Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LYVUS“ direktorės L. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „LYVUS“, trečiasis asmuo UAB “BJK” ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-13 nutartimi priimtas UAB „LYVUS“ direktorės L. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „LYVUS“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. sąlygas. Atsakovė šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais sutartyse nustatytais terminais, turi pradelstų įsiskolinimų, kurių suma 2016-06-30 buvo 54 547,78 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, atsakovei nėra iškelta bankroto byla ir jai nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios bendrovė turi finansinių sunkumų – nepasiteisinusi bendrovės veiklos plėtra, tačiau šiuos sunkumus bendrovė tikisi išspręsti per restruktūrizavimo laikotarpį. Bendrovės įsiskolinimai nėra dideli, pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis yra 0,61, tenkintinų kreditinių reikalavimų suma sudaro 102 tūkst. Eur, šiuos įsipareigojimus bendrovė patenkins iki 2018 m. Iškėlus restruktūrizavimo bylą UAB „LYVUS“ būtų sudarytos galimybės tęsti ir toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, pagal atitinkamą grafiką būtų grąžinamos skolos kreditoriams, bendrovė turėtų galimybę įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams, gauti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, bendradarbiauti su kreditinėmis institucijomis ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

2016-07-20 į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB “BJK”.

Atsisakytina atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

ĮRĮ 7 str. 4 d. numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 str. išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 str. išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Vertinant UAB „LYVUS“ finansinę padėtį, pastebėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Atsakovės pelno – nuostolių ataskaitoje (b. l. 15, 27) nurodyta, jog atsakovė ankstesniais metais patyrė 58 603 Eur nuostolių, o šiais metais patirti nuostoliai sudaro 94 091 Eur, viso atsakovės nuostoliai per 2015, 2016 metus sudarė 152 694 Eur. Pirkėjų įsiskolinimas atsakovei 2015 metais sudarė 101 319 Eur, o 2016 metais sudaro 48 289 Eur (b. l. 26). Teismas pažymi, kad įmonė faktiškai nedisponuoja šiomis sumomis, o įrodymų, jog minėti skolininkai vykdo įsipareigojimus, yra reali galimybė juos išieškoti, atsakovė nepateikė. 2016-06-30 atsakovės balanse įrašyto turto vertė yra 89 388 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai lygūs 158 105 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 122 850 Eur (b. l. 26). Akivaizdu, kad 122 850 Eur sumokėjimas per vienerius metus apsunkina atsakovės veiklą. Atsakovei yra būtinos apyvartinės lėšos, tačiau balanse nurodyta, jog įmonėje yra tik 23 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir įmonės turimo turto sudėtį (pobūdį) bei jo realią vertę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014 ir kt.). Iš 2016-06-30 preliminaraus įmonės balanso matyti, kad praėjusiais finansiniais metais įmonės ilgalaikio turto vertė buvo 35 784 Eur, 2016 m. pirmąjį pusmetį šio turto vertė sumažėjo iki 22 714 Eur ( b. l. 26). Įvertinus byloje pateiktą bendrovei priklausančio ilgalaikio turto sąrašą bei jo vertę, matyti, jog nekilnojamojo turto įmonė neturi, didžiąją ilgalaikio turto dalį sudaro automobilis VW Passat, kuris įsigytas pagal lizingo sutartį, jo nuosavybė registruota SEB banko vardu. Trumpalaikio turto vertė nuo 2015-12-31 iki 2016-06-30 sumažėjo nuo 167 493 Eur iki 66 674 Eur (b. l. 90).

Duomenų, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi bendrovės turto sudėtis, jo vertė bei įsipareigojimų suma, teismui nepateikta.

Taip pat pažymėtina, jog UAB „LYVUS“ pateikė informaciją apie vieną bylą, kurioje įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai (ĮRĮ 5 str. 1 d. 5 p.), tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog teisme yra nagrinėjama ir daugiau ginčų, kur UAB „LYVUS“ yra atsakovė, t. y. įmonei „LYVUS“ yra pareikšti turtiniai reikalavimai (civilinė byla Nr. eL2-778-824/2016, Nr. eL2-879-549/2016, eL2-880-549/2016).

Teismas kritiškai vertina restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus planus per 2016 metų vasaros sezoną atstatyti apyvartines lėšas ir sukaupti lėšas kaštų kompensavimui. Plane nurodoma, kad bendrovė atsisakė nuostolingų maitinimo taškų, tai galimai optimizuos bendrovės veiklą. Atsakovė nenumato įsigyti ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas bus įsigyjamas tiesioginei veiklai vykdyti, ketina tęsti vykdomą veiklą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 7 p. metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. nurodytos priemonės. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Teismo vertinimu, nurodytos preliminaraus verslo plano priemonės neįrodo realių įmonės galimybių įmonės mokumui atkurti bei kreditorių įsiskolinimams padengti, kadangi iš esmės atsakovė ketina vykdyti tą pačią veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kurios ir lėmė sunkią įmonės turtinę padėtį. Taip pat nei pareiškime, nei metmenyse nenurodyta, kokią įtaką įmonės finansinei padėčiai turėjo veiklos trečioje viešojo maitinimo paslaugų teikimo vietoje, kuri buvo įmonės finansinių sunkumų priežastis, nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog įmonės veiklos atkūrimo priemonės yra labiau deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais skaičiavimais bei įrodymais.

Kadangi atsakovės restruktūrizavimo metmenys pagrįsti deklaratyviu verslo planu, darytina išvada, kad pateikti restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir tai yra kliūtis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 12 str. 2 d.).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šios nutarties priėmimo dienai UAB „LYVUS“ atitinka nemokios įmonės statusą ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 2 ir 3 p.). Teismo vertinimu, restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir įgyvendinimo priežiūros išlaidos), todėl restruktūrizavimo bylą UAB „LYVUS“ atsisakytina kelti.

Motyvuojamoji dalis

Priėmus tokį procesinį sprendimą naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsakovės UAB ,,LYVUS“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str., CPK 290-292 str., teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti atsakovei UAB ,,LYVUS“,j. a. k. 300585464, adresas Druskininkų g. 22-15, Palanga, restruktūrizavimo bylą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-13 nutartimi atsakovei UAB ,,LYVUS“, j. a. k. 300585464, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.