Utenos apylinkės teismo nutarimas

2018-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-39-731/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
II-39-731/2018
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00111-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Pažeidėjas
S. P.
Nukentėjusysis
S. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-39-731/2018Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00111-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 7 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai administracinėn atsakomybėn patrauktai S. P., jos atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei,

nukentėjusiajam S. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK - atstovei Vaivai Bagdanavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. P. skundą dėl Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2017-09-19 nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. (toliau – ir pareiškėja) 2017-09-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 58ANP-118817310-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017-07-20 apie 14.35 val. jai priklausantį gyvulių (karvės) banda subadė S. M., priklausančius aptemtus plėvele, 12 vienetų šieno rulonų ir padarė nukentėjusiajam 240 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais ji pažeidė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymo Nr. I-380, gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.5 ir 22 punktų reikalavimus.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK (toliau – ir Zarasų PK, Institucija) 2017-09-19 nutarimu Nr. 58ANN-118822371-17 už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėja nubausta 150 Eur bauda ir iš jos nukentėjusiajam S. M. priteistas 240 Eur dydžio turtinis nuostolis.

Šalies argumentai

S. P. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2017-09-19 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad protokolas jai nedalyvaujant jos atžvilgiu buvo surašytas nepagrįstai. Niekas jai nesiūlė jame pasirašyti. Institucijos pareigūnas nesiekė objektyvaus įvykio ištyrimo, buvo akivaizdžiai suinteresuotas greita ir sėkminga bylos baigtimi, akivaizdžiai palankus nukentėjusiajam, neobjektyvus jos atžvilgiu, kas nulėmė jai nepalankaus nutarimo priėmimą. Pareiškėja neturėjo jokios galimybės nei žodžiu, nei raštu dėl man inkriminuoto nusižengimo išsakyti savo argumentus dėl savo nekaltumo, teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl įvykio aplinkybių bylą nagrinėjusiai institucijai, prašyti apklausti liudytojus, aiškintis žalos dydį patvirtinančius objektyvius duomenis, teikti duomenis apie jos asmenį, pajamas ir turtinę padėtį. Jokio oficialaus kvietimo atvykti į Zarasų PK negavo, protokolas ir nutarimas jai buvo išsiųsti paštu, dėl to negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis ANK. Zarasų rajone, Degučių sen., Jakštų k., savo tėviškėje nuo 2004 m. ūkininko ūkį yra įregistravęs jos tėvas J. D., kuris turi namų valdą nuosavos žemės ir laiko gyvulius. Pirmas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jos tėvui, bet jis nebuvo nubaustas, nors jie abu ūkininkauja tuose pačiuose žemės sklypuose, abiejų karvės vienoje bandoje bendrai ganosi toje pačioje ganykloje. Tik vėliau toks protokolas buvo surašytas jos atžvilgiu. Nukentėjęs administracinio nusižengimo byloje asmuo S. M. Jakštų kaime neturi jokio ūkio ir jo veiklos pobūdis yra nežinomas, todėl kyla klausimas ar pagrįstai jis pripažintas nukentėjusiuoju. Pastarasis tame pačiame Jakštų kaime, už maždaug 150 metrų nuo jos ganyklos, laikė ir iki šiol tebelaiko šieno rulonus, kurių įvokavimo plėvelė buvo raškyta. Nėra jokių įrodymų, jokio realaus to fakto patvirtinimo, kad 2017-07-20 apie 14.35val. jos ir tėvo karvės iš ganyklos nuėjo 150 metrų iki S. M. rulonų, juos sudraskė ir vėl grįžo į ganyklos plotą. Taip pat liudytojai, bent ką žinantys apie 2017-07-20 dienos įvykius, buvo neapklausti.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra iš dalies pagrįstas. Administracinėn atsakomybėn S. P. patraukta pagrįstai, jos kaltė įrodyta, tačiau Zarasų PK tyrėjas V. V. iš S. P. nepagrįstai priteisė S. M. naudai 240 Eur turtinį nuostolį, kadangi LR ANK 665 str. 1 d., yra numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti turtinės žalos atlyginimą neviršijantį 150 Eur.

Nukentėjusysis S. M. pateikė atsiliepimą į S. P. skundą, kuriuo su skundu nesutiko ir nurodė, kad 2017-07-20 apie 14 val. paskambino jo kaimynė Č. ir pasakė, kad kaimynų galvijai drasko jo rulonus. Atvykęs į vietą rado ištrūkusią kaimynų galvijų bandą. Nuvijo galvijus link jų ganiavos ir paskambino kaimynei pranešti, kad jos galvijai yra ištrūkę. Palaukė porą dienų kol kaimynai atvyks kalbėtis dėl nuostolio atlyginimo, tačiau jie nei atvyko, nei skambino, tada pats nuvyko pas S. P. ir paklausė kaip ruošiasi kompensuoti nuostolius. Negavęs jokio konkretaus atsakymo, informavo ją, kad kreipsis į atitinkamas instancijas dėl nuostolio atlyginimo. J. D. yra tik de jure ūkininkas, o de facto viskam vadovauja S. P..

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių S. P. kaltę. Byloje nukentėjusiuoju S. M. buvo pripažintas todėl, kad buvo sugadintas jam priklausantis turtas. Kad sugadinti šieno rulonai priklauso S. M., dokumentai byloje pateikti nebuvo. Žalos dydis byloje buvo nustatytas pagal S. M. nurodytą žalos dydį.

Teismo posėdžio metu S. P. parodė, kad 2017-07-20 jai paskambino S. M. ir pasakė, kad jos gyvuliai bado jo rulonus. Ji kartu su E. J. automobiliu nuvažiavo prie rulonų, o S. P. nubėgo prie piemens. Nuvykę prie rulonų jie nerado nei Mickaus, nei gyvulių. Jos gyvuliai buvo aptvare. Apžiūrėjus vietą, jokių požymių, jog prie rulonų buvo gyvuliai nebuvo, rulonai pažeisti tai pat nebuvo. S. M. pas ją atvažiavo tik po dviejų dienų ir pasakė: „arba duodi per valandą 240 eurų, arba kviečiu policija“. Ji pinigus atsisakė duoti. Policija tą dieną neatvažiavo. Policija atvažiavo kai jos nebuvo namuose. Policija ieškojo jos tėvo J. D., kadangi jo atžvilgiu buvo parašytas pareiškimas dėl iš gyvulių padarytos žalos. Policininkai nuolat teiraudavosi ar ji nunešė S. M. pinigus. Vienas iš policininkų nuolat atvažiavęs sakė, kad jeigu ji nenuneš S. M. pinigų, jai viskas baigsis blogai. Policininkai jokių dokumentų jai nedavė, patys neprisistatė, dokumentus pasirašyti atsisakė. Su S. M. santykiai pablogėjo, kai jis pradėjo šalimai pirkti žemes.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį apie 14.00 val. iš kaimynės G. Č. sužinojo, kad jo rulonus bado kaimynų galvijai. Atvykęs į vietą pamatė, kad galvijų banda nuo rulonų pusės traukia keliu. Gyvulius jis parvarė į S. P. ganiavą. Jis paskambino S. P. ir pranešė, jog jos galvijai apgadino rulonus. Kad tai buvo S. P. jis nustatė, nes ant galvijų galvos buvo rišami automobilio saugos diržai. Pavijęs gyvulius, juos nufilmavo ir nufotografavo. Pamatęs, kad žmonės bandą kontroliuoja, jis nuvažiavo toliau dirbti darbus. Vakare pamatė, kad buvo apgadinta 12 šieno rulonų. Jis po dviejų dienų nesulaukęs kaimynų dėl žalos atlyginimo, pats nuvažiavo pas S. P. ir pasiteiravo dėl žalos atlyginimo, t. y. sugadintų dvylikos rulonų. Ji pasakė ne 12, o – 5 ir ji neturi pinigų žalai atlyginti ir jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas. Atvyko policijos pareigūnai, jie nuvyko prie rulonų, policija juos užfiksavo fotografuojant. Vieno rulono nušienavimas, presavimas ir rulonavimas kainuoja 25 eurus. Žemės sklypas ant kurio buvo rulonai priklauso Z. R. su kuria buvo sudaryta žodinė sutartis dėl leidimo nusišienauti pievą. Jo gyvuliai įvykio dieną buvo apie trijų kilometrų atstumu nuo sugadintų rulonų.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad jis 2017-08-19 surašė šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą. Nuvykęs į įvykio vietą pagal S. M. iškvietimą jis nebuvo ir tik vėliau gavo medžiagą. S. M. paaiškino, kad įvykio dieną jam paskambino kaimynė Č. ir pasakė, kad S. P. karvės bado rulonus. Administracinio nusižengimo protokolas vietoje surašytas nebuvo, kadangi S. P. atsisakė duoti paaiškinimus ir pasirašyti, todėl protokolą su nutarimu surašė vėliau ir išsiuntė jai paštu. S. P. jis davė laiko susitarti su S. M., tačiau pastaroji to nepadarė. Kad S. M. priklausančius šieno rulonus sugadino būtent S. P. karvės jis nustatė pagal S. M. ir liudytojų duotus paaiškinimus. Turtinį nuostolio dydį nustatė pats S. M.. Liudytojus apklausė jis. Su administracinio nusižengimo medžiaga S. P. susipažinti neprašė. S. P. netenkino S. M. paskaičiuotas žalos dydis.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad dirba Zarasų PK. Jis tarnybos metu kartu su kolega V. V. buvo nuvažiavęs į Jakštų kaimą pas S. P. administracinio protokolo surašymui. S. P. su nusižengimu kategoriškai nesutiko ir dokumentus pasirašyti atsisakė.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, kad įvykio dieną S. P. paskambino S. M. ir pasakė, kad jos karvės subadė šieno rulonus. Automobiliu po keliu minučių su S. P. nuvažiavo į tą vietą, kurioje yra rulonai, jokių gyvulių ten nebuvo. Šieno rulonai sugadinti nebuvo. Gyvulių taip greitai S. M. nuginti negalėjo. Atvažiavęs policijos pareigūnas pasakė jam, kad S. P. greičiau vežtų S. M. pinigus, nes jai bus blogai. Netoliese ganosi kiti gyvuliai. Ta dieną elektrinis piemuo buvo pajungtas ir veikė.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, kad įvykio dieną S. M. paskambino S. P. ir pasakė, kad jos gyvuliai sugadino šieno rulonus. Jis dviračiu nuvažiavo į ganyklą. S. P. gyvuliai buvo vietoje, tik nebuvo kelių kuoliukų. Elektrinis piemuo veikė. Visi šieno rulonai buvo sveiki, prie jų S. M. nebuvo. Vėliau prie rulonų atvažiavo S. P. su E. J.. Gyvuliai iš aptvarų pabėgę niekados nebuvo. Policijos pareigūnas sakė S. P. nunešti pinigus S. M., nes kitu atveju bus blogai.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. D. parodė, kad įvykio metu jo nebuvo, todėl kas nutiko nei paneigti, nei patvirtinti negali. Jis pastoviai kontroliuodavo savo gyvulių priežiūrą, todėl jų gyvuliai S. M. žalos padaryti negalėjo. Jis su dukra S. P. ūkininkauja atskirai. Karvės priklauso jam, o keletas telyčių - S. P.. Ūkyje jis pastoviai nebūna, tačiau faktiškai ūkininkauja jis. Į policija jis kviestas nebuvo, policininkai jo neapklausinėjo. Pernai gyvuliai iš aptvarų ištrūkę nebuvo. Aptvarus tveria dažniausiai jis.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. P. parodė, kad S. M. rulonus galėjo suplėšyti ne tik S. P. galvijų banda, bet ir jo paties, kadangi pastarojo gyvuliai taip pat pabėgdavo iš aptvaro.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. B.. PK pareigūnas, parodė, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą ir iš S. M. paėmė pareiškimą. Įvykio vietoje jis tik nufotografavo apgadintus šieno rulonus. Apžiūros metu prie šienų rulonų karvių nebuvo. Su S. P. jis bendravo telefonu, tačiau tuo metu ji buvo išvykusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad prieš metus ar du vieną kartą S. P. gyvuliai buvo pabėgę iš aptvarų, tačiau šeimininkai gyvulių bandą greitai atgynė atgal. Jis pažeistus rulonus matė, tačiau kas juos sugadino pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad įvykio dieną S. P. karvės ganėsi visai kitoje vietoje, negu ten kur buvo palikti S. M. šieno rulonai. Iš jos namo šieno rulonai gerai matėsi. Policijos pareigūnai jos nepaklausinėjo. S. P. gyvuliai prie jos namų atėję nebuvo, o S. M. gyvuliai ateidavo. Prie šieno rulonų yra mačiusi S. M. karves, tačiau jau po įvykio. Šieno rulonus ji matė, tačiau ar jie buvo subadyti teigti negali.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad 2017-07-20 jai paskambino mama S. P. ir pasakė, kad jai paskambino S. M. ir apkaltino, kad jų gyvuliai pabėgo iš ganyklos. Po dienos ji nuvyko į įvykio vietą, tačiau gyvulių pėdsakų ji ten nematė. Nuo Č. namų šieno rulonai nėra matomi, kadangi atstumas yra apie 3 kilometrus.

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. R. parodė, kad ji leido pasinaudoti S. M. jos žeme, t. y. buvo 2017 m. birželio mėnesį sudaryta neterminuota žodinė sutartis, kuria leido S. M. nusipjauti žolę ir pasiruošti žiemai pašarus. Naudos iš S. M. ji neturėjo. S. M. apie sugadintus rulonus tik minėjo, jokių aplinkybių jai daugiau nežinoma.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad Zarasų rajone Jakštų kaime gyvena jos močiutė Č. Ji kiekvieną vasarą atvažiuoja pas močiutę atostogauti. S. M. užsiima žemės ūkio veikla, o S. P. - gyvulininkyste. Ji įvykio diena buvo išėjusi grybauti ir išėjusi į pievą matė šieno rulonus. Juos buvo suvyniojęs S. M.. Apie 10 galvijų banda ragais draskė šiuos rulonus. Parbėgusi namo apie tai papasakojo močiutei ir pasakė, kad apie tai praneštų S. M.. Kad tai buvo S. P. gyvuliai ji nusprendė, nes jie buvo arčiausiai nuo S. M. priklausančių šieno rulonų. Kai po to atėjo prie rulonų, žmonių ten nebuvo. Matė tik vieną nueinančią karvę. Kai gyvuliai draskė šieno rulonus, ji buvo iki rulonų maždaug vieno kilometro atstumu. S. M. vėliau buvo atvažiavęs pas močiutę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.

S. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017-07-20 apie 14.35 val. jai priklausantį gyvulių (karvės) banda subadė S. M., priklausančius aptemtus plėvele, 12 vienetų šieno rulonų ir padarė nukentėjusiajam 240 eurų turtinę žalą bei tokiais savo veiksmais (neveikimu) ji pažeidė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymu Nr. I-380, patvirtintų Gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.5 ir 22 punktų reikalavimus ir Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2017-09-19 nutarimu jai paskirta 150 Eur dydžio bauda bei iš jos nukentėjusiajam S. M. priteistas 240 Eur dydžio turtinis nuostolis.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą teisės aktą.

Gyvūnų laikymą Zarasų rajone reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymu Nr. I-380 patvirtintos Gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Šių taisyklių 6.5 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas, be gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. nepripažįsta, kad paradė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes. Liudytoja G. G. nurodė, jog įvykio dieną ji maždaug vieno kilometro atstumu matė kaip apie 10 galvijų banda ragais draskė S. M. priklausančius šieno rulonus, tačiau sprendė, jog tai yra S. P. priklausantys gyvuliai tik dėl to, nes jie buvo ganomi arčiausiai nuo S. M. priklausančių šieno rulonų. Po to jai atėjus prie šieno rulonų, ji matė vieną nueinančią karvę, tačiau S. M. ten nebuvo. S. P. nurodė, kad 2017-07-20 jai paskambinus S. M. ir pasakius kad jos gyvuliai bado jo rulonus, ji iškarto su liudytojais E. J. ir S. P. nuvyko į vietą kur buvo palikti S. M. priklausantys šieno rulonai. Prie šienų rulonų paties S. M. nebuvo, taip pat nebuvo ir jokių gyvulių. Šieno rulonai pažeisti nebuvo. S. P. priklausantys gyvuliai buvo apie 100 metrų aptvare, aptvertame elektriniu veikiančiu piemeniu. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai E. J. bei S. P.. S. M. pateiktoje filmuotoje medžiagoje, kurioje matyti gyvuliai (karvės), negalima identifikuoti jų tuo momentu konkrečios buvimo vietos, o taip pat vaizdo įraše nėra užfiksuotų gyvulių esančių netoliese šieno rulonų. Liudytoja M. P. ir L. B. patvirtino tai, kad pačiam S. M. priklausantys gyvuliai pabėgdavo iš aptvaro. L. B. nurodė, jog jos gyvenamasis namas yra netoli nuo S. M. priklausančių ir ji patvirtino, kad S. P. gyvuliai prie jos namų atėję nebuvo, o S. M. gyvuliai ateidavo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog S. M. ir S. P. sieja priešiški santykiai.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus apklausęs nukentėjusįjį S. M., liudytojus V. V., S. G., E. J., S. P., J. D., M. P., V. B., A. R., L. B., J. P., Z. R., G. G. pripažįsta, jog šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių tą faktą, kad būtent S. P. laikomi ūkiniai gyvūnai išėjo už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų ir subadė S. M. priklausančius šieno rulonus, taip padarydami pastarajam materialinę žalą. Pats S. M. į policija kreipėsi neiškarto nustatęs jam padarytus nuostolius, o tik praėjus dviem dienoms po įvykio, kas įtakojo institucijos surašiusios administracinio nusižengimo ne visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo objektyvumą.

Taigi, visuma byloje nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad byloje nėra surinkti objektyvūs ir neginčytini įrodymai patvirtinantys S. P. kaltę. Nesant S. P. veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, jos skundas tenkintinas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu pagal LR ANK 346 str. 4 d. nutrauktina.

Byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. gynėja advokatė N. Gaižutienė prašė priteisti pareiškėjos naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant skundą, atsiliepimą į skundą ir atstovaujant pareiškėjos interesus nagrinėjant pareiškėjos skundą, tačiau iš ko konkrečiai neįvardino.

ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Taigi, sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju – išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016. Publikuota „Teismų praktika“, Nr. 45, 2016 m.). Nors šio administracinio nusižengimo bylos teisena S. P. atžvilgiu yra nutraukta, konstatuojant, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti turi apsimokėti pati S. P., todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundą patenkinti.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2017-09-19 nutarimą Nr. 58ANN-118822371-17, administracinio nusižengimo byloje, kuriuo S. P. už pažeidimą, numatytą LR ANK 346 str. 4 d., paskirta 150 Eur bauda, panaikinti.

Administracinio teisės nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė