- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-1249-941/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00753-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., Š. A., R. A., Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biuro
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, spręsdama pareiškėjos E. A. pareiškimo suinteresuotiems asmenims A. A., Š. A., R. A., Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei, VĮ turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja E. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, pergyvenusi buvusį sutuoktinį, po buvusio sutuoktinio A. A. mirties 2016-12-30, faktiškai valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priėmė palikimą. Nurodo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo procedūroms užbaigti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus LR CPK 111 str., 113 str., 447 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 444 str.). LR CPK 444 str. ir 445 str. nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Loginis ir sisteminis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad nustatomas realiai buvęs juridinę reikšmę turintis faktas, tik kai yra neišlikę tai patvirtinantys dokumentai.
LR CPK 444 str. 2 d. numatyti faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad po buvusio sutuoktinio A. A. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjos ir A. A. santuoka nutraukta 2000-06-15. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą yra priėmę suinteresuotais asmenimis įtraukti įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo vaikai.
Pažymėtina, kad buvę sutuoktiniai nėra įstatyminiai paveldėtojai (LR CK 5.11 str. 1 d.) ir dėl to, kad galimai valdo turtą po asmens (šiuo atveju po buvusio sutuoktinio) mirties, įpėdiniais ir paveldėtojais netampa. Todėl pareiškėja tokios reikalavimo teisės – pripažinti ją priėmus palikimą faktiniu valdymu po buvusio sutuoktinio mirties, praėjus 16 metų nuo santuokos nutraukimo - neturi.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad buvusio sutuoktinio vardu registruotą turtą valdo ir naudoja nepertraukiamai 1992 m. Tai leidžia manyti, kad galimai siekiama nustatyti turto teisinį režimą po santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 str. 1 d.). Taigi tokiu atveju, jei nutraukiant santuoką klausimas dėl turto padalijimo nebuvo išspręstas, galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso yra asmens, siekiančio įgyti teises, pareiga (LR CPK 178 str.).
Iš procesinio dokumento turinio ir pridėtų įrodymų darytina išvada, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir išspręsti su įstatyminiais paveldėtojais galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisių į turtą. Šiuo požiūriu prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu. Pažymėtina, kad ginčai dėl nuosavybės teisės nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.
Pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 445 str.). Pareiškimas su priedais grąžintinas pareiškėjai.
Pareiškėja žyminio mokesčio už pareiškimą nemokėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., 291 str., 444 str., 445 str.,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.