Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Žilvinas Kazlauskas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad R. M. (buvusi – R.R.) ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.), bendrų vaikų gyvenant santuokoje nesusilaukė. Gyvenant santuokoje pareiškėja ir P. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš bendrų lėšų įsigijo butą su 51/1000 dalimi sandėlio, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas R. M. vardu (9 b. l.). P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai ir mirusiam sutuoktiniui P. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini).

Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. LR CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis butą įgijo (duomenys neskelbtini) ir įregistravo viešajame registre (duomenys neskelbtini) pareiškėjos R. M. vardu. Turtas, kurio ½ daliai pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, yra įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodekso normoms. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – LR SŠK) bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR SŠK 21 str. 1 d., LR CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (LR SŠK 21 str. 3 d., LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tik LR CK 3.88 str. 3 d. yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (LR CK 3.88 str. 2 d.), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (LR CK 3.88 str. 3 d.). Iki LR CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis LR SŠK 21 str. 3 d., pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. t. y. iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (LR CK 3.100 str. 1 p.) ir iki tol valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtas – pradedamas valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios, o mirusio sutuoktinio dalis iš bendro turto yra paveldima (LR SŠK 23 str. 1 d., LR CK 3.117 str. 1 d., 4 d.).

Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas sprendžia, kad pareiškėjai R. M. ir P. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą ir jo priklausinius priklauso po lygiai, t. y. po ½, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai R. M. ir jos sutuoktiniui P. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. LRCK nuostatomis, nes pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. LR CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad P. M. po mirties testamento nepaliko. Sutuoktiniai vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Kaip jau minėta anksčiau, R. M. ir P. M. butą įgijo gyvendami santuokoje. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji toliau liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, butu naudojosi, mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą, patvirtina jos pačios paaiškinimai, sąskaitos, kvitai (13-16 b. l.), liudytojos E. R.parodymai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. P. M. testamento nepaliko, pareiškėja iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, nes liko gyventi santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. R. M. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinė R. M. mirusio sutuoktinio P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šių faktų nustatymas reikalingas pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą turtą ir paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 9 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį priklausinio (51/1000 dalis pastato – sandėlio, (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.