Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

2019 m. liepos 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje K. Č., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN yra sutvarkytas tik vienas pasivaikščiojimo kiemas, o kiti kiemai netvarkingi. Teigė, kad 2018 m. gruodžio mėn. per pasivaikščiojimą viename iš kiemų buvo išsinarinęs koją ir dėl to kreipėsi į gydytojus. Nurodė, kad kiemai būdavo nuolat prišiukšlinti, juose mėtėsi nuorūkos ir tušti cigarečių pakeliai. Pareiškėjas teigė, kad jis nerūko, todėl kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kad būtų sudarytos sąlygos vaikščioti kieme, kuriame nerūkoma, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, jis buvo verčiamas kvėpuoti cigarečių dūmais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą dėl kalinimo pataisos įstaigoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog 2018 m. gruodžio 6 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu Alytaus PN jam nebuvo išduodamos higienos priemonės - dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas, muilas bei apatinis trikotažas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 buvo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1R-219, įsigaliojusiu 2018 m. rugpjūčio 31 d., buvo pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Aprašo 4 ir 13 punktai. Aprašo 4 punkte (2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) nurodyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms.

Aprašo 5 punkte numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte (2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) nurodyta, kad laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu Alytaus PN būtų teikęs prašymus išduoti higienos reikmenis.

Alytaus PN pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 6 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. - 2019 m. vasario 14 d. buvo gavęs 1 498,85 Eur, iš gautų piniginių lėšų 528,06 Eur buvo pervesta antstoliui, o kitas lėšas pareiškėjas panaudojo savo reikmės - įsigydavo prekių (išleisdavo nuo 19,44 Eur iki 75,83 Eur), jo nurodymu buvo pervedama fiziniams asmenims ( nuo 120,00 Eur iki 150,00 Eur), mokėjo už 307 dokumentų kopijavimą ir kt. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aukščiau nurodytu ginčo pareiškėjas buvo mokus ir turėjo finansinę galimybę savo asmeninėmis lėšomis apsirūpinti higienos priemonėmis.

Vertinant pareiškėjo teiginį, kad 2018 m. gruodžio 4 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu jam nebuvo išduodamas apatinis trikotažas, atsižvelgiama į tai, jog K. Č. 2017 m. liepos 5 d. pateikė prašymą leisti nešioti civilinio pavyzdžio drabužius ir avalynę ir nurodė, kad jais apsirūpins pats (b. l. 18). Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas, kaip nemokus nuteistasis, būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją prašymais aprūpinti jį avalyne ar drabužiais.

Remiantis nustatytomis aplinkybėms, sprendžiama, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus, vykdant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktus.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad, 2018 m. birželio 7 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, Alytaus PN neužtikrino teisės į saugias ir sveikatai pavojaus nekeliančias pasivaikščiojimo sąlygas.

Alytaus PN pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. vasario 14 d. atliko paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas (b. l. 16).

BVK 103 straipsnis garantuoja nuteistiesiems teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Alytaus PN atsiliepime pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai patvirtina, jog Alytaus PN yra 7 įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemai. Pareiškėjo tvirtinimu, sutvarkytas tik vienas pasivaikščiojimo kiemas, kiti kiemai yra antisanitarinės būklės, juose nesaugu, netvarkinga, sporto inventorius techniškai netvarkingas ir surūdijęs, pasivaikščiojimų kiemų grindinys nelygus, pasivaikščiojimo kieme Nr. 2 mėtėsi statybinių luitų gabalai (b. l. 35-36). Atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemų būklė atitinka higienos normų reikalavimus, juose nuolat palaikoma švara, kadangi juos kasdien valo paskirtas tvarkdarys, dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) poveikio kiemų sienos yra sezoniškai dažomos, o remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktu, pabrėžė, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo patys sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (b. l. 44).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo, atlikto 2016 m. gruodžio 7 d., metu, higienos normų pažeidimų pasivaikščiojimo kiemuose nenustatyta (b. l. 71-74). Įvertinus Alytaus PN pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota pasivaikščiojimų kiemų būklė bylos nagrinėjimo metu (b. l. 48-70), daroma išvada, kad šie įrodymai iš dalies patvirtina pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie pasivaikščiojimo kiemų būklę. Teismas sprendžia, kad nuotraukose matyti, jog pasivaikščiojimo kiemų grindys vietomis nelygios, sienos dėmėtos, todėl tai formaliai galėtų būti vertinama kaip pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Teismas daro išvadą, kad 2018 m. birželio 7 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu pareiškėjas pasivaikščiojimo kiemuose praleisdavo nežymią dienos dalį; byloje nėra pateikta medicininių duomenų apie pareiškėjo pasivaikščiojimų metu patirtas traumas ar dėl pasivaikščiojimų atsiradusius kitokius fizinius ar psichinius negalavimus, bei objektyvių įrodymų, patvirtinančių apie pasivaikščiojimo metu sugadintą pareiškėjo avalynę. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. - 2019 m. vasario 14 d. laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemuose patirti išgyvenimai nepasiekė tokio masto ir intensyvumo lygio, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos, konstatuojama, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Be to, pareiškėjas teigė, kad jam neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, kad per pasivaikščiojimus jis buvo priverstas kvėpuoti kitų nuteistųjų rūkomų cigarečių dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad pataisos įstaigai yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose nuteistieji būtų apgyvendinami taip, jog nerūkantys nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktu, vertina, kad pasivaikščiojimo kiemas nelaikomas pastato patalpa, todėl sprendžia, kad Alytaus PN nebuvo įpareigota užtikrinti, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru pasivaikščiojimų kiemuose. Be to, daroma išvada, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog pareiškėjas raštu pranešė Alytaus PN, kad jis yra nerūkantis, ir paprašė užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietos gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemuose, kuriuose oras nebūtų užterštas tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją raštišku prašymu ar skundu dėl kitų asmenų rūkymo keliamų nepatogumų nesikreipė, nėra pagrindo konstatuoti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog K. Č. teiginiai, kad Alytaus PN neužtikrino teisės pasivaikščiojimų metu nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nustačius tai, kad Alytaus PN, kaip valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ir tai, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai nevertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, t. y. nenustačius visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.