Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-15
Bylos Nr.
1S-202
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Advokatai
Saulius Juzukonis, Romaldas Brilius
Kategorijos
Teisėja J. Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-202/2005
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 15 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutarties, kuria S. S., įtariamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 2 dalį, suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. įtariamas tuo, kad, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą, 1,841 g kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos, 31,621 g kanapių dervos, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos, kanapių ir jų dalių, ir nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų: MDMA ir metamfetamino, iš kurių dalį kanapių ir jų dalių ir metamfetamino suvartojo pats, dalį kanapių ir jų dalių 2005 m. pavasarį tris kartus pardavė po 10 litų A. B., dalį metamfetamino ir MDMA 2005 m. balandžio mėnesį, nuo 23 iki 24 dienos, jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino A. O., 2005-04-25 vakare minėtame bute neatlygintinai išplatino A. O. dalį kanapių ir jų dalių, o likusias dalis psichotropinių medžiagų, 9,943 g MDMA ir 3,937 g metamfetamino, narkotinių medžiagų, 0,834 g kanapių ir jų dalių, ir 1,841g kokaino, bei didelį kiekį 31,621 g narkotinės medžiagos, kanapių dervos, toliau laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2005-04-26, kai tą pačią dieną apie 16.15 val., minėtame bute buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė nurodytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

S. S. sulaikytas 2005 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi S. S. suėmimo terminą pratęsė vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 28 d. Teismas nutartyje nurodė, jog suėmimo paskyrimo ir termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai įtariamajam S. S. nėra išnykę. Duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis S. S. padarė jam inkriminuojamą veiką yra LKPB ONTVV vyr. tyrėjo J. Zarubos tarnybinis pranešimas, LP KTC specialisto išvados Nr. 3628, 3631, 3632, 6340, 3746, 4531, 4532, 6339, daiktų pateikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų ir įtariamojo parodymai, akistatų protokolai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. S. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, jis yra kartą teistas už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu yra įtariamas sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, padarymu, todėl manytina, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Be to, už nusikaltimą, kurio padarymu jis yra įtariamas, jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, S. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl manytina, kad, būdamas laisvėje, jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje.

Šalies argumentai

Įtariamojo S. S. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį. Anot gynėjo, teismas, pratęsdamas S. S. suėmimo terminą ilgiau kaip šešiems mėnesiams, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BPK pagrindinius principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50, neakcentavo teismo ypatingai svarbaus vaidmens tuo aspektu, kad priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisų suvaržymu, teismo pareiga yra kruopščiai kontroliuoti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas ir pirmiausiai tikrinti švelniausių priemonių panaudojimo galimybes, paskyrus suėmimą ir atlikus būtinus tyrimo veiksmus, iš esmės kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir nepagrįstų žmogaus laisvės apribojimų.

Anot gynėjo, prokuratūros prašymas pratęsti suėmimą neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 4 dalies ir 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi prokuratūra iš esmės formaliai atkartojo Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus suėmimo pagrindus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 3 punkto, kuriame nurodyta, kad, pratęsiant suėmimą ilgiau kaip šešis mėnesius, turi būti nurodomi motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, išvardinti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo, nurodomi motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas nurodo, kad pats prašymas pratęsti suėmimą savo turiniu buvo identiškas ankstesniam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prašymui dėl kardomosios priemonės, suėmimo, paskyrimo. Gynėjo teigimu, prokuratūros prašyme nurodyti teiginiai dėl termino pratęsimo, yra tik prielaidos, kadangi nebuvo pateikti jokie pagrįsti duomenys (atitinkantys leistinumo ir liečiamumo kriterijus), kurių pagrindu būtų tikslinga pratęsti suėmimą, naujų duomenų, leidžiančių pratęsti suėmimą, nebuvo. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso koncepcija yra maksimaliai užtikrinti žmogaus teises ir jų teisėtus interesus ir tokia nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje. Prokuratūros pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK paskirčiai - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas - ir pažeidžia įtariamojo teises.

Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 22 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad, pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, būtina papildomai nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį. Tačiau teismas apie tai visiškai nepasisakė. Be to, byloje nėra jokių kriterijų, kurie nulemtų ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį. Gynėjas pažymi, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą S. S., netikrino, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami per paskutinius du suėmimo mėnesius. Tai prieštarauja minėto nutarimo 13 punktui, kuriame nurodyta, kad, spręsdamas, ar pratęsti suėmimo terminą įtariamajam, teisėjas privalo patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei jie nebuvo atliekami, turi aiškintis, dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma, nes šios aplinkybės turi esminę reikšmę teisėjo sprendimui (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 dalis). Anot gynėjo, teismas, darydamas išvadas, kurių pagrindu pratęsė įtariamajam S. S. suėmimą, iš esmės rėmėsi formaliu ir Lietuvos Respublikos BPK numatyta tvarka nepagrįstu prokuratūros prašymu. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad S. S. neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, jis neturi ryšių užsienyje bei galimybės išvykti į užsienio šalis, o vien tik gręsiančiu sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Siekiant garantuoti, kad S. S. nepasislėptų nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, gali būti taikomos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, pavyzdžiui, namų areštas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tokiu būdu būtų pasiekti tie patys tikslai, išvengiant ne tik konstitucinių teisių suvaržymo, bet ir žmogaus teisių pažeidimo. Gynėjas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Smirnova prieš Rusiją akcentavo, kad argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Gynėjas pažymi, kad su įtariamuoju jokie veiksmai po suėmimo pratęsimo nebuvo atlikti, todėl apygardos teismas, pratęsdamas S. S. griežčiausią kardomąją priemonę, rėmėsi bendro pobūdžio duomenimis, kurie yra tikimybiniai ir paremti prielaidomis ir spėjimais, neparemti objektyviais duomenimis, kurių reikšmė laikui bėgant mažės.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

S. S. sulaikytas 2004-04-26, o nuo 2005-04-28, kai Vilniaus m. 3 apylinkės teismas jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, iki šiol yra suimtas. Skundžiama nutartimi sėmimas taikomas jau daugiau kaip 6 mėnesius. Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. To pačio straipsnio 2 dalis leidžia apygardos teismui šį terminą pratęsti dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ši sąlyga yra privaloma, jos nenustačius, suėmimas ilgiau kaip 6 mėnesiai negali būti tęsiamas. Nei prokuroro pareiškime teismu, kurį patenkinus priimta skundžiama nutartis, nei pačioje skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad ši suėmimo pratęsimo sąlyga yra. To nenurodė ir teismo posėdžiuose dalyvavę prokurorai nei priimant skundžiamą nutartį, nei nagrinėjant skundą dėl tos nutarties. Ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties nepatvirtina ir pati baudžiamosios bylos medžiaga.

Šią bylą sudaro tik 2 tomai, taigi, ji nėra didelės apimties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 24 punkte išaiškinta, kad „BPK 127 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos "ypatingas bylos sudėtingumas" bei "didelė apimtis" yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan“. Tokių sąlygų šioje byloje nenustatyta. Nusikalstamų veikų kurios tiriamos byloje, nėra daug. Įtariamasis buvo sulaikytas inkriminuojamo nusikaltimo vietoje, vėliausios specialistų išvados byloje buvo gautos jau 2005-08-19, liudytojų ir įtariamųjų nėra daug, jie gyvena Vilniuje ar netoli Vilniaus, teisinė pagalba iš užsienio nebuvo prašoma, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausa byla taip pat nepasižymi. Remiantis tuo daroma išvada, kad byla nėra ir ypatingai sudėtinga.

Nesant privalomos Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje reikalaujamos sąlygos - ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties - suėmimo terminas negalėjo būti tęsiamas ilgiau kaip 6 mėnesiai. Todėl skundžiama nutartis panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

įtariamojo S. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą patenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys