- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-2855-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21557-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- K. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-26542-1176/2022 pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl J. D. paskelbimo mirusia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė paskirti ją J. D. turto administratore ir, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, paskelbti J. D. mirusia. Nurodė, kad J. D. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). J. D. 2000 m. sausio 17 d. testamentu visą savo turtą paliko broliui A. M., kuris yra pareiškėjos tėvas. J. D. 2000 m. vasario mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto sveikatos departamento (duomenys neskelbtini) išduotame mirties liudijime nurodyta J. D. gimimo data nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta jos gimimo data. J. D. gimė (duomenys neskelbtini), o atvykusi į Lietuvos Respubliką, siekdama gauti Lietuvos pilietybę, nurodė, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų penkeriais metais jaunesnė. J. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl to, kol vyks bylos nagrinėjimas turi būti skirtas J. D. turto administratorius, kad būtų galima sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju. Šiuo metu butą išlaiko ir komunalinius mokesčius moka pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo mirusiu.
3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 91 punkte nurodyta, jog mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), remiantis medicininiu mirties liudijimu. Registruojant mirtį, turi būti pateikiami: mirusiojo asmens tapatybės dokumentas; medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Pagal Taisyklių 102 punktą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, nes pareiškėja turi dokumentą (medicininį mirties liudijimą), kuriame yra užfiksuotos J. D. mirties aplinkybės bei mirties data. Pagal Taisyklių teisinį reglamentavimą, turint medicininį mirties liudijimą, asmens mirčiai įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Įregistravus asmens mirties liudijimą civilinės metrikacijos įstaigoje, yra išduodamas mirties liudijimas, kurio pagrindu gali būti atliekami veiksmai, reikalingi priimti mirusiojo palikimą. Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CK 2.31 straipsnis, 450 straipsnio 4 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja K. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, kuris neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“.
5.2. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo 129 punktą mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Dėl to J. D. mirties fakto registravimas Gyventojų registre turi būti patvirtintas dokumentų duomenimis.
5.3. Teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) miesto sveikatos departamento (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime nurodyta J. D. gimimo data neatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų registre įregistruotos J. D. gimimo datos. Šis neatitikimas trukdo įregistruoti J. D. mirtį, nes vardo ir pavardės sutapimas mirties liudijime ir Gyventojų registre nėra pakankamas pagrindas įrašyti asmenį kaip mirusį. Civilinės būklės aktų registravimas yra formalus procesas, kurio metu nėra taisomi (keičiami, papildomi) galimi neatitikimai jau esamuose civilinės būklės aktų įrašuose ar daromos prielaidos apie asmens mirtį. Dėl to teismo argumentas, kad pareiškėja gali kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių su turimu mirties liudijimu, kuriame yra gimimo datoms neatitikimas, ir įregistruoti šį juridinį faktą, yra nepagrįstas.
5.4. Pareiškėja negali pateikti papildomų dokumentų iš (duomenys neskelbtini) registrų, patvirtinančių tikslią J. D. gimimo vietą ir datą. Neturėdama šių duomenų, pareiškėja negali kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl įrašų apie J. D. keitimo pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Tačiau civilinės būklės aktų įrašų keitimas galimas pagal teismo sprendimą, kuriuo asmuo būtų paskelbtas mirusiu. Nagrinėjamoje byloje tai yra vienintelis teisinis būdas įregistruoti J. D. mirties faktą Gyventojų registre.
5.5. Pareiškėja J. D. mirtį įrodinėja šiomis aplinkybėmis: 1) Gyventojų registre įregistruota, kad J. D. gimimo metai yra (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad ji negalėjo sulaukti (duomenys neskelbtini) metų ir yra mirusi; 2) (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų centras informavo, kad J. D. socialinės paslaugos nebuvo teiktos, nors (duomenys neskelbtini) tikėtina, kad jai jos turėjo būti teiktos per paskutinius dvidešimt metų; 3) Migracijos departamentas pranešė, kad J. D., (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini); 4) Nuo savo išvykimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) 2000 m. J. D. nesusisiekė nei su pareiškėja, nei su pareiškėjos tėvu, nors kitų artimų giminaičių ji neturėjo, oi pareiškėja prižiūri vienintelį J. D. turimą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
5.6. Teismas nutartyje pasisakė tik dėl vieno reikalavimo, tačiau nepasisakė, kodėl teisme nėra nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjos paskyrimo J. D. turto administratore. Pareiškėja rūpinasi J. D. butu, mokėdama jo išlaikymo mokesčius, tačiau neturi rašytinio įgaliojimo atlikti veiksmus, susijusius su turo priežiūra ir išlaikymu. Dėl to yra būtina paskirti J. D. turto administratorių, kuris galės priimti sprendimus savininkės interesais tiek dėl namo renovacijos, tiek dėl sutarčių sudarymo su komunalinių paslaugų teikėjais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl asmens pripažinimo mirusiu kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
7. Pagal CK 2.31 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu (CK 2.31 straipsnio 4 dalis). Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta (CK 2.31 straipsnio 5 dalis). Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 straipsnio 6 dalis).
8. Taigi kreiptis į teismą pagal CK 2.31 straipsnio nuostatas galima tik tokiu atveju, jeigu nėra jokių faktinių duomenų apie to asmens mirtį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra pateikusi (duomenys neskelbtini) miesto Gyvybinio įrašų pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad pareiškėja turi dokumentą (medicininį mirties liudijimą), kuriame yra užfiksuotos J. D. mirties aplinkybės bei mirties data.
9. Sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad pagal Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 2.1 punktą buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo, turėjo būti remiamasi būtent Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintinomis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis.
10. Pažymėtina, kad pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 122 punktą civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu). Mirtis įtraukiama į apskaitą sudarant mirties įrašą (123 punktas). Taigi nauju Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintas užsienio valstybėje įregistruotų mirčių apskaitos reglamentavimas išliko nepakitęs. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados išlieka aktualios.
11. Pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti dokumentai patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). J. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini). J. D. 2000 m. sausio 17 d. testamentu visą turtą paliko broliui A. M., kuris yra pareiškėjos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini).
12. Taigi pareiškėja iš esmės siekia priimti palikimą po jos tėvo ir J. D. mirties, tačiau Lietuvos išduotame J. D. asmens dokumente ir Gyventojų registre įrašyta jos gimimo data ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su (duomenys neskelbtini) išduotame medicininiame mirties liudijime nurodyta jos gimimo data ((duomenys neskelbtini)). Dėl to pareiškėja teigia, kad šis neatitikimas trukdo įregistruoti J. D. mirtį. Tačiau pareiškėja nėra pateikusi teismui duomenų, kad būtų kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą, kuri būtų atsisakiusi įregistruoti J. D. mirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tikėtina, jog civilinės metrikacijos įstaiga gali atsisakyti registruoti J. D. mirtį. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas, taikant CK 2.31 straipsnio nuostatas, paskelbti J. D. mirusia.
13. Ieškovei išaiškintina, kad, siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, ji galinti pasinaudoti CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, pagal kurią teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
14. Teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį (CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Skirtingai nuo nagrinėjamų bylų dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, kai konstatuojamas spėjamas mirties faktas, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė. Mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti asmens mirtį. Taigi, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakytų įregistruoti J. D. mirtį dėl gimimo datos dokumentuose neatitikimo, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į teismą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto, t. y. dėl J. D. mirties fakto nustatymo. Šis teismo sprendimas taip pat būtų pagrindas pareiškėjai įregistruoti J. D. mirtį civilinės metrikacijos įstaigoje.
15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareikštas prašymas paskirti ją J. D. turto administratore yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjos prašymu paskelbti J. D. mirusia ir šio prašymo nagrinėjimą reglamentuojančiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis (CK 2.28-2.32 straipsniai, CPK 449-453 straipsniai). Kadangi nebuvo priimtas pagrindinis pareiškėjos prašymas, teismas pagrįstai nesprendė ir dėl išvestinio reikalavimo pagrįstumo.
16. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.