Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. T.-S. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteista 35 parų arešto bausme.

Ieškovo UAB „Iki Lietuva“ ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš S. T.-S. 273,60 eurų turtinės žalos atlyginimo ieškovo UAB „Iki Lietuva“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. T.-S. nuteista už tai, kad ji pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 4 d., apie 8 val. 58 min., iš prekybos centro UAB „Iki Lietuva“, adresu Vilkaviškio g. 72A, Marijampolė, prekybos salėje iš lentynų pagrobė svetimą UAB „Iki Lietuva“ priklausantį turtą – 1 vnt. „JACK DANIEL'S“, 1 l, kurio vertė 34 Eur 95 ct, 1 vnt. „COGNAC ALEXANDER LEOPOLD XO“, 0,7 l, kurio vertė 31 Eur 95 ct, 1 vnt. „HENDRICKS GIN“, 0,7 l, kurio vertė 33 Eur 95 ct, 1 vnt. „J. WALKER BLACK LABEL“, 0,7 l, kurio vertė 36 Eur 95 ct, 1 vnt. „JAMESON BLACK BARREL“, 0,7 l, kurio vertė 36 Eur 95 ct, 1 vnt. „PLANTATION BARBADOS GRANDĖ RESERVE RUM“, 0,7 l, kurio vertė 36 Eur 99 ct, 2 vnt. „COGNAC HENNESSY VS“, 0,5 l, kurio vieno vieneto vertė 30 Eur 95 ct, bendra vertė 61 Eur 90 ct, tokiu būdu pagrobė UAB „Iki Lietuva“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 273,60 Eur.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad ji anksčiau teista 30 kartų, tame tarpe už analogiško pobūdžio veikas, bausta administracine tvarka, taip pat dėl nedidelės vertės turto vagysčių, baudos nesumokėtos. Teismas pažymėjo, jog kaltinamoji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, todėl padarė išvadą, kad kaltinamosios pragyvenimo šaltinis yra vagystės ir, įvertinęs lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė arešto bausmę.

Nuteistosios S. T.-S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Analizuojamu atveju nuteistosios S. T.-S. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, prašydama ją sumažinti. Taigi šiuo aspektu, nenustačius esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Atsižvelgiant į skundo argumentus, reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. T.-S. atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta.

8. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistoji padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę: anksčiau teista 30 kartų, tame tarpe už analogiško pobūdžio veikas, eilę kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos, nuteistoji nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų pagrindu, padaręs prielaidą, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios S. T.-S. pragyvenimo šaltiniu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė straipsnio dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – arešto bausmę, bausmės dydį nustatydamas kiek didesnį nei bausmės rūšies vidurkis. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tiek į nuteistosios asmenybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog S. T.-S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią – arešto – bausmę, neatidedant jos vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji iš esmės už analogiškus nusižengimus yra teisiama daugiau nei 30-ą kartą, taigi akivaizdu ankstesnėmis teismų skirtomis bausmėmis tikslai, numatyti BK 54 straipsnyje, nebuvo pasiekti.

9. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais S. T.-S. buvo skirtos įvairios bausmės, tačiau kadangi nuteistoji ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog ji iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Priešingai, būdama jau 30 kartų teista, taigi puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantė nusikalto pakartotinai. Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, tačiau yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nepaisydama anksčiau teismų paskirtų ir atliktų bausmių (netgi laisvės atėmimo), S. T.-S. nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, pagerinti savo finansinės padėties, nesusiranda legalaus darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja BK 178 straipsnyje numatytas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistoji nėra linkusi taisytis. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagrįstai teigti, jog ji negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad, kaip nurodo apeliaciniame skunde, nuteistoji šiuo metu nevagia ir nebedaro nusikaltimų, kadangi nuteistoji turi užtikrinti savo elgesio teigiamų pokyčių tęstinumą, be to, ne tik būdama bausmės atlikimo vietoje, tačiau ir už jos ribų.

10. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalies sankciją arešto bausmės vidurkis yra 27,5 dienos. Kaip jau minėta, nuteistajai paskirta 35 dienų arešto bausmė. Atsižvelgiant į nuteistosios itin cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir visuomenėje priimtinų normų gerbimą bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį, S. T.-S. paskirta galutinė bausmė – nei jos rūšimi, nei dydžiu – nelaikytina per griežta ir neproporcinga, todėl švelninti nuteistajai paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Byloje nenustatyta, jog S. T.-S. negalėtų atlikti arešto bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jos situacija yra išskirtinė. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai S. T.-S. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.