Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „Comtera", teistas:

2000-08-04 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 1 p. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleisti. Pagal LR BK 277' str. 1 d. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 5 str. 2 p.2000-09-11 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su ¼ turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 47' str. 2 d., 5 d. 6 p., 6 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 213 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės atėmimu 7 metams,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. M. apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, t. y. 2007-10-18, apie 07.30 val., jam nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Pakruojo parketas" darbuotojų, pagal 2007-10-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00289, priėmęs 73 m² uosinio parketo, kainuojančio 5168,40 Lt už jį nesumokėjo. Siekdamas išvengti mokėjimo, parketą atvežusiam darbuotojui paaiškino, kad neturi grynųjų pinigų, paaiškino, kad tuoj pat paims juos iš bankomato ir sumokės. Darbuotojui patikėjus, išvažiavo ir negrįžo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „Pakruojo parketas" priklausantį, 5 168,40 Lt vertės, turtą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad už parketą turėjo sumokėti UAB „Dravenis“, kuri jo bute vykdė remonto darbus. Kaltinamasis tuo metu buvo UAB “Dravenis" steigėju ir akcininku, o direktoriumi buvo A. V.. Pastarasis ir buvo gavęs pinigus, kuriais turėjo sumokėti už parketą, tačiau to nepadarė. M. M. pripažino tą faktą, kad buvo nuvažiavęs į UAB „Pakruojo parketas“, susitarė dėl parketo pirkimo ir nurodė, kad už parkletą sumokės UAB „Dravenis“. UAB „Pakruojo parketas“ darbuotojų neapgaudinėjo, neliepė jiems laukti kol jis nuvažiuos išgryninti pinigų iš bankomato. A. V. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Būtent jis, o ne kaltinamasis turėjo sumokėti už parketą, ką teisiamojo posėdžio metu ir nurodė A. V..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų, civilinio ieškovo atstovės parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Civilinio ieškovo atstovė M. P. parodė, kad kad dirba UAB „Pakruojo parketas". Padal darbo funkcijas ji priima juridinių ir fizinių asmenų užsakymus telefonu, taip pat jiems atvykusių į saloną. Priėmusi užsakymą, ji skambina į UAB „Pakruojo parketas", esančią Pakruojo rajone, ir perduoda užsakymą. Prisimena, kad prieš porą metų į saloną paskambino jų vairuotojas, kuris pranešė, kad pristatė adresatui į (duomenys neskelbtini), parketą, tačiau jam adresatas nesumokėjo. Paaiškindamas, kad neturi reikiamos sumos, tad reikia nuvykti iki bankomato, pasišalino.Tada ji prisiminė, kad nurodytu adresu parketą atvežti užsakė vyriškis, prisistatęs M., taip pat prisiminė, kad jis prašė mokėti įmonės „Dravenis" vardu. Iš pradžių vyriškis pasakė, kad mokės UAB „Dravenis", vėliau jis buvo dar kartą atėjęs ar skambino telefonu, ir pageidavo sumokėti grynais. M. P. nurodė, kad PVM sąskaitą – faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą ji išrašė tą pačią dieną, kai buvo pristatytas parketas. Taip pasielgė norėdama ištaisyti padarytą klaidą, kadangi buhalterijoje vairuotojui padavė tik PVM sąskaitą – faktūrą, be pinigų priėmimo kvito. Taip atsitiko dėl to, kad M. M. iš pradžių sakė, jog atsiskaitys pavedimu, o vėliau pasakė, kad mokės grynais. Pastaruoju atveju kartu su PVM sąskaita – faktūra yra išrašomas ir pinigų priėmimo kvitas. Teismo posėdžio metu liudytoja vienareikšmiškai nurodė M. M. kaip asmenį, kuris užsakinėjo parketą ir tarėsi su ja dėl jo atvežimo bei mokėjimo būdo.

Liudytojas Z. M. parodė, kad iš UAB „Pakruojo parketas“ komercijos direktoriaus gavo asmens telefono numerį ir adresą, kuriuo turėjo pristatyti parketą. Susiskambinęs su kaltinamuoju, susitarė susitikti Pilaitės mikrorajone, prekybos centro „Rimi“ stovėjimo aikštelėje. Kartu su liudytoju važiavo dar du žmonės. Susitikę su M. M., nuvažiavo į Mažvydo gatvę. Kartu su kaltinamuoju buvo dar vienas vyras, jie abu padėjo sunešti parketą į 3 aukštą. Kai kaltinamajam liudytojas pasakė, kad pagal sąskaitą faktūrą už atvežtą parketą reikia sumokėti 5168,40 Lt, kaltinamasis jam atsakė, kad tiek pinigų su savimi neturi, kad reikia nueiti iki bankomato. Liudytojui buvo pasakyta laukti prie parduotuvės „Rimi", esančios Vydūno gatvėje. Ten kaltinamojo pralaukė apie 2 valandas, skambino į tą patį numerį, tačiau prisikambinti nepavyko. Liudytojas prisiminė automobilio, kuriuo išvažiavo kaltinamasis, valstybinį numerį, todėl kreipėsi į policiją, pranešė komercijos direktoriui. Veždamas parketą su savimi turėjo tik PVM sąskaitą – faktūrą. Pinigų priėmimo kvito neturėjo, nes buvo įsitikinęs, jog prekės apmokėtos pavedimu. M. M. pasakė, kad mokės grynais pinigais tik jiems iškrovus parketą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad M. M. yra tas asmuo, kuris priėmė parketą. Įvykio dieną jis buvo su draugu.

Liudytojas N. K. teisme parodė, kad 2007 metų gegužės mėnesį, internetiniame puslapyje paskelbė kad ieško darbo, nurodė savo mobiliojo telefono numerį. Maždaug po 2-3 savaičių jam paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris pasiūlė darbų vadovo pareigas. Kai susitiko, vaikinas prisistatė M., vėliau sužinojo pavardę – M.. Po to jis su M. susitiko dar du kartus, aptarė būsimo darbo užmokestį ir įvairius darbinius klausimus. M. parodė planą, sakydamas, kad Panevėžyje statys namą. Vėliau M. pasakė, kad steigs įmonę ir pasiūlė jam būti šios įmonės direktoriumi. Jis sutiko ir M. M. jį įdarbino UAB „Dravenis" direktoriumi bei paprašė nueiti į banką ir paimti bendrovės steigimui į banko sąskaitą įneštus 10 tūkst. Lt, sakydamas, jog tai yra jo asmeniniai pinigai. Perdavus pinigus, M. M. paprašė grąžinti įmonės antspaudą. Liudytojui pareikalavus, M. M. pasirašė raštelį, kuris patvirtina, kad kaltinamasis gavo iš jo 9960 Lt. Su M. M. porą kartų buvo nuvykę į Panevėžį, kur M. parodė vietą, kurioje neva statys namą. Tačiau kol liudytojas dirbo UAB „Dravenis", jokios realios veiklos bendrovė nevykdė, nes dar nebuvo kam dirbti, reikėjo ieškoti rangovų. Įmonėje, be jo, nebuvo jokių samdomų darbuotojų. Greitai N. K. kilo įtarimai, todėl jis nusprendė nutraukti darbo sutartį. UAB „Dravenis" jis išdirbo tik apie mėnesį laiko. Su M. M. jis po to jokių ryšių nepalaikė. Įmonės antspaudą naudojo tik vieną kartą – UAB “Tele 2”.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad jis dirbo UAB “Dravenis” vadovu. Įmonės pats nekūrė, vadovu jį paskyrė vienintelis akcininkas M. M.. Įmonė užsiiminėjo statybomis. Buvo keli objektai – butas Naujininkuose ir gyvenamasis namas už Rudamino kaimo. Įmonėje dirbo porą statybininkų, kuriuos į darbą priėmė A. V.. Liudytojas nurodė, kad UAB “Dravenis” remontavo butą Pilaitėje. Jis asmeniškai užsakė parketą ir sumokėjo už jį avansą, tačiau visiškai su įmone, pristačiusia parketą, atsiskaityta nebuvo. Liudytojo teigimu, jis skambino pastarajai įmonei ir tarėsi dėl vėlesnio apmokėjimo. Su kuo kalbėjo nurodyti negali. A. V. nurodė, kad jis buvo gavęs iš M. M. 5200 Lt parketui apmokėti, tačiau tuos pinigus panaudojo kitiems objektams. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas kitas aplinkybes, melavo, tačiau negali nurodyti priežasčių dėl ko taip pasielgė.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t.y. bute, kuris priklauso jo broliui M. M.. Jis asmeniškai sudarė sutartį su brolio firma dėl buto remonto, kadangi sutiko apmokėti remonto darbus. Minėtos firmos direktoriumi buvo A. V., su kuriuo ir pasirašė sutartį. Kur, kada ir kaip buvo užsakytas uosinis parketas bei kas jį užsakė, nežino, nesidomėjo. Datos, kada buvo pristatytas parketas, neatsimena, o už 75 kvadratinius metrus parketo, jis sumokėjo grynaisiais A. V.. Tai buvo dar iki parketo pristatymo. Tuo metu, kai buvo pristatytas parketas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo nebuvo. Nežino, kokie darbuotojai, iš kokios firmos darė remontą jų bute, nes juos samdė A. V.. Bute dirbo ir po vieną, ir po du, ir daugiau darbuotojų. Jų anketinių duomenų nežino, su jais atsiskaityti jam nereikėjo, kadangi tiesiogiai už remontą mokėjo A. V.. Kartais jis būdavo bute, kartais brolis, kartais palikdavo tuos darbuotojus vienus. A. V. darbų bute neatlikinėjo, brolis taip pat jokių darbų nedarė. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad už pristatytą į jo butą parketą nebuvo sumokėta bendrovei “Pakruojo parketas”. Jis už parketą sumokėjo A. V., kodėl jis neatsiskaitė už parketą su bendrove nežino. Po atlikto remonto bute A. V. sutikęs nebuvo.

Iš M. P. pateiktos Užsakymo sąsiuvinio vieno lapo kopijos, matyti, kad parketą užsakė ponas M., kurio kontaktinis telefono Nr. 8 670 62084. Parketą buvo prašoma pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), po sausio 17 dienos.

Byloje esantys pirkėjo nepasirašyti 2007-10-18 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 00059 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 00289, patvirtina, kad už pristatytas prekes – 73 m² uosio parketo, sumokėta nebuvo.

LR VRM CDB duomenimis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pasak liudytojo Z. M. išvažiavo parketą priėmę asmenys, nuo 2007-07-11 priklauso M. M. (b. t. 2, b. l. 58).

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikuota teisingai – jis, išvengdamas turtinės preivolės, apgaule savo naudai užvaldė svetimą, UAB “Pakruojo parketas” priklausantį, 5168,40 Lt vertės, turtą.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis neturėjo sumokėti UAB „Pakruojo parketas“ už pristatytą parketą ir minėtos bendrovės darbuotojams, nurodęs, kad neturi pakankamai grynų pinigų, neliepė jo laukti prie parduotuvės „Rimi“, esančios Vydūno gatvėje, Vilniuje, yra visiškiai paneigti bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų Z. M., M. P. parodymais. Teismo posėdžio metu šie liudytojai patvirtino, kad parketą užsakinėjo dėl jo atvežimo tarėsi ir, priėmęs jį bei nesumokėjęs, pasišalino būtent M. M.. Tai, kad PVM sąskiata – faktūra buvo išrašyta UAB „Dravenis“ vardu, kurios direktoriumi tuometu buvo A. V., teismas vertina kritiškai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtą bendrovę įsteigė kaltinamasis, kuris asmeniškai šios bendrovės vardu pateikė užsakymą dėl uosinio parketo pristatymo. Liudytojo N. K. teigimu UAB „Dravenis“ jokios veiklos nevykdė, neturėjo jokių samdomų darbuotojų, tad ir jokių pajamų neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas, jog UAB „Dravenis“ nevykdo jokios veiklos ir todėl yra nemoki, bei nurodydamas, kad sąskaita turi būti išrašyta minėtos bendrovės vardu, turėjo išankstinį tikslą suklaidinti civilinį ieškovą ir tokiu būdu išvengti turtinės prievolės, t. y. sumokėti už parketą, kuris buvo skirtas jo asmeniniam butui. Tokią teismo nuomonę patvirtina ir civilinio ieškovo pateikta sąskaita faktūra ir pinigų kvitas, kurie nėra pasirašyti UAB „Dravenis“ atstovo. Ikiteisminio tyrmo metu duoti A. V. parodymai taip pat atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad A. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė, bandydamas patvirtinti M. M. teiginius apie tai, kad už gautas prekes turėjo sumokėti UAB „Dravenis“, o A. V. asmeniškai gavo pinigus iš M. M., tačiau jų civilinam ieškovui nesumokėjo, teismas vertina kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atskirai jų neanalizuoja.

UAB „Pakruojo parketas“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (b. t. 1, b. l. 204-205), administracine tvarka baustas ( b. t. 1, b.1.186-196), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 2, b. l. 79), VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. t. 2, b. l. 19-20).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad kaltinamasis siekdamas išvengti atsakomybės pasislėpė nuo teismo užsienyje, darytina išvada, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-08-01 iki 2011-09-29.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir nubausti 1 m. (vieneri metai) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausme ir galutine subendrintą bausmę paskirti 7 m. 6 mėn. (septyneri metai ir šeši mėnesiai) laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-08-01 iki 2011-09-29 ir 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžio įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. M. UAB „Pakruojo parketas“ 5 168,40 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni litai keturiasdešimt centų).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.