Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) netekėjusi, šiuo metu studijuoja, nedirbanti, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., 2025 m. rugsėjo 8 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0083, jai nustatyta 2,12 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. V. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

,,Emprekis“ duomenimis, automobilio ,,Opel Astra“ vertė yra 1650 eurų (b. l. 33).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji G. V. savo kaltę pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARTB-0083“, kuriame nurodyta, jog antruoju tikrinimu kaltinamajai G. V. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. balandžio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis nepasirašė dėl neblaivumo (b. l. 50 – 51). Kaltinamoji G. V. veikė tiesiogine tyčia – žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodama, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji G. V., 2025 m. rugsėjo 8 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0083, jai nustatyta 2,12 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas ir tokiais veiksmais kaltinamoji G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

N. V., kaltinamosios G. V. mama, sutiko būti laiduotoja bei prašė teismo perduoti kaltinamąją G. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Alkoholio vartojimą vertina neigiamai. Šis įvykis ją labai stipriai sukrėtė, kadangi ji asmeniškai netoleruoja alkoholio vartojimo. Mano, kad yra labai atsakinga, nėra teista, bausta, tačiau bauda sumokėta ir negaliojanti. Po šio įvykio apie tai labai daug kalbėjo, analizavo įvykusią situaciją. Mano, jog gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nurodė, kad kaltinamoji alkoholiu nepiktnaudžiauja, studijuoja, nors dukra gyvena su jos mama, tačiau dukra dėl studijų nedirba, todėl ji ja rūpinasi.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, t. y., kad ji neteista, bausta, tačiau bauda sumokėta ir negaliojanti, rūpinasi studijuojančia dukra, finansiškai padeda, taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamosios, teismas sprendžia, kad N. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui.

Esant G. V. prašymui perduoti ją N. V. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruota. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamoji G. V., šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti magistro laipsnį, todėl nedirbanti.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios G. V. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamosios ir laiduotojos gaunamas pajamas (kaltinamoji studijuoja, nedirbanti), teismas sprendžia, kad kaltinamoji G. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąją G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji G. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi G. V. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteista, nebausta administracine tvarka, todėl skirtina mažesnis nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamoji G. V. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį G. V. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 10 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Lietuvos A. T. praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamoji G. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamosios G. V. mamai N. V. (b. l. 32). Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji G. V. automobilį neblaivi vairavo automobilio savininkei apie tai žinant, todėl nurodytas automobilis turėtų būti grąžintas savininkei N. V., tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta N. V. nurodė, kad ji viena rūpinasi dukra G. V., kuri kartu gyvena su jos mama, kuria, taip pat dėl senyvo amžiaus turi pasirūpinti. Nors N. V. dirbanti, tačiau pajamos nėra didelės (apie 1000 Eur), todėl konfiskavus automobilio vertę, kurios vertė pažymoje nurodyta didesnė nei ji įsigijo automobilį, kai automobilis šiuo metu nėra tinkamas eksploatavimui, nes apgadintas po minėto įvykio, tai tik pablogintų finansinę padėtį ne jos dukrai G. V., bet asmeniškai jai, todėl N. V. sutiko, kad taikant konfiskavimo institutą būtų ne išieškota automobilio vertė, bet konfiskuojamas automobilis.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šios įstatymo nuostatos yra įtvirtintos turint tikslą, kad turto savininkas nepatirtų pasekmių dėl kito asmens veiksmų, apie kuriuos jis negalėjo žinoti. Tačiau, nagrinėjamuoju atveju įvertinus tai, kad turto savininkas sutinka su nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimu, be to, realus turto konfiskavimas neabejotinai labiau apribos galimybę kaltinamajai pasinaudoti transporto priemonėmis, nei tokio turto vertės išieškojimas, taip pat įvertinus kaltinamosios G. V. charakterizuojančius duomenis – ji yra nedirbanti, studijuojanti, išlaikoma mamos, kuri rūpinasi viena dukra bei savo pensinio amžiaus mama, teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai G. V., už gynėjos S. S. susidarė 177,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių gynėjų dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikosi ir teismas (Lietuvos A. T. 2014 birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamosios tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajai G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kuris 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu grąžintas savininkei N. V. (b. l. 34 – 35), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti G. V. laiduotojos N. V. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti G. V., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajai G. V. baudžiamojo poveikio priemones:

-1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 10 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- konfiskuoti automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kuris 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu grąžintas saugojimui savininkei N. V..

Kaltinamajai G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kuris 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu grąžintas savininkei N. V., nuosprendžiui įsiteisėjus įpareigoti N. V. perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.