- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- T-160-564/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
- Kategorijos
- 2.5.18Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 225 MGL dydžio, t. y. 11 250 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į skirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d., 10.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., 15.44 val., t. y. 2 (dvi) dienas, ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 146 MGL dydžio, t. y. 7 300 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų eurų) bauda.
2023 m. kovo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas nuteistojo prašymas panaikinti teistumą. Jame nurodyta, kad nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo visą jam skirtą baudą. Pažymėjo, kas D. B. yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas. Įmonės vadovo teistumas apsunkina galimybę gauti paskolas, bendrija praktiškai neturi galimybės dalyvauti viešuose konkursuose, kas trukdo įmonei generuoti didesnes galimybes veiklai ir plėtrai. Mano, kad teistumas daro neigiamą įtaką D. B. galimybėms daryti karjerą. Pažymi, kad D. B. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, dirba, gauna pajamas, siekia karjeros. Teismui pateikta Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos charakteristika, kurioje D. B. charakterizuojamas kaip sąžiningas, nekonfliktiškas, visuomeniškas žmogus, turintis tris vaikus, besirūpinantis šeima ir artimaisiais, pažymėta, kad nusiskundimų dėl minėto asmens elgesio negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimą tenkinti. Palaikė prašymą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė įtakotas sunkios šeimyninės materialinės padėties, vienas rūpinosi ir iki šiol rūpinasi dviem vaikais, prisideda ir prie trečiojo vaiko išlaikymo. Šiuo metu padaręs išvadas. Jo vadovaujama mažoji bendrija užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, bendrijoje dirba du darbuotojai-buhalterė ir jo sūnus. Paaiškino, kad viešuose konkursuose dėl automobilių nuomos, teisti asmenys negali dalyvauti. Norėtų imti paskolą iš banko ir plėsti verslą, tačiau paskolos negauna, nes yra teistas. Pripažino, kad turi administracinių nuobaudų ir nemažai, įvardija, kad nusižengė per neapdairumą, visas baudas susimokėjęs.
Nuteistojo gynėjas prašė teikimą tenkinti, mano, kad nuteistasis atitinka formalius reikalavimus, pripažino, kad nuteistasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau mano, kad kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atsveria šias neapdairias nuteistojo klaidas.
Prokuroras prašė teikimo netenkinti ir pažymėjo, kad įstatymas nenumato sąlygų, aplinkybių dėl ko būtent turėtų būti tenkintas ar netenkintas prašymas panaikinti teistumą, tačiau pagal bendrąsias taisykles mano, kad visi palengvinimai, numatyti baudžiamajame kodekse, gali būti taikomi esant tik tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, kai asmuo laikosi įstatymų, teisės normų. Mano, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys- sistemingi nuolatiniai administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo manyti, kad yra materialios sąlygos panaikinti nuteistajam teistumą.
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnyje reglamentuojama teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo gali pateikti tik asmuo, atlikęs bausmę. Be to, tokį prašymą nuteistasis gali pateikti teismui suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino (BK 97 straipsnio 7 dalis). Minėto straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog teistumo terminas skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo laiko. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „5“ papunktį, asmenys nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą turinčiais teistumą laikomi penkerius metus po bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. nuteistas už nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad nuteistasis jam 2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Laikoma, jog būtent šią dieną jis realiai atliko jam paskirtą bausmę ir nuo šios dienos skaičiuojamas penkerių metų teistumo terminas, įtvirtintas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje. Nagrinėjamu atveju teistumo termino pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d., o pusė teistumo termino jau suėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog egzistuoja formalus pagrindas, įtvirtintas minėtose įstatymo nuostatose, tenkinti nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo, tačiau pažymima, jog sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą yra teismo teisė, o ne pareiga. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina įvertinti tiek formalias, tiek materialias teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo sąlygas. Teismas, panaikindamas teistumą prieš terminą ar sutrumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbo veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui galimumą ir tikslingumą.
Pažymėtina, kad nuteistasis teigdamas, jog teistumas sukelia jam išskirtines neigiamas pasekmes, dėl ko būtų pagrindas jį panaikinti – turi tai įrodyti. Teismui pateikti paaiškinimai, duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistasis šiuo metu patiria nepagrįstai neigiamas pasekmes dėl veikos, už kurios padarytą nuteistas. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl trikdžių automobilių pirkimo pardavimo verslo plėtrai, taip pat negali būti laikoma pakankama priežastimi taikyti jo atžvilgiu BK 97 straipsnio 7 dalį, nes nesant išskirtinių, itin teigiamai teistumo laikotarpiu nuteistąjį, jo elgesį, veiklą ir pan. apibūdinančių aplinkybių, tokie teistumo sukeliami nepatogumai negali būti pripažinti pakankamu pagrindu jo panaikinimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimai patiriami suvaržymai veikloje bei su jo reputacija susiję aspektai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų neišvengiama pasekmė, numatyta įstatyme. Be to, pagal veiklos pobūdį, jis turi galimybę vykdyti verslą ir be dalyvavimų viešuosiuose pirkimuose ar be paskolų iš bankų.
Kitas aspektas, svarbus sprendžiant nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo - tai kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos vertinimas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. 1S-81-898/2018), kas, savo ruožtu, leistų daryti išvadą, kad iš tikrųjų baudžiamosios atsakomybės bei teistumo instituto tikslai yra pasiekti, asmuo įvertino savo poelgį, padarė atitinkamas išvadas ir pan., kas leistų (atsižvelgiant ir į kitas asmenybę, jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes) daryti išvadą, jog viso įstatyme numatyto teistumo termino taikymas konkrečiu atveju nebūtų proporcingas.
D. B. po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo teistas nebuvo, jokių naujų ikiteisminių tyrimo jo atžvilgiu nebuvo pradėta, tačiau iš Įtariamųjų kaltinamųjų nuteistųjų registro matyti, jog nuteistojo atžvilgiu praeityje yra nutrauktas ikiteismini tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalies ir arba BK 378 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų atžvilgiu, nuteistasis teistas ir 1999 m. Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Asmuo dirba, rūpinasi šeima, Marijampolės seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Tačiau iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. B. baustas už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t.y 2023-02-14 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 416 straipsnio 2 dalį, 2022-10-04 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, šios nuobaudos šiuo metu vis dar galioja, iš viso po 2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo jis administracine tvarka baustas net dešimt kartų.
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nurodyta bei pagrįsta atitinkamais duomenimis, jog būtų pagrindas taikant BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas, panaikinti D. B. teistumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
D. B. prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.