Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmė atlikta;

3) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 45 parų arešto bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu - 30 parų arešto bausme. Bausmė atlikta - 2021 m. lapkričio 15 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. E. (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą pastūmė savo sugyventinę I. G., ko pasekoje ji griūdama atsitrenkė į sofos-lovos kampą ir taip užsigavo savo dešinės kojos kelią, taip šeimos nariui – nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. E. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Įtariamuoju apklaustas A. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su I. G. kartu gyvena maždaug tris metus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis jai yra pasipiršęs, veda bendra ūkį, dalinasi buities darbais, naudojasi bendrais pinigais. Gali paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) metu abu su I. buvo nuėję pas kaimynus, ten vartojo alkoholinius gėrimus, o į namus grįžo apie 22 val., ir nuo tada jie abu kartu pradėjo alkoholinius gėrimus - alų, gerti namuose. Gėrė dviese, kitų asmenų pas juos nebuvo. Gėrė kambaryje, nes turi tik vieną kambarį ir virtuvę. Tame kambaryje jie ir miega. Begeriant alų abu sėdėjo ant lovos, kuri yra netoli stalo. Begeriant alkoholį, I. pradėjo jam priekaištauti dėl kitų moterų, tarp jų pradėjo vykti žodinis konfliktas. Besėdint jiems ant lovos ir besipykstant, I. atsistojo ir jam du arba tris kartus ranka sudavė per veidą, veide nepatogumą jautė tik iš karto po sudavimo, bet jam dėl to fizinis skausmas sukeltas nebuvo, I. jis jokių pretenzijų dėl to neturi. Dėl to, kad ji jam sudavė per veidą, jis ją vieną kartą pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Po to, jis iš spintos pasiėmė pagalvę ir antklodę ir tame pačiame kambaryje atsigulė ant žemės miegoti, o I. nuėjo į virtuvę. Visas jų konfliktas galėjo būti apie 4 val. nakties. Jis jau buvo numigęs ir ruošėsi į darbą, kai atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Kodėl I. ne iš karto paskambino policijos pareigūnams, jis nežino. Prieš I., daugiau kaip prieš metus, buvo vieną kartą smurtavęs, dėl to atliko areštą. Papildomos apklausos metu paaiškino, kad viską papasakojo pirminėje apklausoje, tai yra taip ir aiškino, abu su I. buvo girti, susipyko ir jis ją vieną kartą pastūmė. Galėjo būti, kad kai ji krito ant lovos, ji bekrisdama ir galėjo užsigauti savo dešinės kojos kelią. Daugiau jis jai tikrai nieko nedarė. Kitą dieną po įvykio, jis I. atsiprašė, ji jam atleido ir jam jokių priekaištų nebeturi. Dėl to, kad pastūmė I. jis nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nebesielgti. Mano, kad jei abu būtume buvę blaivūs, jokių konfliktų tarp jų nebūtų buvę. Daugiau nieko negali paaiškinti.

Nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad A. E. yra jos sugyventinis, kartu su juo gyvena apie tris metus laiko, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu veda bendrą ūkį, dalinasi buities darbais, jų yra bendri finansai. (duomenys neskelbtini), po pietų, apie kelintą valandą nepamena, ji ir A. nuėjo pas savo kaimynus, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Iš kaimynų grįžo gal apie kokią 22 val., nors tiksliai kiek valandų buvo negali pasakyti, nepamena, jau buvo tikrai tamsu. Kiek pamena jie abu namuose daugiau alkoholinių gėrimų nebegėrė. Daugiau kartu su jais namuose nieko nebuvo, buvo tik jie dviese, ji ir jos sugyventinis. Kai grįžo, nuėjo netrukus miegoti. Nakties metu, nežino apie kelintą, gali būti, kad apie 5 val. ryto, abu miegojo vienoje lovoje, kai ji pajuto, kad A. apsišlapino, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Taip besipykstant, ji išlipo iš sofos-lovos, nuėjo į virtuvę parūkyti, bet ir toliau vienas ant kito šaukė. A. taip pat išlipo iš lovos, taip pat aplink vaikščiojo. Ji jam pagąsdinimui pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, tada jis pripuolė prie jos ir bandė atimti jos mobilaus ryšio telefoną, kad ji niekam neskambintų. Tuo metu jie buvo virtuvėje. Pamena, kad kažkam skambino, telefoną buvo pridėjusi prie ausies, jis jai bandė paimti telefoną, tada tuo metu gal ir papešė jai plaukus, bet dėl tokio jo elgesio fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Tada bešūkaudami atsidūrė tame kambaryje, kur miega prie lovos, jis vėl bandė iš jos atimti telefoną, kažkaip ją vieną kartą pastūmė ir ji begriūdama į lovą, trenkėsi dešinės kojos keliu į lovos kampą, dėl to jai skaudėjo. Greičiausiai keliu trenkėsi į tą vietą, kur išsiskleidžia sofa. Tuo metu kai nugriuvo į lovą, A. paėmė mobilaus ryšio telefoną, o ji atsikėlusi nuo lovos, nuėjo pas kaimynę V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), jų name, tik antrame aukšte. Grįždama iš kaimynės, laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, todėl kartu su pareigūnais grįžo į savo butą. Tuo metu A. jau ruošėsi eiti į darbą. Po to, kai dešinės kojos keliu atsitrenkė į lovos kampą, kaip jau ir minėjo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, netrukus atsirado mėlynė ir patinimas. Gali būti, kad jai labai skaudėjo ir dėl to, kad šių metų rugpjūčio 2 d., jai buvo atlikta dešinio kelio menisko operacija. Paskutiniu metu kelio įtvaro nebenešiojo, bet šiandien, t.y. 2022 m. spalio 11 d. buvo pas chirurgą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kuris jai pasakė, kad yra skysčių susikaupimas, juo ištraukė ir dabar vėl jai liepė ant kelio užsidėti įtvarą. 2022 m. spalio 10 d. A. jos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido, jos susitaikė, šiuo metu jam jokių pretenzijų nebeturi.

Liudytojos V. P. parodymais, kad I. G. ir A. E. yra jos kaimynai, jie gyvena tame pačiame name, jie gyvena pirmame namo aukšte, ji gyvena antrame. Anksčiau bendraudavo dažnai, bet pastaruoju metu nebebendrauja. 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos tikrai nepamena, prieš 5 ryto, ji jau buvo prabudusi ir ruošėsi į darbą, kai tuo metu išgirdo beldimą į duris. Atidariusi duris pamatė, kad atėjo I., kuris buvo visiškai neblaivi. Ji jos paprašė, kad ji jai paskolintų savo mobilaus ryšio telefoną, kad ji galėtų pasiskambinti policijos pareigūnams. Ji sakė, kad ji norėjo policijai skambinti iš savo telefono, bet jį atėmė jos sugyventinis A.. Ji jai parodė savo koją, kurią tiksliai nepamena, kiek pamena kojos kelias buvo pamėlęs. Ji lyg ir sakė, kad ją sumušė sugyventinis, bet pas juos dažnai išgertuvių metu būna konfliktų, gali būti, kad ji ir pati griuvo, ką ji viską pasakojo ji net nesiklausė, nes jai nebuvo įdomu. Ji paskambino policijos pareigūnams ir laukė kol jie atvažiuos. Kai atvyko policija, ji kartu su pareigūnais grįžo į namus. Po šio įvykio ji su ja nekalbėjo ir nebendravo, kas tiksliai įvyko tarp jos ir sugyventinio, ji nežino. I. kažką darė medikai tai kojai, lyg ir operavo, gal prieš kokį mėnesį ar daugiau, senai jai su ta koja yra problemų. Dar gali papildomai pasakyti, kad I. būdama neblaivi tampa agresyvi, bet sugyventinis nuo jos taip pat neatsilieka. Daugiau neturi ko paaiškinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp neblaivių sugyventinių I. G. ir A. E. kilo buitinis konfliktas, kurio metu, pasak G., A. E. tyčia spyrė jai į dešinę koją, ją stumdė ir tampė jai už plaukų. Tampant už plaukų ir stumdant jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. A. E. jai fizinį skausmą sukėlė įspirdamas jai į dešinę koją. A. E. nurodė, kad konflikto metu sugyventinė jam nestipriai delnais sudavė per veidą, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, konflikto metu jis ją pastūmė.

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ir foto lentele. Apžiūros metu, kambaryje rasta juodos spalvos lova-sofa, kuri ir yra įvykio vieta. Apžiūrint įvykio vietą reikšmingų bylai duomenų nerasta.

Nukentėjusiosios I. G. apžiūros protokolu ir foto lentele. Apžiūros metu ant I. G. dešinės kojos šlaunies yra apie 10 cm. hematoma. Taip pat ant dešinio kelio matomas patinimas. Apžiūrėjus kitas matomas kūno dalis, jokių sužalojimų nepastebėta.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje felčerė rašo „Skausmingas d. kojos kelias ir šlaunis. Ant d. šlaunies hematoma ir kelio sutinimas. Prieš 2 mėn. operuotas meniskas“.

Kaltinamojo A. E. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis kaltinime nurudytoje vietoje ir laiku, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą pastūmė savo sugyventinę I. G., ko pasekoje ji griūdama atsitrenkė į sofos-lovos kampą ir taip užsigavo savo dešinės kojos kelį, taip šeimos nariui – nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. E. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. E. siūlė nubausti 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. E. teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai A. E. atžvilgiu bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 60 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 10 d., 5.26 val. iki 2022 m. spalio 10 d., 15.48 val., tai yra viena para, kuri prilygintina vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, A. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. E. 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 10 d., 5.26 val. iki 2022 m. spalio 10 d., 15.48 val., t. y. 1 (vieną) parą, kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam A. E., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriau administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis A. E. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

A. E. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. E., kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsakys pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.