – kovo 20 d., buvo hospitalizuotas LSMU ligoninės Kauno Klinikų galvos smegenų traumų skyriuje, neurochirurgijos klinikoje ir po ko išleistas gydytis namuose su bendrosios praktikos gydytojo priežiūra ir buvo nedarbingas daugiau nei dešimt dienų. Dėl patirtų sužalojimų H. B. juto didelį skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, iki šiol jaučiasi pažemintas ir įbaugintas, o kaltinamojo veiksmai apsunkino nukentėjusiojo bendravimo galimybes, kadangi jis yra sutrikęs, išgyvena gilius emocinius išgyvenimus, jaučia nuolatinę baimę, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, ir dėl patirto smurto pašalinių asmenų akivaizdoje, sumažėjo jo reputacija visuomenėje.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Kaltinamasis D. B., smurtaudamas H. B. atžvilgiu tais pačiais veiksmais atliko dvi nusikalstamas veikas – padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir tai tiesiogiai susiję su nurodomais nukentėjusiojo išgyvenimais bei neigiama patirtimi, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas neabejotinai sukėlė išgyvenimus ir nepatogumus, dėl ko šis, buvo hospitalizuotas LSMU ligoninės Kauno Klinikų galvos smegenų traumų skyriuje, neurochirurgijos klinikoje, gydėsi ambulatoriškai, ir buvo nedarbingas daugiau nei dešimt dienų. Anot paties nukentėjusiojo, jis juto didelį skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, iki šiol jaučiasi pažemintas ir įbaugintas, o kaltinamojo veiksmai apsunkino nukentėjusiojo bendravimo galimybes, kadangi jis yra sutrikęs, išgyvena gilius emocinius išgyvenimus, jaučia nuolatinę baimę, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, ir dėl patirto smurto pašalinių asmenų akivaizdoje, sumažėjo jo reputacija visuomenėje. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio klausimą svarbu tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko iš anksto jų neplanavęs, tačiau veikdamas staiga susiformavusia tyčia, pasielgė neadekvačiai susidariusiai situacijai ir tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam H. B. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, grubiai pažeista viešoji tvarka. Nukentėjusiojo atstovo civiliniame ieškinyje nurodyta 5000 eurų neturtinės žalos suma atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio vietoje, yra mažintina iki 800 (aštuonių šimtų) eurų, ir tai laikytina proporcingu ir adekvačiu atlyginimu už jo patirtą neturinę žalą.

Nukentėjusysis ir jo įgaliotasis atstovas, advokato padėjėjas Dalius Gintautas teismo posėdžio metu prašė atlyginti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas – 600 (šešis šimtus) eurų, pateikė tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 148).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokato padėjėjui sumokėjo 600 (šešis šimtus) eurų (b. l. 148), nukentėjusiojo atstovas procese dalyvavo. H. B. pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus (įgaliotasis atstovas nuo 2018 m. gegužės 32 d. dalyvavo procese (b. l. 35), surašė ir pateikė civilinį ieškinį (b. l. 17–21), 2018 m. liepos 31 d. dalyvavo atliekant proceso veiksmus su nukentėjusiuoju (b. l. 36, 37–38), susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 124–125), dalyvavo 2018 m. spalio 9 d. teisiamajame posėdyje) todėl pripažintinos proceso išlaidomis. Visgi sprendžiant klausimą dėl aukščiau nurodytos pinigų sumos proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, atsižvelgtina į tai, kad baudžiamoji byla dalyvaujant advokato padėjėjui išnagrinėta per vieną teismo posėdį, o kaltinamasis D. B. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), teisiamas pirmą kartą, nedirba, kaip pats nurodė verčiasi atsitiktiniais darbais kaime, materialinė padėtis sunki, gyvena kartu su motina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali proceso išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Esant šiam pagrindui nukentėjusiojo patirtos ir iš kaltinamojo D. B. priteistinos proceso išlaidos mažintinos iki 300 (trijų šimtų) eurų.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–97) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. kovo 18 d., 3.15 val., iki 2018 m. kovo 19 d., 10.00 val., (b. l. 85, 86), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas CD-R, su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 18 d., 3.15 val., iki 2018 m. kovo 19 d., 10.00 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo H. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo D. B. 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo H. B. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam H. B. 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD-R, su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 47), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis