Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-400-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-06-07Vilniaus apygardos teismas
  2. T-1226-1058/2019Nutartis · 2019-10-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
1S-400-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14641-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
S. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-400-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14641-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 2.5.12.1; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. I. (S. I.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria tenkintas 2019 m. spalio 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas ir S. I. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant jį atlikti paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu S. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. I. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 5 d., 12.15 val. iki 2018 m. birželio 28 d. – 85 (aštuoniasdešimt penkios) dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant S. I. tęsti darbą, nebendrauti su H. P., A. S., J. D., atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. apeliacinį skundą atmetė. Apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 7 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu S. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 30 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ,9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrino Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Galutinę subendrintą bausmę paskyrė 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su H. P., A. S., J. D., atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Apylinkės teismas nurodė, kad realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinos visų subendrintais nuosprendžiais įskaitytų laikotarpių ir pagal juos atliktų bausmių dalys.

4. 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Tarnyba) teikimas dėl nuteistajam S. I. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Tarnybos teikimas tenkintas, bausmės vykdymo atidėjimas S. I. buvo panaikintas, jis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas nurodė, kad S. I. netinkamai vykdo jam nustatytus įpareigojimus (tęsti darbą, nustatytu laiku būti namuose, žalos atlyginimą). Užfiksuoti įpareigojimų pažeidimai leidžia spręsti, kad nuteistasis į jam nustatytus įpareigojimus rimtai nežiūri, apie jų vykdymą sąmoningai pateikia melagingus duomenis. Teismas konstatavo, kad nebuvo pasiektas pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją. S. I. elgėsi ypač neatsakingai, net ir po jam skirtų įspėjimų, vis tiek nevykdė probuojamojo pareigų, pažeidė teismo skirtus įpareigojimus ir sumenkino jų reikšmę. Ignoravo bausmę vykdančią instituciją, sistemingai darė administracinius nusižengimus, nuteistojo nepavyko rasti jo nurodytais gyvenamaisiais adresais, telefonu jis taip pat buvo nepasiekiamas. S. I. bausmės vykdymo atidėjimo metu teigiamų išvadų nepadarė, nekeitė savo elgesio, o taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė ir S. I. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Teismas darė išvadą, kad taisyti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės nėra galimybės, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bausmės vykdymo atidėjimo metu negali būti įgyvendinami, todėl nutarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu S. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo S. I. atmesti.

5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvada dėl nustatyto įpareigojimo tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje nevykdymo, nepagrįsta. Pabrėžia, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su „L“, atstovaujama G. B., veikiančios pagal individualios veiklos pažymėjimą ir ten dirba iki šiol. Nežino, kodėl ši darbovietė neatsispindi Sodros duomenyse. Tikslesnės informacijos reikėtų teirautis jo darbdavio.

5.2. Nesutinka su teismo išvada, kad netinkamai vykdo įpareigojimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Pažymi, kad įpareigojimas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai yra skirtas iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, tai yra iki 2020 m. rugsėjo 5 d. Teismas nenurodė, kokiomis dalimis ir kokiais terminais turėtų būti atlyginta žala. Tai, jog S. I. pagal Probacijos tarnybos sudarytą grafiką iki 2019 m. spalio 3 d. nesumokėjo pirmos įmokos nukentėjusiajai žalai atlyginti, negali būti pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Turtinės žalos nukentėjusiajai nepradėjo atlyginti, nes neturėjo tam pakankamai lėšų – buvo neseniai pradėjęs dirbti, turėjo problemų su sveikata. Pagerėjus finansinei padėčiai skirs lėšų ir turtinės žalos atlyginimui.

5.3. Nuteistasis sutinka, kad ne visada tinkamai vykdė probuojamojo pareigas, nenuvyko į Probacijos tarnybą, padarė kelis administracinius nusižengimus (važiavo viešuoju transporto be bilieto), tačiau šiuos pažeidimus darė nepiktybiškai, o dėl nepakankamo socialinio brandumo, jauno amžiaus, nes nevisiškai įsisavino probacijos sąlygų nevykdymo pasekmes.

5.4. Atkreipia dėmesį, kad jis yra probuojamas dar neilgą laiką, vos kelis mėnesius, jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, nuo probacijos skyriaus darbuotojų nesislapstė, jo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad turėtų būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis būtų izoliuotas nuo visuomenės. Mano, kad turėtų būti suteikta dar viena galimybė įrodyti, kad jis siekia pasitaisyti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyti du atvejai, kuomet bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės:

- jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių (ar atitinkamai auklėjamojo poveikio priemonių) ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis (30 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

- jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. Šios įstatymo nuostatos ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų yra itin svarbus. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 358 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Apylinkės teismas nagrinėdamas probacijos tarnybos teikimą nustatė pagrindus, kuriais remiantis panaikino nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje teisėtumo reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau priimdamas sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą apylinkės teismas formaliai įvertino reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principų prasmę.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą S. I. buvo skirti penki įpareigojimai – teismas įpareigojo S. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su H. P., A. S., J. D.; atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Dalį paskirtų įpareigojimų S. I. vykdė be jokių pažeidimų.

11. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nenustatyta, jog S. I. būtų pažeidęs teismo skirtą įpareigojimą nebendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis. Nors apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad su dalimi asmenų bendravimas yra apsunkintas savaime (H. P. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, J. D. perduodamas Vokietijos Federacinei Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį), tačiau tai nepaneigia, kad įpareigojimo yra laikomasi.

12. Probacijos laikotarpiu taip pat nenustatyta, jog būtų nesilaikoma ir kito nuosprendžiu skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad probacijos skyrius iš esmės turėjo ribotas galimybes patikrinti šio įpareigojimo vykdymą, kadangi nuteistasis nenurodė tikslaus gyvenamosios vietos adreso, taip pat S. I. nedalyvavo OASys vertinimo metu išryškėjusių problemų kursuose, į kuriuos buvo nukreiptas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nepatvirtina, kad S. I. pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

13. Apylinkės teismo nutartyje teigiama, jog asmuo nesilaikė įpareigojimų atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nakties metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šių įpareigojimų nebuvo laikomasi ar jie buvo įgyvendinami pakankamai vangiai, tačiau toks S. I. elgesys probacijos sąlygų taikymo pradžioje (ankstyvoje stadijoje) negali sąlygoti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Apylinkės teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, priešingai nei teigiama nutartyje, neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo, realizavimą. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu - probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Susipažinus su bylos medžiaga bei įvertinus nuteistojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą būtų pažeisti minėti principai.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad S. I. pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nes nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba, nenurodė savo pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, o tas, kurį buvo nurodęs, realiai neegzistavo, taigi vengė pateikti tikslius duomenis, siekdamas išvengti priežiūros. Vis dėlto, nagrinėjamos situacijos kontekste, šio įpareigojimo nesilaikymas negali būti pakankamas pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą S. I.. Nuteistasis su probacijos sąlygomis ir vykdymo tvarka pasirašytinai buvo supažindintas 2019 m. rugpjūčio 8 d., o jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimta nutartis, kuria buvo subendrinti S. I. atžvilgiu priimti nuosprendžiai ir paskirti papildomi įpareigojimai (taip pat ir įpareigojimas būti namuose). Iš byloje esančio parašo ant nutarties nuorašo kopijos, matyti, kad su 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ir papildomais įpareigojimais S. I. susipažino tik 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 71), t. y. jau po įpareigojimo paskyrimo ir po supažindinimo su individualiu priežiūros planu (2019 m. rugpjūčio 8 d.). Praėjus vos kelioms savaitėms po susipažinimo su papildomais įpareigojimas – 2019 m. spalio 14 d. Probacijos tarnyba jau pateikė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teismo vertinimu, per tokį trumpą laiką S. I. negalėjo objektyviai pateisinti teismo jam parodyto pasitikėjimo, tinkamai laikytis visų įpareigojimų bei įgyvendinti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, tokiu atveju, būtų pernelyg skubotas, nes Probacijos tarnyba į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kreipėsi praėjus vos keliems mėnesiams nuo probacijos taikymo pradžios.

15. Apylinkės teismas akcentavo, kad nuteistasis yra 8 kartus baustas už administracinius nusižengimus, už važiavimą be bilieto viešuoju transporto. Šiuo atveju administraciniai nusižengimai negali būti pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, nes didžioji dalis (šeši) nusižengimų buvo padaryti iki S. I. supažindinimo su probacijos sąlygomis, todėl negali turėti įtakos probacijos sąlygų laikymuisi įvertinti.

16. Skunde iš esmės tinkamai pažymėta, jog nustatęs įpareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajai, teismas nenurodė kokiomis dalimis ar terminais, tai turi būti padaryta. Nuteistasis turi galimybę atlyginti žalą iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, o tai, kad jis nesilaikė Probacijos tarnybos reikalavimo dalį turtinės žalos sumokėti iki 2019 m. spalio 3 d., nesudaro pagrindo panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis nurodė, kad tuo metu neturėjo pinigų žalai atlyginti ir tik dabar susiklosčius palankesnei finansinei situacijai galės išskirti lėšų žalos atlyginimui. Visgi, savanoriškas dalies turtinės žalos atlyginimas parodytų nuteistojo gerą valią ir nusiteikimą laikytis įpareigojimų bei būtų vertinamas teigiamai.

17. Apylinkės teismas pabrėžė, kad S. I. netinkamai vykdo įpareigojimą tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis nenuvyko į „Caritas“ nuteistųjų konsultavimo centrą dėl darbo paieškos. S. I. nurodė, kad įsidarbino individualioje įmonėje „L“, tačiau Sodros duomenų bazėje įrašų apie tai nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis yra pateikęs darbo sutartį, todėl negalima teigti, jog S. I. nevykdo įpareigojimo dirbti. Visgi, šie duomenys neatsispindi Sodros duomenų bazėje ir nėra galimybės patikrinti jų autentiškumo. Nuteistasis turėtų imtis visų įmanomų priemonių duomenims apie savo darbovietę patikslinti, turint omenyje, kad S. I. žadėjo tai atlikti ir anksčiau.

18. Skunde S. I. sutinka, kad ne visada tinkamai vykdė probuojamojo pareigas, nenuvyko į Probacijos tarnybą, padarė kelis administracinius nusižengimus, bet šiuos pažeidimus padarė ne piktybiškai vengdamas atlikti įpareigojimus, o dėl nepakankamos socialinės brandos. S. I. skunde nurodo, kad gailisi dėl savo elgesio ir išsako norą įrodyti, kad siekia pasitaisyti. Apeliacinės instancijos teismas tiki nuteistojo pozicija ir mano, kad yra pagrindas S. I. suteikti dar vieną galimybę įrodyti savo motyvaciją pasitaisyti. Pažymėtina, kad tolesnėje probacijos taikymo perspektyvoje S. I. turi visiškai bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, atvykti į suplanuotus susitikimus, teikti išsamią informaciją apie savo gyvenamąją vietą, suteikti galimybę Probacijos tarnybai patikrinti, kaip laikomasi įpareigojimų, patikslinti duomenis apie savo darbovietę, atlyginti bent dalį turtinės žalos ir vykdyti kitus priskirtus įpareigojimus. Jei nuteistasis, žinodamas apie jam paskirtus įpareigojimus ir būdamas įspėtas apie netinkamą jų laikymąsi, toliau vengs tinkamai bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, nepakeis požiūrio į savo elgesį, darys naujus nusižengimus ir/ar sieks išvengti priežiūros bei kitaip piktnaudžiaus teismo jam parodytu pasitikėjimu, tai bus realus pagrindas Probacijos tarnybai pakartotinai kreiptis į teismą ir svartyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Tenkinti S. I. skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo S. I. panaikinimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė