Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. sausio 27 d. nutrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšti oficialų perspėjimą bei šio nutarimo pagrindu pareiškėjui V. Ž. pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK ONTB 1-iojo skyriaus viršininkas R. L. 2014-01-27 tarnybiniu pranešimu (b. l. 15) informavo komisariato viršininką, jog yra gauti duomenys apie V. Ž. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir yra pagrindas manyti, kad V. Ž. gali daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, todėl pasiūlė pareiškėjui taikyti oficialų perspėjimą. Iš rezoliucijos ant tarnybinio pranešimo bei įgaliojimo (b. l. 15-16) matyti, jog komisariato viršininkas įgaliojo pareigūną R. L. taikyti prevencinio poveikio priemonę. Panevėžio AVPK 2014-01-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Panevėžio AVPK viršininko, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie V. Ž. elgesį, pareiškėjui nutarta taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 17). Pareiškėjas duoti paaiškinimus dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme atsisakė (b. l. 19). Vykdydamas minėtą nutarimą, Panevėžio AVPK ONTB 1-iojo skyriaus viršininkas nurodė, kad V. Ž. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, ir, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė pareiškėjui oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 18). Pareiškėjas su taikyta prevencine poveikio priemone supažindintas raštu, jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas (b. l. 18).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl oficialaus perspėjimo yra kilęs prevencinių poveikio priemonių taikymo teisinių santykių srityje. Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir tvarką numato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – Užkardymo įstatymas). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencijos poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Tokiu būdu, teisės normos prevencinių priemonių taikymą sieja su Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytos informacijos turėjimu bei aplinkybe, kad ši informacija turi būti gauta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nurodyto straipsnio blanketinis pobūdis nulemia, kad būtina vadovautis jame nurodytos informacijos rinkimą reglamentuojančiais teisės aktais, konkrečiai – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad operatyvinė informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei dėl paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2008-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008, 2009-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1387/2009).

Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.).

Pareiškėjo skundo priėmimo metu teismas 2014-02-10 nutartimi pasiūlė atsakovui, tuo atveju, jei oficialus perspėjimas yra grindžiamas valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančiais duomenimis, esant galimybei išslaptinti įrodymus, o jeigu įrodymai nebus išslaptinti, įpareigojo atsakovą juos pateikti teismui susipažinti (b. l. 9). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui susipažinti įslaptintus faktinius duomenis, sudarančius tarnybos paslaptį.

Be to atsakovas teismui pateikė policijoje surinktą viešą informaciją apie pareiškėją. Byloje pateiktas įtariamų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašas patvirtina, kad Panevėžio AVPK Biržų rajono PK 2012-06-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00252-12, kurioje V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs šią nusikalstamą veiką; Panevėžio AVPK 2012-10-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00332-12, kurioje V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo tris kartus pratęstas, vėliau skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; Panevėžio AVPK Biržų rajono PK 2013-03-10 pradėtas ikiteisminis styrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00095-13, kurioje V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 26-28). Be to, pareiškėjo atžvilgiu praeityje ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai, t. y. 2001-04-02 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00160-01, kurioje V. Ž. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką – plėšimą, Biržų rajono apylinkės teismo 2002-03-21 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą; 2003-10-01 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00650-03, kurioje V. Ž. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str. (vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą); 2003-12-18 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00834-03, kurioje V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 2 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), Biržų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką; 2005-09-15 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00554-05, kurioje V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 1 d. (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai), Biržų rajono apylinkės teismo 2005-10-25 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką (b. l. 24-26). Be to, prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašas patvirtina, jog pareiškėjui 2006-09-16 bei 2013-06-14 buvo taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas (b. l. 22). Atsakovas, pagrįsdamas pareiškėjo ryšius su nusikalstamos grupuotės nariais, nurodė, jog Panevėžio AVPK Biržų rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) gavus duomenų, kad 2012-06-08 20.20 val. į sodybos kiemą Biržuose, (duomenys neskelbtini), atėjo aštuoni jaunuoliai, tarp kurių buvo V. Ž., A. T., vėliau nustatytas dar vienas įtariamasis D. M., kurie įžeidinėjo vieną asmenį necenzūriniais žodžiais, grasino suluošinti. V. Ž. sugadino automobilio priekinių durų spyną ir išdaužė jų stiklą. Panevėžio AVPK Biržų rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., gavus duomenų, kad 2013-03-10 0.30 val. Biržų r., Parovėjos k. šokių metu kilo muštynės, per kurias sužalotas asmuo. Įtariamieji, padarę šias nusikalstamas veikas, - V. Ž. ir D. M. Pareiškėjas taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ankstesnis savininkas buvo A. T., taip pat automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas R. R. (b. l. 29-47). Šie vieši duomenys patvirtina V. Ž. glaudžius ryšius su D. M., R. R., A. T., kuriems pagal Užkardymo įstatymą taikytos prevencinio poveikio priemonės (b. l. 50, 62-63), taip pat A. T. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nutartimi skirti teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su 19 asmenų, tame tarpe ir su V. Ž. (b. l. 61). Teismas, vertindamas išvardintus duomenis, atsižvelgia į tai, kad pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui, jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ir jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, tačiau V. Ž. atsisakė paaiškinti šias aplinkybes (b. l. 19) ir tai, teismo vertinimu, laikytina V. Ž. nenoru atskleisti jo ryšių su organizuota nusikalstama grupe bei jos nariais, siekiant išvengti prevencinio poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu.

Apibendrinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad jie leidžia teigti, jog V. Ž. vykdyta tam tikra veikla turi teisei priešingą bei pavojingą pobūdį, todėl prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kitiems teisės aktams, kelia pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Be to, iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjo palaikomi tarpusavio ryšiai su D. M., R. R., A. T. yra ilgalaikiai, pastovūs ir neapsiribojantys vien asmeninio pobūdžio bendravimu. Pareiškėjas šiuo metu nėra suimtas, todėl turi galimybę toliau bendrauti su nusikalstama grupe, jos nariais, galimai vykdančiais sunkius (labai sunkius) nusikaltimus. Tokiu būdu, aukščiau nurodytų duomenų apie V. Ž. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais bei jų nariais visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjas taip pat gali dalyvauti sunkių bei labai sunkių nusikaltimų daryme. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ginčijamu nutarimu bei jo pagrindu priimtu oficialiu perspėjimu, nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, taip pat nenustatyta, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos.

Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir priimdamas sprendimą remiasi ne tik faktiniais duomenimis, kurie sudaro valstybės paslaptį, ir dėl to pareiškėjui susipažinti negalėjo būti pateikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais (pvz., Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 3, 7, 12, 23 str.), bet ir vieša (neįslaptinta) prie nagrinėjamos bylos pridėta medžiaga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančiais viešais dokumentais ir su Panevėžio AVPK ONTB pateikta slapta medžiaga, konstatuoja, kad visų byloje ištirtų duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu patvirtina išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas buvo pritaikyta esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininkas, susipažinęs su Panevėžio AVPK ONTB 1-iojo skyriaus viršininko 2014-01-27 tarnybiniu pranešimu dėl Užkardymo įstatymo normų taikymo V. Ž., 2014-01-27 parengė įgaliojimą, suteikiantį teisę aukščiau nurodytam pareigūnui pareikšti pareiškėjui prevencinę priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 15-16). Panevėžio AVPK ONTB 1-ojo skyriaus viršininko nutarimas V. Ž. taikyti oficialų perspėjimą įformintas raštu, jis patvirtintas policijos įstaigos vadovo, oficialus perspėjimas pateiktas pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti, jam įteiktas dokumento nuorašas (b. l. 17-18). Išvardinti duomenys patvirtina išvadą, kad Panevėžio AVPK oficialų perspėjimą V. Ž. pareiškė laikydamasis Užkardymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, V. Ž. skundas dėl pareikšto oficialaus perspėjimo panaikinimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšti oficialų perspėjimą panaikinimo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-iojo skyriaus viršininko 2014 m. sausio 27 d. pareikšto oficialaus perspėjimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.