- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2501-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01109-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 35 000 Eur neturtinės žalos.
Paaiškino, kad Departamentas neatliko jo kompetencijai priskirtos nuteistųjų priežiūros funkcijos, sudarė sąlygas kitiems nuteistiesiems žaloti jo sveikatą. 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas buvo apipiltas verdančiu vandeniu, dėl ko (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Departamentas vadovauja pataisos įstaigoms, kontroliuoja, kad vykdant laisvės atėmimo bausmes būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, nuteistiesiems būtų užtikrinamos žmogaus orumo nežeminančios laikymo sąlygos. Dėl šių Departamento veiksmų neatlikimo, neapdairumo pareiškėjas nukentėjo fiziškai ir morališkai, jam daroma didelė žala. Departamento neveikimas stumia kitus nuteistuosius daryti nusikaltimus, nors laisvės atėmimo vietose draudžiama naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis. Departamentas savo veikloje privalo laikytis teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms, įstatymo viršenybės, objektyvumo, visuomenės moralės, humanizmo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitų demokratinio administravimo principų. Įstaigos darbas vykdomas atsižvelgiant į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, visuomenės saugumo užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, jų atskleidimą, tyrimą. Departamentui nesivadovaujant šiomis nuostatomis, sudaromos prielaidos nuteistųjų sveikatos žalojimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas (sveikata), dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Be to, kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra tinkamas pareiškėjo patirtiems išgyvenimams atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Departamentas, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė bendro pobūdžio informaciją ir pateikė nuomonę apie Departamento veiklą, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių, neįvardijo konkrečių Departamento neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kas Departamentas neatliko nuteistųjų priežiūros funkcijos, dėl ko sudarė sąlygas kitiems nuteistiesiems žaloti jo sveikatą. Nurodė, kad teisės aktai neįtvirtina Departamento funkcijos susijusios su nuteistųjų priežiūra. Funkciją – užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus yra nustatyta laisvės atėmimo vietų įstaigoms. Pareiškėjas dėl Departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose galimai patirto sveikatos sužalojimo, taip pat dėl šių įstaigų, jų darbuotojų neteisėtų veiksmų į Departamentą nesikreipė, todėl Departamentas su pareiškėjo keliamu ginču susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijų (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10–14 d. buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir apgyvendintas kartu su kitu nuteistuoju M. U., kuris pasak pareiškėjo, gėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Būtent šis nuteistasis pareiškėją apipylė verdančiu vandeniu. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas bendrosios priežiūros slaugytojos ir perkeltas į kitą kamerą, kitą dieną pareiškėjui nuėjus pas kitą slaugytoją ši jam iškvietė paramedikus ir jis dėl patirto sužalojimo buvo nugabentas į Kauno klinikas. 2017 m. lapkričio 14 d. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pažeista apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo gydomas 2017 m. lapkričio 13–14 d.
Pareiškėjo manymu, dėl šių jo patirtų kūno sužalojimų yra atsakingas Departamentas, kadangi nesiėmė savo kompetencijai priskirtų veiksmų kontroliuojant ir vadovaujant pataisos įstaigoms, šiuo atveju Kauno tardymo izoliatoriui.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuos kūno sužalojimus pareiškėjas patyrė būtent dėl Departamento neveikimo, neužtikrinus Kauno tardymo izoliatoriaus kontrolės. Pareiškėjas skunde pateikia tik abstraktaus pobūdžio argumentus, nenurodo, kokių konkrečiai veiksmų nesiėmė Departamentas, jog Kauno tardymo izoliatoriuje būtų užtikrinta jam gyventi saugi aplinka. Teismas pažymi, kad reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas aplinkybes, kurios sukėlė pareiškėjui prašomą priteisti neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą minėtų aplinkybių apibūdinimą. Visgi, kadangi neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti kaip ta neturtinė žala jam pasireiškė, t. y. kokį neigiamą poveikį pareiškėjas patyrė dėl galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo). Įvertinus tai, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Departamento neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip stokojantys konkretumo.
Atsižvelgęs į tai, jog nenustatyti Departamento neteisėti veiksmai, kurie yra būtinoji sąlyga valstybės atsakomybei kilti, teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl patirto kūno sužalojimo gali reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą M. U. atžvilgiu bei reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kreiptis į teismą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) neužtikrinant jo saugumo pataisos įstaigoje. Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, tačiau nustačius pareiškėjo skundui trūkumus jis jų nepašalino ir procesas teisme toliau nevyko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.