Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-10-08 · Administracinė byla Nr. eI3-4592-283/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
eI3-4592-283/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00112-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas
D. L.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“, akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“
Advokatai
Povilas Juzikis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4592-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00112-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovei D. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“ ir akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, ir Susisiekimo ministerija) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-79-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos atsakovės D. L. (toliau – ir atsakovė, ir D. L.) paveldimą 0,1858 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; išregistruoti juridinį faktą – 2003 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo nuomos ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;

Šalies argumentai

2) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-78-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos D. L. paveldimą 0,1732 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; išregistruoti juridinį faktą – 2003 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo dalies nuomos ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;

3) nustatyti, kad P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-79-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,1858 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 370 Eur;

4) nustatyti, kad P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-78-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,1732 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 290 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir leidimo atlikti veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas, remdamasis byloje pateiktų dokumentų duomenimis, nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“; valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) parengė 2019 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir 2019 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1941 (9.2 E); Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytų atlyginimų sumos, skirtos D. L., žemės savininko P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojai, pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. sausio 16 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus Nr. ŽVP-78-(1.18.) ir Nr. ŽVP-79-(1.18.); Susisiekimo ministerija tinkamai informavo D. L. apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jos metu priimtus dokumentus ir jų turinį, nustatyto atlyginimo pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs tai, kad D. L. objektyviais įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo nepareiškė, padarė išvadą, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. priimta nutartimi: 1) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-78-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos D. L. paveldimą 0,1732 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, išregistruoti juridinį faktą – 2003 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo dalies nuomos ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-79-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos atsakovės D. L. paveldimą 0,1858 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, išregistruoti juridinį faktą – 2003 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo nuomos bei leido pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.

Paskirtame teismo posėdyje sprendžiamas Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo dydžio už iš D. L. visuomenės poreikiams paimtų mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų nustatymo.

Susisiekimo ministerija pareiškime, pagrįsdama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžius, nurodė, kad iš D. L. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nėra.

Pareiškėja teigė, kad žemės sklypų rinkos vertės buvo nustatytos, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir taikant lyginamąjį metodą; žemės sklypų rinkos vertes nustatė Registrų centro turto vertintoja I. K., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir vertintojos asistentė J. K., turinti turto vertintojo asistento kvalifikaciją. Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E) yra galiojančios, todėl jos laikytinos tinkamu ir vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas Povilas Juzikis, pakartojęs pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti reikalavimą dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad Registrų centro turto vertintojos ir vertintojos asistentės parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E) nustatyta tvarka nėra nuginčytos, todėl pagrindo abejoti jose nurodytomis visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų vertėmis nėra.

Atsakovei D. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „LTG Infra“, Nacionalinei žemės tarnybai ir akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

D. L. atsiliepimo į Susisiekimo ministerijos pareiškimą ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „LTG Infra“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo. Teigė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas atliktas nustatyta tvarka, turto vertinimo ataskaitose nustatytos paimamų žemės sklypų vertės yra teisingos.

Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“ atsiliepimų į Susisiekimo ministerijos pareiškimą ir prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinamas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo; už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Registrų centro turto vertintoja I. K. ir turto vertintojos asistentė J. K. 2019 m. rugsėjo 12 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1839 (9.2 E), pagal kurią, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 117, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 1 370 Eur. Be to, turto vertintoja I. K. ir turto vertintojos asistentė J. K. 2019 m. rugsėjo 13 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1941 (9.2 E), pagal kurią, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 115-2, esančios (duomenys neskelbtini), 0,1732 ha dalies iš 4,1177 ha žemės sklypo rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 1 290 Eur.

Išanalizavus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E) pateiktus duomenis, daroma išvada, kad atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatyti, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką; Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas parengė Registrų centro turto vertintoja I. K., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir turto vertintojos asistentė J. K., turinti turto vertintojo asistento kvalifikaciją.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. vasario 1 d. Pasvalio rajono laikraštyje „Darbas“ ir valstybės laikraštyje „Respublika“ paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kėdainių ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose) aktų pasirašymo“, kuriais informavo P. J. žemės sklypo paveldėtojus, kad Nacionalinė žemės tarnyba priėmė aktus dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir pakvietė juos per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiais skelbimais pareiškėja taip pat informavo, kad jei nurodytų asmenų paveldėtojai per nustatytą terminą neįregistruos nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre savo vardu, negalės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto ir ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Be to, Susisiekimo ministerija 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-127 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad Nacionalinė žemės tarnyba priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė ją per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervestas atlyginimas už patiriamus nuostolius dėl paimamo turto visuomenės poreikiams. Susisiekimo ministerija 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2ZP-430 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pakartotinai informavo D. L. apie Nacionalinės žemės tarnybos priimtus 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus ir paprašė atsakovės, kaip galimos paveldėtojos, kuo greičiau kreiptis į notaro biurą pagal veiklos teritoriją paveldėjimo atvejams, susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad D. L. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikusi skundą dėl Registrų centro vertintojos I. K. ir turto vertintojos asistentės J. K. parengtų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E), ar apie šių ataskaitų nuginčijimą teismine tvarka. Atsakovė nepateikė teismui savo iniciatyva parengtų nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų su kitokiais nustatytais atlyginimo už visuomenės poreikiams iš jos paimamų mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dydžiais.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Teismas, nustatęs, kad Registrų centro turto vertintojos I. K. ir turto vertintojos asistentės J. K. parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E) nenuginčytos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad D. L. pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas Nr. TVA-1839 (9.2 E) ir Nr. TVA-1941 (9.2 E) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo P. J. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi visuomenės poreikiams paimtos nuosavybės rinkos vertes.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą P. J. , mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 0,1858 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 370 Eur, o atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 0,1732 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 290 Eur.

Susisiekimo ministerija pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur už turėtas advokatų darbo parengiant pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, pasirengimą teismo posėdžiui ir prašymo nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant parengimą. Pareiškėja turėtoms advokato darbo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokato profesinės bendrijos parengtas 2020 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. AKJ2005018 ir 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AKJ2006005, 2020 m. gegužės 5 d. suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akto Nr. 26 ir 2020 m. birželio 2 d. suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akto Nr. 3 išrašus, sąskaitų apmokėjimo išrašus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Susisiekimo ministerijos vidines teisinio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog šioje ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų - 6 patarėjai, 1 vyresnysis patarėjas, 2 vyriausieji specialistai; patarėjais dirbantys tarnautojai turi teisės krypties išsilavinimą, jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai žmogiškieji resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovei D. L. buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; teisės taikymo požiūriu, bylos faktinės aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės ir reikalavusios specialaus pasirengimo. Taigi, rengiant pareiškimą atsakovei D. L. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nustatymo, teismo vertinimu, pakako pakeisti duomenis apie ginčo šalis, žemės sklypus, priimtų aktų pavadinimus ir rekvizitus, atlyginimų už paimamą žemės sumas, reikalavimo formuluotes ir pan., byloje naujos teisinės problemos, galinčios turėti itin reikšmingos įtakos praktikai, nebuvo keliamos, o Susisiekimo ministerijos pareiškimo, kuriuo buvo prašoma reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, surašymas kvalifikuoto advokato paslaugų taip pat nereikalavo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad:

- D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-79-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 0,1858 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 370 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt eurų);

- D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-78-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 0,1732 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 290 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt eurų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė