Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2015-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-626/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
1-23-626/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-626/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00103-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.2.; 1.2.22.1.;2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Linai Butkuvienei, Dovilei Norkuvienei, Agnei Lopuchinai, Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,kaltinamajam K. S.,gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,specialistams V. B., N. A., V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 2 d..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. neteisėtai įgijo ir laikė sprogmenį bei šaunamųjų ginklų dalis, o būtent;

jis, neturėdamas leidimo įgyti, laikyti, kolekcionuoti ar taisyti ir perdirbti arba kitaip disponuoti A kategorijos šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ar jų dalimis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rudens, ir tiksliai nenustatytoje vietoje, Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos „Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo“ (2002 m. sausio 15 d. įst. Nr. XI- 705 redakcija su 2010-11-18 įst. Nr. XI- 1146 pakeitimais) 3 str. 9 p., 5 skirsnio 7 str. 3 d. 1 p., 12 str. 2 d. 10 p., 13 str. 1 d. ir 7 d., 6 skirsnio 26 str. 2 d., 8 skirsnio 32 str. 1 d. ir 35 str. 1 d. reikalavimus; Lietuvos Respublikos „Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo“ (2003-01-28 įst. Nr.IX-1315 su 2010-01-04 įst. Nr. XI-647 pakeitimais) 11 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., reikalavimais, „Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, ginklų, šaudmenų, perdirbimo kolekcijoms, imitacinių ginklų naudojimo ir ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedelių parodų organizavimo taisyklių“ (LP generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-266 red.) 1 p., 12 p., 13 p. ir 46 p. reikalavimus, atgabeno iki namų adresu lauko (duomenys neskelbtini), ir čia neteisėtai laikė strateginės reikšmės daiktą - sprogmenį: pramoninės gamybos (II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija), 1935 metų pavyzdžio „S.Mi.35“ (S-Mine35“) markės kovinę - priešpėstinio veikimo - iššokančią - skeveldrinę miną, sukomplektuotą su pramoninės gamybos (II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija), 1935 m. pavyzdžio “S.Mi.Z.35“ („S-Minenzunder 35“) markės sprogdikliu, kuriame yra 150,6 g. vidutinio galingumo (tinkamos sprogdinimui) brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos –trotilo (TNT), ir minos detonatoriais, kuriuose yra po 1,5 g. brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų užtaisas, bei šaunamojo ginklo dalis - pramoninės gamybos (Vokietija, tikimiausia 1943 m.), 20 mm (20x138 mm) kalibro priešlėktuvinės automatinės patrankos „2 cm Flak 30“ Nr. 5358 vamzdį Nr. 23114, sukomplektuotą su vamzdžio stabdžiu (Nr. 10684) ir liepsnos slopintuvu - kol visus kaltinime išvardytus daiktus 2012 m. liepos 31 d. kratos metu iš namų paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis K. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kolekcionuoja karinius daiktus nuo 14 metų. Šiuos daiktus jis laiko namuose, priklausantiems jo tėvams, šiems daiktams specialiai skirtame kambaryje bei savo kambaryje, ten kur buvo atlikta krata. Kaltinime paminėtą miną jis pirko kaip kolekcinį daiktą, o ne kaip sprogstamąją medžiagą, ją įsigijo iš nepažįstamo asmens 2011 metais, rudenį, ant Tauro kalno, Vilniuje, sendaikčių turguje. Ta mina gulėjo jo namuose, kambaryje, kur ketino įrengti rūbinę. Tai yra jo daiktas. Pirkdamas tą miną, jis klausė pardavėjo, ar ji tuščia, t.y. ar ji yra be sprogstamųjų medžiagų, kad saugi. Pardavėjas patvirtino, kad ji yra be sprogstamųjų medžiagų. Pardavėjas nerodė, kad tuščia, jis pats netikrino. Jis tikrino minėtą miną namuose maždaug po pusantros savaitės po įsigijimo. Ant minos viršaus yra varžtas, jį atsukus, matosi, kas yra viduje. Sprogmuo nebuvo lengvas, pagamintas iš metalo. Jis jo neardė, atsuko varžtą ir pažiūrėjo. Jis neįsivaizduoja, kaip specialistai galėjo rasti sprogstamos medžiagos. Internete yra instrukcija, kur galima matyti, kur ta medžiaga būna. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad medžiaga biri, tai ji turėtų išbyrėti. Jei jam pasakytų, kad ji netuščia, jis nepirktų, nes tokią miną laikyti namie pavojinga. Kratos metu jis parodė, kur laiko daiktus. Šiuos kolekcionuojamus daiktus pirkdavo įvairiai: internetu, turguje ant Tauro kalno. Jis nebuvo pardavęs jokių daiktų iš savo kolekcijos, yra keletą išmainęs. Mainė lėkštes, antikvarinius dalykus. Jis žino, kad antikvariatas - tai istorinę reikšmę turintys daiktai. Iki kokio laikotarpio daiktai laikomi antikvariniais, nežino. Su ginklų kontrolės įstatymu susipažino, kai pas jį buvo padaryta krata. Jis nėra ekspertas, armijoje netarnavo, yra skaitęs literatūros apie karą, ginklus. Jis prie pareigūnų buvo atsukęs minos varžtą ir parodė, kad ten viduje nieko nėra. Neplovė tos minos, nesakė tyrėjams, kad plovė.

Liudytoja V. S., kaltinamojo motina parodė, kad sūnus užsiima Antrojo pasaulinio karo relikvijų kolekcionavimu, jie (tėvai) dovanodavo jam įvairius katalogus, knygas, jis turėjo tokį hobį ir rinko įvairius eksponatus: diržų sagtis, indus, ji yra dovanojusi jam šalmą, kurį pati nupirko. Tai buvo ne vienadienis rinkimas. Jis nuolat papildydavo savo kolekciją. Apie miną sužinojo per kratą. Sūnus jai ir pareigūnams rodė, kad ji tuščia. Ji apie miną sužinojo, kai sūnus ją nupirko, nes jis visada pasidžiaugdavo ką nors nupirkęs savo kolekcijai. Mina namuose buvo du, tris metus, laikoma buvo prieškambaryje, prie kitų daiktų. Sūnus kratos metu pats viską parodė, kur kas yra. Ji neklausė, kur sūnus įsigijo miną. Ji nesureikšmino to, tik klausė, ar yra saugu, sūnus atsuko miną, parodė, kad saugu, ten buvo tušti tarpeliai. Atsukinėjant minėtą varžtą atsuktuvo nereikėjo, varžtai lengvai išsiėmė. Iš minos niekas nebyrėjo. Kai pamatė specialisto išvadą, nustėro. Ji yra diplomuota chemikė ir pradėjo domėtis, kas tai per medžiaga, iš kur atsirado ta didelė sprogstamoji galia. Informacija tiek internete, tiek bibliotekose laisvai prieinama. Sprogstamų medžiagų apyvartos kontrolės įstatyme, kuris galiojo iki praėjusių metų gruodžio 31 d., aiškiai surašyta, pagal ką kvalifikuojamos sprogstamos medžiagos. Minėto įstatymo 6 str. numatytas sprogstamųjų medžiagų klasifikavimas, yra numatytas būtent brizantinių sprogstamųjų medžiagų skirstymas: didelio galingumo, kur detonacijos greitis didesnis nei 7500 m/s , vidutinio galingumo, kai detonacijos greitis nuo 5 iki 7,5 m/s ir mažo galingumo, kai detonacijos greitis mažesnis nei 500 m/s. Ji pradėjo ieškoti informacijos apie trotilą. Pasirodo, kad muilo formos trotilo detonacijos greitis 6 700 m/ s, o miltelių formos, kaip nurodyta užsienio literatūroje - 4000 m/s. Išvadoje kažkodėl nepasiremta jokiu teisės aktu, o tik įvardinta, kad tai didelės sprogstamosios galios medžiaga. Jeigu ji žinotų, kad tai pavojinga, nelaikytų tokio daikto namuose. Jai nekilo minčių pasitarti su specialistais, ir specialisto parašyta, kad mina sprogdinimui netinkama, ji pati negali susprogti. Turi būti visos sudedamosios dalys, kad ji suveiktų.

Liudytojas I. D. davė tokius pat parodymus kaip ir liudytoja V. S..

Liudytojas V. A. parodė, kad jis su kolegomis atliko kratą kaltinamojo namuose, ieškojo senovinių, antikvarinių daiktų. Atlikus kratą, kratos protokole surašė visus rastus daiktus, nurodytus protokole daiktus paėmė. Kratos metu be pareigūnų buvo kaltinamasis, jo mama, kartais pasirodydavo tėvas, kuris tuo metu buvo neblaivus, ir dar, berods, buvo kaltinamojo sesuo. Šiuo metu jis neatsimena, ar pareigūnams kažkas nurodė, kur konkrečiai sudėti kolekciniai daiktai, ar jie patys tokį kambarį rado. Kaltinamojo kambarys buvo antrame aukšte, ten ir pradėjo kratą, o tas kambariukas, kur buvo laikomi ieškomi daiktai, buvo pirmame aukšte. Šiame kambariuke ir rado daiktą, panašų į miną. Kambario viduryje stovėjo metalinis litrinio stiklainio dydžio daiktas, panašus į miną. Pamatęs miną, suprato, kad tai yra sprogmuo ir kaltinamajam pasakė, kad reikia iškviesti išminuotojus, bet kaltinamasis pasakė, kad nereikia to daryti, nes, pasak kaltinamąjį, jis pats buvo tą miną išardęs, išplovęs ,,saliarką“, tai yra dyzelinį kurą ir surinko atgal. Jis du kartus kaltinamojo klausė, tikslinosi apie tai, nes buvo pavojingas daiktas. Kaltinamasis dar kartą patikino, kad buvo išardęs tą miną, išplovė ir ten viduje nieko nebebuvo. Jis nepamena, ar kaltinamasis pats pasiūlė išardyti tą miną, jis kaltinamajam to nesiūlė daryti. Kai kratos protokole nurodyti daiktai buvo rasti, kaltinamasis išskirtinės reakcijos neparodė. Kratos metu buvo rasti ir kiti daiktai - priešlėktuvinio pabūklo vamzdis ir antgalis, skirtas taikymui, kurie buvo tame pačiame kambaryje. Jie neapklausinėjo kaltinamojo, klausė tik, iš kur kaltinamasis turi tuos daiktus, kam jam jų reikia. Kaltinamasis sakė, kad įsigijo ir, kad kolekcionuoja tokius daiktus. Jis nepamena, ar kaltinamasis sakė, kokiu būdu ir iš ko įsigijo tuos daiktus. Pabūklo vamzdis kratos metu buvo irgi paimtas. Kratos metu sprogmenų specialistas nedalyvavo. Jis mano, kad jam grėsmė jokia nebuvo kilusi, be to kaltinamojo elgesys nesukėlė abejonių. Kaltinamasis gal ir buvo atsukęs daikto, panašaus į miną, varžtą, bet jis to dabar nepamena. Kratos metu pareigūnai buvo kartu, galėjo kolegos betarpiškai bendrauti ir su kaltinamuoju, ir su juo. Kur buvo kaltinamojo mama tuo laiku, negali pasakyti. Atrodo, kad jis tą miną nunešė į mašiną. Jie paėmė visus apžiūrėtus, rastus ir tyrimui reikalingus daiktus. Paėmę juos, išsinešdavo į koridoriuką, supakuodavo, užrašydavo, ką deda. Visi pareigūnai galėjo bendrauti su kaltinamuoju, gal jie matė, kaip kaltinamasis atsuko varžtą, jam nematant. Mina buvo supakuota, į ką - negali pasakyti, nes dabar nepamena. Galėjo taip būti, kaip sako kaltinamasis, kad pats jis parodė jiems kambarį, kur buvo rasti daiktai, tačiau jie vis tiek visas patalpas tikrino.

Iš 2012-07-31 kratos protokolo matyti, kad kratos metu įtariamojo K. S. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aptikta ir po kratos paimta įvairių antrojo pasaulinio karo laikotarpio daiktų, jų tarpe ir objektas, panašus į pėstininko miną, metalinis apie 130 cm ilgio vamzdis su užrašu „Einbau“ ir „2 cm Flack30 Waffe Nr.5358 Rphr Nr.2“, metalinis aprūdijęs granatos korpusas, metalinis aprūdijęs minosvaidžio sviedinio korpusas, kompiuterio sisteminis blokas (b.l. 15-16). Šie daiktai apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota 2012-11-06, 2012-11-16 daiktų apžiūros protokoluose (b.l. 56 – 59, 64-68, 69-72)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-14 dalyvaujant Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vedėjui, istorikui T. Š., buvo apžiūrėti ir kiti, įtariamojo K. S. gyvenamoje vietoje kratos metu rasti bei išimti daiktai, kurios metu specialistas pasisakė, kad pastarieji daiktai yra XX amžiaus pirmos pusės laikotarpio ir priskiriami antikvariniams dirbiniams (b.l. 64-68).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012-08-20 specialisto išvadoje Nr. 140-(4276)-ISI-4942 ir Nr. 140-(4277)-ISI-4943, 1 p. nurodyta, kad tirti pateiktas objektas, panašus į priešpėstinę miną, yra sprogmuo - pramoninės gamybos (II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija), 1935 metų pavyzdžio „S.Mi.35“ (S-Mine35“) markės kovinė priešpėstinė aplinkinio veikimo iššokanti skeveldrinė mina, sukomplektuota su pramoninės gamybos (II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija), 1935 m. pavyzdžio „S.Mi.Z.35“ („S-Minenzunder 35“) markės sprogdikliu. Šioje minoje yra 150,6 g. didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos –trotilo (TNT); minoje esančiuose detonatoriuose yra po 1,5 g. didelės sprogstamosios galios brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai“. Ten pat 2 punkte pažymėta, kad „...mina, pateiktoje būklėje sprogdinimui yra netinkama dėl [...] korozinių pažeidimų; [...] sugedusio išmetančiojo užtaiso – suiręs dūminis parakas; detonatorių korozinių pažeidimų; nepilno sprogstamos medžiagos užtaiso. Tačiau minoje esanti didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamoji medžiaga (150,6 g.) - trotilas (TNT) - sprogdinimui tinkama. (b.l. b.l. 28, 30-32)

Lietuvos Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų centro, ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. B. teismui paaiškino, kad palaiko savo išvadą, duotą byloje. Tyrimo eigoje iš visų tiriamo objekto požymių galima teigti, kad objektas iki pateikiant jį tyrimui iki galo nebuvo išardytas ir nebuvo bandyta jį išardyti. Objekto konstrukcijos išardymas – tai yra visų sudedamųjų dalių išrinkimas. Varžtas galėjo būti atsuktas, bet jokiu būdu nebuvo išimta visa konstrukcija, nes ji buvo pirminio gamyklinio surinkimo būklėje ir tikrai nebuvo ardyta. Pro vieno varžto ertmę pasižiūrėjus be papildomų priemonių negalima įvertinti, kas ten yra. Šio objekto tyrimo metu buvo išardytas objektas iki kiekvienos konstrukcinės dalies ir viskas buvo konstatuota specialisto išvadoje. Tirtame objekte buvo rasta medžiaga. Tam, kad ją pastebėti, reikia turėti spec. techniką. Paėmus medžiagos mėginį, cheminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai trotilas, pagal agregatinę būseną ji buvo, jos formos turėjo būti pirminio užpildymo metu. Bėgant laikui, kadangi gaminys yra II-ojo pasaulinio karo laikų, veikiant įvairioms terpėms ir temperatūriniams rėžimams, tos medžiagos forma susigulėjo, sušoko, prilipo prie sienelių, juo labiau, kaip jis paminėjo išvadoje, išoriniai ir vidiniai paviršiai buvo paveikti intensyvios korozijos. Metalo korozija taip pat duoda surišamąjį poveikį ir tame etape ji neišbyrėjo, neišbėgo, todėl, kad ji buvo sušokusi, prilipusi prie dugno ir sienelių. Subjektyviai sunku pasakyti, ar buvo plautas objektas, ar piltas skystis buvo aukštu slėgiu, ar tiesiog įpilta, paskalauta ir išpilta. Jis konstatavo tik tokį faktą,- kad vis tik tame gaminyje buvo sprogstamoji medžiaga ir koks buvo jos kiekis. O kas buvo daryta iki tol, nekompetentingas atsakyti į tai. Sprogstamos medžiagos galios nustatinėti nereikia, tiesiog yra nuostata tokia, kad visos inicijuojančio ir brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos priskiriamos prie didelės sprogstamosios galios medžiagų. BK 253 str. normoje numatyta didelė sprogstamoji galia. Šis terminas – tai vertimas iš anglų kalbos – ,,high explosive“. Visose kitose šalyse, bent jau Europos Sąjungoje šitoms didelės sprogstamosios galios medžiagoms yra priskiriamos inicijuojančio ir brizantinio pobūdžio medžiagos. Inicijuojančio poveikio medžiagos pagal paskirtį tai yra medžiagos, skirtos inicijuoti kitų medžiagų arba silpnesnių, mažiau jautresnių, išoriniams poveikiams, sukelti sprogimą, detonaciją perduoti į kitą užtaisą. Brizantinio poveikio medžiagos - tai tos, kurių sprogimo metu išsiskiriama energija naudojama atlikti kažkokiam darbui. Galia yra nuostata ir jokiais teisiniais aktais neapibrėžta. Kiekis, kaip konkretus užtaisas, skirtas kažkam sunaikinti, t.y. masė griaunamajam poveikiui visada turi reikšmės. Konkrečiu atveju rastas trotilas - nepriklausomai nuo masės, yra priskiriama didelės sprogstamosios galios medžiagų kategorijai. Tai energetinė išraiška. Vienu atveju medžiagos priskirimas didelės sprogstamosios galios turinčių sprogstamųjų medžiagų grupei, yra principinis skirstymas. Trotilo ekvivalento išraiška yra naudojama norint palyginti skirtingų sprogstamųjų medžiagų galingumus tarpusavyje. Trotilas yra tokia medžiaga, kuri pati negali sprogti be detonatoriaus, sprogimas įvyksta sprogus detonatoriui. Kas būtų, jei vien tik trotilas sprogtų, kiekvienu atveju skirtingai. Jei jis sprogtų pačiame sprogmenyje, kuriame yra numatytas kaip žalojantysis faktorius, žala vėlgi būtų kitokia. Konkrečiai šiuo atveju, mina, skirta naikinti gyvai jėgai, jos veikimo spindulys yra apie 15-20 metrų, taip vadinama mirties zona. Toje minoje buvo apie 150 g sprogstamosios medžiagos, tai buvo tikrai nepilnas užtaisas. Kur kita dalis pilno užtaiso, jam nežinoma, gal užtaisas nebuvo užpildytas pilnai, ar kažkas jį išpylė laikui bėgant. Taigi tie 150 gramų tikrai nebuvo pilno užtaiso kiekis. Minoje, tokia kokia buvo pateikta tyrimui, buvo trys detonatoriai, tai yra pakako visų konstrukcinių elementų. Dėl korozinių pažeidimų tie detonatoriai naudojimui pagal paskirtį nebuvo tinkami. Kiek pamena, šioje minoje išmetantysis užtaisas irgi buvo suiręs, tik faktas, kad jis yra buvęs, bet bevertis. Visi mazgai buvo paveikti erozijos ir iš viso to naudojimui tinkama jis pripažino tik sprogstamąją medžiagą. Minoje buvęs trotilas savaime nebuvo pavojingas. Konstrukcinės minos dalys buvo, bet jos netinkamos naudojimui. Tai reiškia, kad kaip gaminys, pagal pirminę paskirtį naudojimui netinkamas. Gaisro atveju galėjo įvykti sprogimas, nors ir detonatorius buvo netinkamas naudojimui, todėl, kad išorėje ir dalis vidinių paviršių yra paveikti korozijos ir netinkami naudojimui todėl, kad juos reikia komplektuoti su virve arba kad būtų perduodamas pradinis impulsas, t. y. kibirkštis. Pačiame detonatoriuje yra dalis inicijuojančio poveikio sprogstamasis užtaisas ir apie 1 g brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos, to reikia sukelti sprogimui. Kad demontuoti detonatorių, nors išoriškai matosi, kad jis yra pažeistas korozijos, negalime sau leisti rizikuoti. Jei veikiant temperatūrai arba gaisro atveju, priklausomai nuo to, koks yra temperatūrinis režimas, detonacinis impulsas galėtų susprogdinti. Tirtame objekte buvo 3 varžtai, kurie skirti sustatyti detonatoriams, vienas centrinei ašiai įtvirtinti ir prie jos tvirtinasi sprogdiklis, ir viena ertmė yra sprogstamosios medžiagos užpildymo ertmė. Tikrindami rado sprogstamą medžiagą toje korpuso dalyje, kur įsisuka tas varžtas. Jei tą daiktą palyginti su stiklainiu, tai jei ji būtų uždaryta, tai per tą varžtą būtų įpilama sprogstamoji medžiaga, o per kitus varžtus įstatomi sprogdikliai. Buvo rasta tik 150 gr, o ar kita dalis medžiagos buvo nupilta, ar pilnai neužpildyta gamybiniu būdu, negali to pasakyti. Galima teigti, kad mina buvo pilnai savo laiku sukomplektuota, niekas neišardyta. Atsukus užpylimo varžtą, žiūrint pro jo angą, pasitelkus technines priemones, galima viską įžvelgti, kas yra objekto viduje. Literatūroje deklaruojama, kad tokios rūšies minos užpildomos ne tik trotilo, todėl nurodomos tik ribos nuo 180 iki 450 gramų. Tas svyravimas yra todėl, kad galima užpildyti ir kitomis medžiagomis, kurių skirtingas tankis ir priklausomai nuo medžiagos tankio pagal turimą tūrį gaunama kita masė. Tirtame objekte turėjo teoriškai būti apie 400 g. trotilo. Tokios minos pildomos biria trotilo forma. Šiuo atveju minoje esantis birusis trotilas sušoko, suaušo. Šiuo atveju, jei trotilas buvo birusis, jis galėjo išbyrėti. Sprogimo atveju nėra reikšmės, kokia medžiaga sprogs, ar biri, ar suaušusi. Biri forma užpilama patogumui, galia nesiskiria. Yra skirtingos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir sprogmenų ir sprogmenų dalių sąvokos, jos negali būti lyginamos, sprogmenys negali būti prilyginami šaunamiesiems ginklams. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kolekcionavimas yra reglamentuojamas, tai sprogmenų ir sprogmenų dalių reglamentavimas nėra reglamentuotas, tai yra draudžiamas civiliniams asmenims ir aplamai negali egzistuoti. Jis negali pasakyti, kas yra ginklo vamzdis, nes nėra balistas, bet tai gali būti vertinama kaip pagrindinė šaunamojo ginklo dalis, kuri yra prilyginama šaunamajam ginklui apskritai. Granatos korpusas yra kaip sprogmens dalis. Minosvaidžio sviedinio korpusas yra sprogmens dalis.

Specialistas N. A., LR KAM kapitonas, paaiškino, kad jis yra J. V. inžinerijos bataliono standartinių ir improvizuotų sprogmenų neutralizavimo karininkas, kapitonas. Nuo 2003 metų dirba sprogmenų neutralizavimo srityje, dirba tiesiogiai su sprogmenimis, taip pat ruošia metodikas neutralizavimo padaliniams treniruoti, organizuoja išminavimo technikos įsigijimą ir visus kitus projektus. Tuo metu, kai randamas objektas, kuris priskiriamas kariniam fondui, yra kviečiami Lietuvos kariuomenės išminuotojai. Mina yra priešpėstinė, iššokanti ir skirta žalot priešo karius, kaip daiktas, kaip objektas tokia mina yra skirta žudyti, žaloti. Konkrečiu atveju, koks buvo daiktas rastas, jis negali pasakyti, nes įvykio vietoje nebuvo. Galingumo kategoriją lemia sprogdiklis, o pavojingą zoną nulemia sprogstamosios medžiagos kiekis. Tai nėra klasifikuojama: maža, didelė ir t.t. Jei buvo aptikta 150 g trotilo tirtame sprogmenyje, jo galia nesumažėjo, nes trotilą detonuojant, jis, būdamas arti kokio nors objekto, gali jį pažeisti. Pagal bylos aplinkybes, jei mina būtų sprogus tenai, kur jis buvo rasta - pastato pirmo aukšto kambaryje, ir jei arti būtų buvę žmonės, tai jie galėjo būti sužaloti. Užsienio praktikoje yra naudojami du terminai: ,,flow explosive“ - priskiriami įvairūs parakai ir ,,high explosive“ – priskiriamos inicijuojančios ir brizantinės sprogstamosios medžiagos ir šiuo metu kariuomenėje yra naudojami tie patys terminai, kurie naudojami sprogmenų kontrolės įstatyme. Yra inicijuojančios sprogstamosios medžiagos, toliau brizantinės, kurios yra skirstomos į padidinto, vidutinio ir mažo galingumo, ir trečia - svaidomosios sprogstamosios medžiagos. Galingumo rodiklis naudojamas brizantinėms sprogstamosioms medžiagoms detonacijos greitį metrais per sekundę. Trotilas, kaip teigia daugelis šaltinių, turi nuo 6.7 km/s iki 6.9 km/s detonacijos greitį. Tokia brizantinė sprogstamoji medžiaga yra vidutinio galingumo. Kariuomenė turi tą pačią sprogstamųjų medžiagų klasifikaciją pagal galingumo nustatymą. Šiuo atveju objektas buvo vidutinio galingumo sprogmuo. Trotilo kiekis niekur nėra reglamentuotas. Rastas daiktas buvo mina, skirta karo reikmėms ir galima vadovautis sprogmenų kontrolės įstatymu.

Specialistas V. V., Ginklų fondo licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas, paaiškino, kad ginklų ir šaudmenų kontrolės ir sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymai reglamentuoja ginklų ir sprogmenų legalizavimą. Vertinant ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (2012 m. liepos mėn. galiojusi įstatymo redakcija), pirmame straipsnyje numatyta, kad įstatymas netaikomas civilinėje apyvartoje esantiems ir naudojamiems sprogmenims. Ginklų fondo veikla yra susijusi ir su civilinėje apyvartoje esančių sprogmenų kontrole. Šiuo atveju buvo rastas sprogmuo, naudojamas kariniams tikslams, todėl turi būti taikomas įstatymo tam tikras reglamentavimas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. 9 p. yra nurodyta, kad A kategorijos ginklams yra priskiriamos visų rūšių bombos, torpedos, minos, užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai ir t.t. Įstatymas numato, kad A kategorijos ginklų šaudmenis gali įsigyti tik specialaus statuso subjektai, tarp jų patenka Krašto apsaugos ministerija, Kariuomenė, policija ir kitos institucijos. Civiliniams asmenims tokius daiktus turėti yra draudžiama, įsigyti taip pat draudžiama. Nuo 2011-03-01 įsigaliojus esamai įstatymo redakcijai, buvo numatyta, kad policija turi parengti tvarką, pagal kurią rasti ginklai gali būti legalizuojami. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau procedūra yra tokia, kad asmuo radęs tokį daiktą – sprogmenį ar ginklą, turi kviesti policijos pareigūnus, to daikto neliesti ir nepernešti, pareigūnai paimą tą daiktą, kurie atlikę procesinius veiksmus sprendžia, ką su tuo daiktu daryti toliau. Yra galimybė, kad tokį daiktą galima įteisinti. Tai numatyta Lietuvos generalinio policijos komisaro atskiru įsakymu. Kalba eina apie ginklus, nes nežino kaip reikia vertinti aptariamą miną, ar tai yra ginklas, ar tai sprogmuo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme atskira sprogmens sąvoka nėra duota, sąvoka yra duota sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, galima sakyti, kad šis įstatymas tokius dalykus iš dalies reglamentuoja. Galiojančioje redakcijoje yra pasakyta, kad įstatymas reglamentuoja tik civilinėje apyvartoje esančius sprogmenis, o iki 2013-01-01 galiojusioje įstatymo redakcijoje, kurioje nebuvo taip tiksliai pasakyta, kad įstatymas taikomas tik civiliams sprogmenims. Galima daryti prielaidą, kad sprogmens sąvoka būtų galiojanti ir šiuo atveju. Remiantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str., tirtas vamzdis yra laikomas pagrindine šaunamojo ginklo dalis. Jis nėra jo matęs ir apžiūrėjęs. Pagal esamą reglamentavimą, pagal minėto straipsnio 50 d. šaunamojo ginklo vamzdis yra laikomas pagrindine šaunamojo ginklo dalimi ir prilyginamas pačiam šaunamajam ginklui. Dėl antgalio negalėtų pasakyt, tai greičiausiai nepagrindinė šaunamojo ginklo dalis, paskirties negalėtų pasakyti. Bet tai nepatenka į pagrindinių šaunamojo ginklo dalių sąrašą. Kalbant apie granatos korpusą ir minosvaidžio sviedinio korpusą – tai šios dalys pagal teisinę bazę priskiriamos A kategorijos ginklams ar šaudmenims, tačiau atskiro reglamentavimo dėl tokių daiktų laikymo ir kolekcionavimo, nėra. Jis negali tvirtinti, kad kaltinime įvardinti daiktai ar jų dalys yra šaunamieji ginklai. Dėl granatos korpuso ir minosvaidžio sviedinio korpuso - kariuomenė ir ekspertai šiuos daiktus vertina kaip sprogmenis, o reglamentavimas prasilenkia su realijom ir tie dalykai nėra iki galo tinkamai reglamentuoti. Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą būtų galima pasakyti, kad tai yra A kategorijos ginklas arba šaudmuo, tačiau kaip rodo mokslinė literatūra ir praktiniai tyrimai tai gali būti vertinama kaip sprogmuo. Pateikdamas šią išvadą jis vadovavosi ginklų ir šaudmenų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2012-09-01. Šio įstatymo 1 str. 3 d. 4 p. neteko galios nuo 2008- 06-05. Kalbant apie netinkamus naudoti ginklus, tai turi būti toks ginklas, kuris perdarytas pagal policijos generalinio komisaro nustatytus kriterijus yra įvertintas ginklų fonde ir jam yra išduota tai patvirtinanti pažyma, kad ginklas yra visiškai netinkamas naudoti. Kalbant apie kaltinime minimą pabūklo vamzdį, tai jį galima laikyti tuo atveju, jei jo laikymas nepažeistų įstatymų, t.y. jei atitiktų visus reikalavimus ir būtų išlaikytos visos procedūros įteisinti laikymą ir būtų kreiptasi į policija, kuri atliktų tyrimą. Toliau asmuo turėtų kreiptis į ginklų fondą, fondas įvertina ir išduota tai patvirtinančią pažyma, kad tokį vamzdį galima laikyti namuose, jei jis yra įvertintas specialistų ir išduoda pažymą, kad jis netinkamas naudoti. Tai, kad buvo pripažintas netinkamu šaudyti, tai dar nereiškia, kad jis yra netinkamas naudoti. Jis negali įvertinti ginklo, nes neturi eksperto teisės įvertinti tokių daiktų, bet ginklų fondo specialistai yra įpareigoti atlikti tam tikras procedūras, susijusias su ginklų legalizavimu, pripažinimu visiškai netinkamais naudoti ir kt. pagal policijos generalinio komisaro įsakymo nustatytus kriterijus, kur nurodyta, kaip gali būti perdarytas ginklas. Įvertinti gali tik matydamas objektą, tik paskutinėje stadijoje, kai žmogus yra praėjęs visas procedūras. Tokį daiktą - patrankos vamzdį, kuris priskiriamas A kategorijos ginklams, civiliams asmenims įsigyti ir laikyti draudžiama. Policijai priėmus teigiamą sprendimą, kad ginklą galima legalizuoti ir įteisinti su ta sąlyga, kad jis bus perdarytas į visiškai netinkamą naudoti. Nėra tokios sąvokos - daiktų strateginė reikšmė. Yra tik strateginės prekės, kurių įsigijimą ar įvežimą reglamentuoja strateginių prekių apyvartos įstatymas, pagal jį dar yra patvirtintos krašto apsaugos ministro atskiras įsakymas, kuriuo patvirtintas karinės įrangos sąrašas. Į jį patenka ir šie dalykai, bet tai skirta tų daiktų, kaip prekių įvežimui. Jų įstaiga išduoda kolekcininkams tik pažymas dėl visiškai netinkamai naudoti turimo ginklo. Policija tvarko leidimus dėl civilinėje apyvartoje leistinų ginklų, kaip netinkamų naudoti, laikymo. Šaunamojo ginklo vamzdį galima legalizuoti įvykdžius anksčiau minėtas sąlygas, o sprogmenų reglamentavimas nėra reglamentuotas ir vertinamas rastas sprogmuo, kaip keliantis pavojų objektas.

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014-11-28 ekspertizės akte Nr. 140-(3706, 3707) – IS1-6271 išvadoje nurodyta, kad:

(1 p.) tirti pateiktas vienas šaunamojo ginklo Nr.5358 vamzdis Nr. 23114 yra „A“ kategorijos šaunamojo ginklo dalis – pramoninės gamybos (Vokietija, tikimiausia 1943 m.), 20 mm (20x138 mm) kalibro priešlėktuvinės automatinės patrankos „2 cm Flak 30“ Nr. 5358 vamzdis Nr. 23114. sukomplektuotas su vamzdžio stabdžiu (Nr. 10684) ir liepsnos slopintuvu (nutartyje atlikti ekspertizę ši konstrukcija įvardinta kaip „antgalis Nr. 10684“).

Tirti pateiktas vienas minosvaidžio minos korpusas nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (Vokietija, II -ojo Pasaulinio karo laikotarpis), 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusas be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų. Šios rūšies minos buvo skirtos šaudymui iš atitinkamo kalibro minosvaidžių.

Tirti pateiktas vienas rankinės granatos korpusas nėra sprogmuo – tai yra sprogmens dalis – pramoninės gamybos (tikėtina – TSRS, II – ojo pasaulinio karo laikotarpis), „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso.

Ant tirti pateikto rankinės granatos korpuso vidinių paviršių yra brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) – pėdsakų.

Šio akto 2 p. nurodyta, kad tirti pateiktas šaunamojo ginklo Nr. 5358 vamzdis Nr. 23114 pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 2 str. 49 p. nuostatas negali būti prilygintas šaunamajam ginklui, kadangi minėto įstatymo 2 str. 49 p. apibrėžia, kas yra šaudmuo „49. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų.“.

Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 2 str. 51 p. nuostatas šaunamųjų ginklų vamzdžiai, tame tarpe ir tirti pateiktas, yra priskiriami pagrindinėms šaunamųjų ginklų dalims, o pagal to paties įstatymo 2 str. 50 p. nuostatas „Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys“.

3 p. nurodyta, jog tirti pateiktas liepsnos slopintuvas ir vamzdžio stabdis (nutartyje atlikti ekspertizę ši konstrukcija įvardinta kaip „antgalis Nr. 10684) yra tirti pateiktam šaunamojo ginklo Nr. 5358 vamzdžiui Nr. 23114 skirtos dalys.

4 p. nurodyta, kad į vieną visumą sumontuoti tirti pateiktas vamzdis, liepsnos slopintuvas ir vamzdžio stabdis nesudaro vientiso ginklo. Tirti pateiktas liepsnos slopintuvas ir vamzdžio stabdis yra ginklo priedai, ir surinkus juos į visumą su tirti pateiktu vamzdžiu, gaunamas vamzdis su liepsnos slopintuvu ir vamzdžio stabdžiu.

5 p. pažymėta, jog iš į vieną visumą sumontuotų tirti pateikto vamzdžio, liepsnos slopintuvo ir vamzdžio atlikti šūvio negalima, kadangi šūviui atlikti reikalinga visa, pilnai sukomplektuoto ginklo, kuriam skirtas tirti pateiktas vamzdis, konstrukcija.

Kriminalistinėje praktikoje nėra naudojama tokia samprata, kaip šaunamojo ginklo ar jo dalių „sprogstamoji – naikinamoji galia“.

Įprastai dėl ginklo vamzdžio išsidėvėjimo ar/ ir korozijos iššauto sviedinio trajektorija gali pakisti. Nustatyti konkrečiai kiek galėjo pakisti tirti pateikto šaunamojo ginklo vamzdžio šūvio ir jo iššautų sviedinių balistinės charakteristikos – nėra galimybės – šiam tikslui reikalinga atlikti eksperimentinius šūvius. Šiam tikslui yra reikalingas visas, pilnos komplektacijos ginklas, kuriam skirtas tirti pateiktas vamzdis, ir amunicija, ko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra.

6 p. nurodyta, kad tirti pateiktas vienas rankinės granatos korpusas nėra sprogmuo – tai yra sprogmens dalis – pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso.

Tirti pateiktas rankinės granatos korpusas sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau naudojimui pagal paskirtį, t.y. užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu šis korpusas yra tinkamas.

Šio tipo granatos gali būt užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT).

Granatos korpuso, vien tik užpildžius sprogstamąja medžiaga, nebūtų galima susprogdinti – granata taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdikliu.

7 p. nurodyta, kad tirti rankinės granatos korpusas termiškai veikiamas (patekęs į gaisrą, susilietęs su įkaitusiais daiktais), krisdamas iš aukščio, gavęs stiprų smūgį ar kitokį išorinį poveikį negali sprogti, kadangi jis yra pagamintas iš nesprogios medžiagos – metalo.

8 p. nurodyta, kad tirti pateiktas vienas minosvaidžio minos korpusas nėra sprogmuo - - tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, II –ojo pasaulinio karo laikotarpio, 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusas be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų. Šios rūšies minos buvo skirtos šaudymui iš atitinkamo kalibro minosvaidžių.

Šio tipo minos gali būti užpildytas 120 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga- trotili (TNT).

Tirti pateiktas minosvaidžio minos korpusas šaudymui ir sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau naudojimui pagal paskirtį, t.y. užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu ir išmetančiuoju užtaisu šis korpusas yra tinkamas.

Minos korpusą vien tik užpildžius sprogstamąja medžiaga jis nebūtų tinkamas iššauti ir sprogdinti – mina taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdikliu išmetančiuoju užtaisu.

Tirti pateiktas minos korpusas esamoje būklėje veikiamas termiškai, fiziškai, krisdamas iš aukščio ar gavęs kitokį išorinį poveikį negali sprogti, kadangi jis yra pagamintas iš nesprogios medžiagos – metalo.

Tirti pateiktas minos korpusas „naujai užpildytas sprogstamąja medžiaga veikiamas termiškai, fiziškai, krisdamas iš aukščio ar gavęs kitokį išorinį poveikį“ gali sprogti (priklausomai nuo to kokia sprogstamąja medžiaga gali būti užpildytas ir nuo poveikio ypatybių).

Auščiau išvardintų tyrimo objektų vertinimas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris galiojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kontekste išlieka toks pat, kadangi minėtame įstatyme įtvirtintos ginklų ir jų dalių sampratos nepakito.

Iš „polis.policija“ duomenų bazės išrašo matyti, kad nėra duomenų apie K. S. išduotus leidimus laikyti ginklus ir šaudmenis (b.l.84 ).

Interneto telefonijos tinklo „Skype“ elektroninio pašto dėžutės turinio 2012-02-07 apžiūros protokolo išraše nurodyta apžiūros metu nustatyta, kad A. T. susirašinėjo su asmeniu, kuris pasivadinęs (duomenys neskelbtini) vardu, kuris domisi karo laikų radiniais ir juos supirkinėja. A. T. šiam asmeniui nurodė savo bankines sąskaitas, į kurias reikėtų pervesti pinigus už radinius ir akcentuoja, kad turi parašyti, kad tai grąžinama skola, kad nesusidomėtų VMI. Taip pat iš šio asmens -, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) ir asmeėns, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) susirašinėjimų „skype‘ matyti, kad (duomenys neskelbtini) teiraujasi pas (duomenys neskelbtini) dėl „mp už 1000 Lt“ (b.l.155-160)

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint tam leidimo, o 2 d. numatyta už ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint tam leidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įst. Nr. XI- 705 redakcija, įstatymo pakeitimo įstatymas 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) 3 str. 9 p., A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskirti visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai. To paties įstatymo 7 str. 3 d. 1 p., yra nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami: A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, o 12 str. 10 d., 13 str. 1 d., numatyta, kokia tvarka ir kam yra išduodami leidimai A, B, C kategorijų ginklams, jų šaudmenims įsigyti, Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Valstybiniai muziejai, gavę leidimą, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis (13 str. 7 d.). Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti (32 str.). Asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai (35 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės 2003 m. sausio 28 d. įstatymą Nr. IX-1315 (pakeitimo ir papildymo įst. 2010 m. gegužės 25 d. Nr. XI – 840) 11 str. 2 d. sprogmenų gamybai, prekybai ir naudojimuisi reikalinga atskira licencija, kurios turėtojas turi tam tikras 13 str. numatytas pareigas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr.5-V-266 dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, ginklų šaudmenų perdirbimo kolekcijoms, imitacinių ginklų naudojimo ir ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodų organizavimo taisyklių patvirtino, kurios reglamentuoja šaunamųjų ginklų perdirbimo į visiškai netinkamus naudoti, netinkamus naudoti ar imitacinius ginklus, visiškai netinkamų naudoti ir netinkamų naudoti ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, imitacinių ginklų naudojimo ir parodų organizavimo tvarką (1 p.), numato, kad šaunamiesiems ginklams perdirbti turi būti gautas leidimas (12 p.) ir, kad tai gali daryti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą įsigyti ginklus (13 p.), o įsigyjant visiškai netinkamą naudoti ginklą Lietuvos Respublikoje prie jo turi būti pridėta Ginklų fondo pažyma, kad ginklas yra visiškai netinkamas naudoti (46 p.).

Teisminėje praktikoje galioja taisyklė, jog veikos legalizavimas yra kaltininko rūpestis. Kaltinamasis K. S. faktines kaltinimo aplinkybes pripažino. Jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Kaltinamasis patvirtino, kad jis niekada neturėjo leidimo įgyti, laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenys ar sprogstamąsias medžiagas. Kratos metu pas jį aptiktus kaltinime paminėtus skeveldrinę miną ir priešlėktuvinio šaunamojo ginklo vamzdį, to paties ginklo antgalį, granatos korpusą bei minosvaidžio sviedinio korpusą K. S. įgijo: skeveldrinę miną - 2011 m. rudenį, o kitus daiktus – galimai 2010 m. vasarą. Ir juos laikė savo gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos BK 253 str. nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.

Aukščiau paminėtas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2014-11-28 ekspertizės aktas Nr. 140-(3706, 3707)- IS1-6271 įrodo, jog tirti pateiktas vienas šaunamojo ginklo Nr.5358 vamzdis Nr. 23114 yra „A“ kategorijos šaunamojo ginklo dalis, liepsnos slopintuvas ir vamzdžio stabdis (nutartyje atlikti ekspertizę ši konstrukcija įvardinta kaip „antgalis Nr. 10684) yra tirti pateiktam šaunamojo ginklo Nr. 5358 vamzdžiui Nr. 23114 skirtos dalys. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 2 str. 51 p. nuostatas šaunamųjų ginklų vamzdžiai, tame tarpe ir tirti pateiktas, yra priskiriami pagrindinėms šaunamųjų ginklų dalims, o pagal to paties įstatymo 2 str. 50 p. nuostatas „Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys“.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šiame ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktas vienas šaunamojo ginklo Nr.5358 vamzdis Nr. 23114 yra sukomplektuotas su vamzdžio stabdžiu bei liepsnos slopintuvu, Vilniaus apygardos teismo nutartyje skirti balistinę ekspertizę ši konstrukcija įvardinta kaip „antgalis Nr. 10684“, todėl ši aplinkybė yra tikslintina kaltinime.

Kaltinamojo K. S. veika, įsigijus ir laikius kovinę - priešpėstinio veikimo - iššokančią - skeveldrinę miną, sukomplektuotą su sprogdikliu, buvo kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d. Aukščiau paminėtoje 2012-08-20 specialisto išvadoje Nr. 140-(4276)-ISI-4942 ir Nr. 140-(4277)-ISI- 4943, nurodyta, kad šioje kovinėje priešpėstinėje aplinkinio veikimo iššokanti skeveldrinė mina, sukomplektuotoje su sprogdikliu, yra 150,6 g. didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos –trotilo (TNT) bei joje esančiuose detonatoriuose yra po 1,5 g. didelės sprogstamosios galios brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad ši mina sprogdinimui yra netinkama dėl korozinių pažeidimų, sugedusio išmetančiojo užtaiso – suiręs dūminis parakas, detonatorių korozinių pažeidimų bei nepilno sprogstamos medžiagos užtaiso. Tačiau minoje esanti didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamoji medžiaga (150,6 g.) - trotilas (TNT) - sprogdinimui tinkama. (b.l. b.l. 28, 30-32)

Neteisėto disponavimo sprogmenimis atvejais BK 253 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 d., atribojama remiantis vertinamuoju didelės sprogstamosios galios požymiu.

Nors šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad minėtoje minoje bei joje esančiuose detonatoriuose yra didelės sprogstamosios galios brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai, tačiau teisme apklaustas specialistas N. A. paaiškino teismui, kad brizantinės sprogstamosios medžiagos yra skirstomos į padidinto, vidutinio ir mažo galingumo, o nagrinėjamu atveju tokia brizantinė sprogstamoji medžiaga yra vidutinio galingumo.

Tokiu būdu nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo K. S. veika – sprogmens - priešpėstinio veikimo – iššokančios skeveldrinės minos, sukomplektuotos su sprogdikliu, kuriame yra 150,6 g sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos –trotilo (TNT), ir minos detonatoriais, kuriuose yra po 1,5 g. brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų užtaisas, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo - teisinis vertinimas pagal BK 253 str. 2 d., kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis įsigydamas ir laikydamas minėtą miną, kuri sprogdinimui yra netinkama, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad kaltinamasis šią miną būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas sprogmens įsigijimas ir laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingas kiekis, sprogstamoji galia bei tokio daikto naudojimo tinkamumas, galintys kelti pavojų visuomenei, tačiau pas kaltinamąjį rasta mina sprogdinimui yra netinkama dėl korozinių pažeidimų, sugedusio išmetančiojo užtaiso – suirusio dūminio parako, detonatorių korozinių pažeidimų bei nepilno sprogstamos medžiagos užtaiso. Be to, atsižvelgiant į specialisto N. A. paaiškinimą, jog tokia brizantinė sprogstamoji medžiaga yra vidutinio galingumo, teismas pripažįsta, kad nėra BK 253 str. 2 d. numatyto kvalifikuojančio požymio – didelės sprogstamosios galios, todėl kaltinamojo K. S. nusikalstama veika iš BK 253 str. 2d. perkvalifikuotina į BK 253 str. 1d.

Pažymėtina, kad BK 253 str. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir nori taip veikti.

Iš kaltinamojo parodymų, byloje esančio interneto telefonijos tinklo „Skype“ elektroninio pašto dėžutės turinio 2012-02-07 apžiūros protokolo matyti, kad jis suvokė, kad įsigijo ir savo namuose laikė būtent sprogmenį ir šaunamojo ginklo dalis, neturėdamas tam leidimo, tačiau manė, kad šie daiktai nekelia jokios grėsmės aplinkai ir aplinkiniams. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė tyčine kaltės forma. Tai, kad kaltinamasis nežinojo, kaip galima buvo legalizuoti tokių daiktų laikymą neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis K. S. kaltinime nurodytu laiku, pažeisdamas kaltinime nurodytus norminius aktus neturėdamas leidimo įgyti, laikyti, kolekcionuoti ar taisyti ir perdirbti arba kitaip disponuoti A kategorijos šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ar jų dalimis, neteisėtai įgijo ir savo namuose laikė sprogmenį bei šaunamųjų ginklų dalis. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 1 d.

K. S. buvo kaltinamas neteisėtai įsigijęs ir savo namuose laikęs be šaunamųjų ginklų dalių ir sprogmenų dalis: pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusą be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso, bei pramoninės gamybos, II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų.

Aukščiau paminėtas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2014-11-28 ekspertizės aktas Nr. 140-(3706, 3707)- IS1-6271, pažymėta, jog tirti pateiktas minosvaidžio minos korpusas yra „A“ kategorijos šaudmens dalis, o rankinės granatos korpusas yra sprogmens dalis. Tačiau tuo pačiu ekspertizės akte pažymėta, kad tirti pateiktas rankinės granatos korpusas sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį tik užpildžius sprogstamąja medžiaga ir sukomplektavus su sprogdikliu. Granatos korpuso, vien tik užpildžius sprogstamąja medžiaga, nebūtų galima susprogdinti – granata taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdikliu, o veikiant ją termiškai, jai krentant iš aukščio, gavus stiprų smūgį ar kitokį išorinį poveikį, ji negali sprogti, kadangi yra pagamintas iš nesprogios medžiagos – metalo. Taip pat iš ekspertizės akto matyti, kad tirti pateiktas minosvaidžio minos korpusas šaudymui ir sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau naudojimui pagal paskirtį, t.y. užpildymui sprogstamąja medžiaga ir komplektavimui su sprogdikliu ir išmetančiuoju užtaisu šis korpusas yra tinkamas. Minos korpusą vien tik užpildžius sprogstamąja medžiaga jis nebūtų tinkamas iššauti ir sprogdinti – mina taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdikliu išmetančiuoju užtaisu. Tirti pateiktas minos korpusas esamoje būklėje veikiamas termiškai, fiziškai, krisdamas iš aukščio ar gavęs kitokį išorinį poveikį negali sprogti, kadangi jis yra pagamintas iš nesprogios medžiagos – metalo.

Taigi, kaip matyti iš šio ekspertizės akto, tirti pateiktas rankinės granatos korpusas ir minos korpusas tokioje būklėje, kokie buvo rasti pas kaltinamąjį namuose ir pateikti tirti yra netinkami šaudymui ir sprogdinimui. Kaip jau minėta šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas dėl minėtų daiktų naudojimo tinkamumą, teismas pripažįsta, kad jie nesudaro šios straipsnio objekto, dėl to šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Kaltinamojo K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Skirdamas kaltinamajam K. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. K. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į K. S. asmenybę: kaltinamasis yra nevedęs, gyvena su tėvais, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, mokosi, yra teigiamai charakterizuojamas, yra jauno amžiaus, į psichiatrines, narkologines įskaitas neįrašytas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas.

Taikyti byloje BK 62 str. nuostatas pagrindo nėra. Tačiau būtent teigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, darančios įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, taip pat kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos, kai jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo elgesys teisiamojo posėdžio metu bei tai, kad pats teisiamasis procesas turėjo didelės prevencinės reikšmės jo asmenybei, rodo, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami ir skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatytos bausmės (BK 54 str. 3 d.), nes kitu atveju straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismo manymu, visos aptartos aplinkybės turi būti laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, kad K. S. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra neigiamai orientuota, pavojinga visuomenei asmenybė, nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant trumpalaikį laisvės atėmimą (areštą) ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės (arešto ar laisvės atėmimo) paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmės paskirčiai. Darydamas tokią išvadą teismas taip pat įvertina tai, kad paskyrus kaltinamajam trumpalaikį ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, būtų apsunkinta jo galimybė mokytis. Todėl pastarajam skiriamas laisvės apribojimas maksimaliam laikui – dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai būtų susiję su darbu, taip pat uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mina su sprogdikliu, saugoma LP KTC Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriuje (t.1 b.l. 30-32), priešlėktuvinis šaunamojo ginklo vamzdis, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalis, metalinis granatos korpusas be sprogstamojo užtaiso, metalinis minosvaidžio sviedinio korpusas be sprogstamojo užtaiso, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro saugojimo kameroje (b.l. 80, 81) konfiskuotini ir perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui, metalinis granatos korpusas be sprogstamojo užtaiso bei metalinis minosvaidžio sviedinio korpusas be sprogstamojo užtaiso – grąžintinas K. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 301-305, 307, 308 str.,

nusprendė:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., perkvalifikavus veiką iš Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skirti jam laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai būtų susiję su darbu, taip pat uždraudžiant jam turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: miną su sprogdikliu, priešlėktuvinį šaunamojo ginklo vamzdį, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymų nustatyta tvarka, o metalinį granatos korpusą be sprogstamojo užtaiso bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamojo užtaiso – grąžinti K. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė