Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-737/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
1-15-737/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-151-737/2012Teisminio proceso Nr.1-61-1-00037-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.2.(S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 14 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-151-737/2012, kurioje K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., lietuvis, LR pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) bataliono II pėstininkų kuopos I pėstininkų būrio III skyriaus šauliu, gyv.(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla K. P. kaltinant tuo, kad jis 2012 m. sausio 16 d. apie 20:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti nukentėjusiąją A. B. P sakydamas, kad ją „papjaus", esant pakankamam pagrindui bijoti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi jis, 2012 m. sausio 16 d. apie 20:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė A. B. P ne mažiau 19 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, pereinant į antakį ir dešinės akies vokus, dešinėje plaštakoje, žastuose, kairiame klube, juosmenyje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniame petyje, ir laikydamas nukentėjusiąją koja prispaudęs prie grindų, įrėmęs peilį į kaklą, padarė A. B. P odos nubrozdinimą dešinėje kaklo pusėje, t.y. padarė nukentėjusiajai A. B. P nežymų sveikatos sutrikdymą, 2012 m. sausio 29 d. apie 16 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini) sugriebė viena ranka nukentėjusiajai A. B. P už kaklo ir nutempęs į svetainę, numetė ją ant lovos ir rankomis sudavė ne mažiau 20 smūgių per šonus ir kojas, grasino, kad nukentėjusiąją „užmuš" ir tuo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl byla perduotina prokurorui.

LR BPK 234 str. 2 d. (redakcija nuo 2011-12-31, Valstybės žinios Nr.164-7797) yra numatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali perduoti bylą prokurorui, o būtent: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu turi būti nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Teismas konstatuoja, kad BPK 219 str. nustatyta, jog kaltinamajame akte be kitų duomenų, būtų nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatančius konkrečiame BK straipsnyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyti ne visi LR BK straipsniai (jų dalys, punktai), numatantys atsakomybę už tas nusikalstamas veikas, kurių padarymu K. P. yra kaltinamas. Kaltinamajame akte nurodytos K. P. veikos, sudarančios tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., tačiau be to, jis kaltinamas dar ir nevienkartiniu fizinio skausmo sukėlimu A. B.-P, atskirai šių veikų nekvalifikuojant pagal konkretų BK straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą. Teismas pažymi, kad prokuroro kaltinamajame akte nurodytas fizinio skausmo sukėlimas ir grasinimas nužudyti negali būti inkriminuoti kaip viena tęstinė veika, o grasinimo nužudyti sudėtis neapima fizinio skausmo sukėlimo nusikalstamos veikos sudėties, nes šių nusikalstamų veikų sudėtys pagal konstrukciją iš esmės skiriasi, t.y. fizinio skausmo sukėlimo sudėtis yra materialioji, o grasinimo nužudyti sudėtis – formalioji. Tai, reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl A. B.-P sukelto fizinio skausmo K. P. nebuvo pareikštas įtarimas, atitinkantis BPK 187 str. 1d. reikalavimą raštu nurodyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį tą nusikalstamą veiką. Todėl teisme K. P. kaltinant ta nusikalstama veika, dėl kurios jam nebuvo įteiktas BPK reikalavimus atitinkantis pranešimas apie įtarimą ir jis atskirai dėl to nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, yra grubiai pažeidžiama kaltinamojo teisė į teisingą procesą ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei tinkamai gintis nuo visų jam pareikštų kaltinimų. Tai, kad fizinio skausmo sukėlimo nusikalstama veika yra privataus kaltinimo bylų proceso nagrinėjimo dalykas, netrukdo prokurorui, nustačius ir tinkamai įforminus procesinius pagrindus, K. P. pareikšti įtarimą, o vėliau ir jį kaltinti A. B.-P sukėlus fizinį skausmą (BPK 409 str., LR Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2006-06-15 nutarimai).

Teismo vertinimu, nustatyta ir antra bylos perdavimo prokurorui pagal BPK 234 str. 2d. sąlyga – kaltinamajam aktui taikomų reikalavimų pažeidimas trukdo nagrinėti bylą, nes prokurorui K. P. kaltinant ikiteisminio tyrimo metu neinkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, yra grubiai pažeidžiamos aukščiau minėtos kaltinamojo teisės. Todėl jei byla K. P. atžvilgiu būtų toliau nagrinėjama teisme, visas teismo procesas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taptų niekinis. Pažymėtina ir tai, kad nustatytų kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti teisme. Teismas neturi įstatymų numatytos kompetencijos tirti asmenų nusikalstamas veikas, pareikšti jiems įtarimus, atlikti atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pan. Pagal BPK 2 str. pareiga atskleisti nusikalstamas veikas LR Konstitucijos ir įstatymų yra deleguota tik prokurorui bei ikiteisminio tyrimo įstaigai, bet ne teismui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad paminėti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, jie yra kliūtis nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 439 str., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr.1-151-737/2012, kurioje K. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., perduoti prokurorui.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Petraškienė