- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- eB2-1050-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01646-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo S. M. firmai ,,MANSERIS“, bendraatsakovas S. M., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui S. M. firmai ,,MANSERIS“.
Nurodė, jog S. M. firma „MANSERIS“ 2018-07-27 duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 4 310,11 Eur, iš jų: 1 344,85 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už savininką ir nuo jų priskaičiuotų 144,36 Eur delspinigių, 2 742,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už savininką ir nuo jų priskaičiuotų 78,18 Eur delspinigių. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš S. M. firmos „MANSERIS“ išieškoti VSD ir PSD įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: periodiškai teikė mokėjimo nurodymus į visas žinomas įmonės ir savininko asmenines sąskaitas, tačiau lėšų nuo 2003-11-06 nebuvo gauta; sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka 2005-02-24 ir 2006-01-16 buvo perduoti antstoliui R. V., kuris 2017-12-17 informavo, kad skolininko vardu registruotino turto nėra, sąskaitose lėšų nėra; VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2004-05-19 periodiškai įmonei siuntė raginimus sumokėti įsiskolinimą. VĮ Registrų centro 2018-04-06 duomenimis nei įmonės nei savininko vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto VĮ Regitra duomenimis nėra registruotų transporto priemonių. Remiantis nurodytu, taip pat, kad skolininkei taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, visos išieškojimo galimybės išnaudotos, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą atsiskaitymui su kreditoriais nėra, teigia, kad S. M. firma ,,MANSERIS“ negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, yra nemoki pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ir jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. firma ,,MANSERIS“, taip pat įmonės savininkas atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai, siųsti įmonės registruotos buveinės adresu, taip pat bendraatsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog S. M. firma ,,MANSERIS“ valstybės biudžetui neskolinga, dėl bankroto bylos iškėlimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas iškelti bankroto bylą tenkinamas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).
ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. įmonės vadovas privalo teismui pateikti visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog S. M. firma ,,MANSERIS“ juridinių asmenų registre įregistruota 1998-05-25, įmonės savininkas nuo 1998-05-25 yra S. M.. Nei atsakovas S. M. firma ,,MANSERIS“, nei bendraatsakovas S. M. teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, įmonės finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teismas teismo procesinius dokumentus du kartus siuntė S. M. firmos ,,MANSERIS“ registruotos buveinės adresu, taip pat bendraatsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, bei bankroto bylos S. M. firmai ,,MANSERIS“ iškėlimo sprendžiamas pagal byloje esančius šalių pateiktus dokumentus bei teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis.
Nustatyta, jog S. M. firma „MANSERIS“ VSD fondo biudžetui skolinga 4 310,11 Eur, iš jų: 1 344,85 Eur VSD įmokų už savininką ir nuo jų priskaičiuotų 144,36 Eur delspinigių bei 2 742,72 Eur PSD įmokų už savininką ir nuo jų priskaičiuotų 78,18 Eur delspinigių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą atsakovui S. M. firmai „MANSERIS“ buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės, tačiau skola neišieškota. Įsiskolinimo VSD fondo biudžetui faktą patvirtina ir viešieji Sodra duomenys, kurie taip pat patvirtina, jog įmonėje nėra apdraustųjų asmenų.
VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog S. M. firma ,,MANSERIS“, taip pat bendraatsakovas S. M. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog S. M. firma ,,MANSERIS“ ir S. M. nuosavybės teise neturi registruotų transporto priemonių.
Teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis, nenustatė, kad atsakovas ir bendraatsakovis turėtų kokio nors kito turto, iš kurio galima būtų padengti kreditorių reikalavimus.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad S. M. firmai ,,MANSERIS“ iškeltų ir nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose nėra.
S. M. firma ,,MANSERIS“ Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys Juridinių asmenų registro tvarkymą, nenumato individualioms įmonėms pareigos šiuos dokumentus teikti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad vienas iš bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindų atsiranda tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Minėta, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, jog atsakovas jau ilgą laiką nevykdo savo pareigos sumokėti VSD ir PSD įmokas. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių individualios įmonės mokumą, teismas sprendžia, jog ieškovo pateikti duomenys bei teismo aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina S. M. firmos ,,MANSERIS“ nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų.
Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Nustatyta, jog S. M. firma ,,MANSERIS“ veiklos nevykdo, neturi darbuotojų, yra nemoki ir negali atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl atsakovui keltina bankroto byla, skirtinas įmonės administratorius (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮRBIS). Bankroto administratorių atrankos sistema bankroto administratoriumi atrinko MB ,,Legreta“ (sąrašo eilės Nr. B-JA376), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratoriumi skiriama MB ,,Legreta“ (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Išaiškintina, jog teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iškelti S. M. firmai ,,MANSERIS“ (juridinio asmens kodas 186458793, registracijos adresas Sodų g. 19–40, Skaidiškių k., Vilniaus m. sav.) bankroto bylą.
S. M. firmos ,,MANSERIS“ bankroto administratore paskirti MB ,,Legreta“ (sąrašo eilės Nr. B-JA376).
Nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pavesti įmonės administratoriui po termino pabaigos per vieną mėnesį pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą.
Nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį S. M. firmos ,,MANSERIS“ valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui visus S. M. firmos ,,MANSERIS“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Įmonės savininkas per tuos pačius terminus įpareigotinas pateikti bankroto administratoriui viso jos turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Pavesti bankrutuojančios įmonės paskirtam bankroto administratoriui:
1) atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės paskirtą administratorių ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pranešti kitiems teismams apie bankrutuojančiai įmonei iškeltas bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.