Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, užsiimanti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal LR BK 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. S. pagal 2009-07-01 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą “Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą“ Nr.(21.4) – 918-1087 laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 besiversdama individualia veikla – vaisių, uogų, ir daržovių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse ir 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. IK-040 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010-05-24 įsakymo Nr. IK-166 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas buhalterinės apskaitos taisykles, būdama atsakinga už pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkymą ir dokumentų saugojimą, sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apskaitos dokumentuose fiksavo ne visas ūkines finansines operacijas, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, kurioje nurodyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimus, kur nurodoma, kad „ apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ į apskaitą neįtraukė iš G. Š., tarpininkaujant L. Š., įsigytų prekių be apskaitos dokumentų: 105 dėžių braškių, 2 kg svogūnų laiškų, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatyto kiekio 2 dėžių mėlynių, 2 dėžių po 10 kg grybų, 10 kg trešnių, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto kiekio 4 dėžių vyšnių už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas sumas bei tų prekių pardavimo.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti D. S., besiverčiančios individualia veikla, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31, tai yra padarė mažareikšmį nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.;

Kaltinamoji D. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad užsiima individualia veikla. Kioske prekiaudavo daržovėmis, augino jas pati, pirkdavo naktiniame turguje iš įvairių asmenų. Gavo šaukimą atvykti į FNTT, buvo apklausta. Paaiškino, kad vaisius ir daržoves įsigydavo ir iš Šapolų. Turėjo visas sąskaitas. Taip pat prekiavo ir greitai negendančiomis prekėmis. Prašė tyrėjo iškviesti jos sutuoktinį, kuris geriau galėjo viską paaiškinti, t. y. ką kiekvienas jų pirko. Viskas buvo perkama tik su sąskaitomis. Visus dokumentus, sąskaitas pateikė tyrėjui, viską parodė ir paaiškino. Nesupranta, kas nustatė, jog grybai buvo po 10 kg, jei žinutėje buvo kalbama apie 10 kg trąšų. Dirba su kasos aparatu. Viskas registruota VMI, vedama kasos knyga. Kai kuriuos vaisius ir daržoves pirko savo reikmėms. L. Š. išrašydavo sąskaitas. Bazėje išsirinkdavo prekes tiek sau, tiek pardavimui, tada parašydavo žinutę, ką nori pirkti. Jos sutuoktinis neprekiaudavo. Jis važiavo pirkti braškių sau, tėvams, t. y. ne prekybai.

Liudytoja L. Š. atsisakė duoti parodymus.

Liudytojas G. Š. parodė, kad kaltinamąją matė keletą kartų. Nežino, kuo ji yra kaltinama. Su ja niekada nebendraudavo. Nežino, ar L. Š. bendravo su ja. Su kaltinamąja niekada nevažiavo pirkti kokių nors vaisių, uogų ar daržovių. Liudytojo sutuoktinė rašo visas sąskaitas-faktūras. Jie abu užsiima individualia veikla.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė. Žino, kad ji yra kaltinama dėl keleto dėžių braškių įsigijimo be apskaitos dokumentų. Sutuoktinė vykdo individualią veiklą, turi kioską, prekiauja vaisiais ir daržovėmis Raudondvaryje. Prekiavo bulvėmis, pomidorais, agurkais, vasaros sezono metu - uogomis. Be to, jie ir patys augina daržoves Raseinių rajone. Dalį daržovių perka, iš ko – pasakyti negali. Taip pat perka daržoves rytais Urmo bazėje. Jis susipažino su dokumentais veiklos pradžioje. Sutuoktinei pasakė, kad ji nepainiotų individualiai veiklai perkamų daržovių su perkamomis savo reikmėms. Kai reikia pirkti sau – perka liudytojas. Žino, kad bazėje dirba Laimutė (L. Š.). Sutuoktinė yra iš jos kažką pirkusi. Kokiu būdu sutuoktinė užsisakydavo prekes iš Urmo bazės - nežino. Yra važiavęs į bazę pirkti pigiau braškių savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: pačios kaltinamosios D. S., kad ji pirkdavo vaisius ir daržoves taip pat ir savo reikmėms, liudytojo R. S. parodymus, kad sutuoktinė tuo pat metu pirkdavo vaisių ir daržovių tiek prekybai, tiek sau, G. Š. parodymus; 2014-11-24 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės E. D. specialisto išvadą Nr.5-2/194 „Dėl D. S. individualios veiklos“, kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus D. S. buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 pagal G. Š. išrašytas 12 (dvylika) sąskaitų-faktūrų D. S. įsigijo prekių – vaisių ir daržovių už 2812,67 Lt, t. y. turėjo sandorių su G. Š., besiverčiančiu individualia veikla; 2014-10-27 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu užfiksuotą informacijos turinį, operatyvinių veiksmų aprašymus, kuriais nustatyta, jog D. S. iš G. Š., tarpininkaujant L. Š. (G. Š. sutuoktinei) įsigijo prekių be dokumentų (braškių – 105 dėžės; svogūnų laiškų -2 kg; mėlynių – 2 dėžės (dėžės svoris nenurodytas); grybų – 2 dėžės (iš pokalbio nustatyta, kad 1 dėžės svoris - 10 kg; trešnių - 1 dėžę (svoris nenurodytas) ir 10 kg; vyšnių - 4 dėžės (svoris nenurodytas), kurių neapskaitė, kurių nei pardavimo, nei įsigijimo nedokumentavo ir nedeklaravo, tuo sumažino pajamas ir išlaidas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje; D. S. metine pajamų deklaracija (2013 m), kurioje užfiksuotos pajamos - 29104,02 Lt ir išlaidos- 27163,53 Lt. Tokiu būdu, taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos sudarė 1940,09 Lt (29104,02-27163,53). Pajamų mokesčio suma nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 procentų tarifą yra 67 Lt (1940,09-6000x5?). D. S. 2013 metais į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų pajamų ir nedeklaravo dokumentais neapskaitytų prekių bei nuo gautų pajamų neapskaičiavo pajamų mokesčio ir iki 2014 m. gegužės 1 dienos, jo nedeklaravo 2013 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Kadangi tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokią sumą sudarė pajamos, gautos iš prekybos, už įsigytas prekes be apskaitos dokumentų iš G. Š., tarpininkaujant L. Š., nėra galimybės nustatyti visas realiai tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas, bei išlaidas, bei nesumokėto pajamų mokesčio. Iš D. S., besiverčiančios individualia veikla, tvarkomos buhalterinės apskaitos iš dalies negalima nustatyti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31, nes ji nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 d. , kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, bei įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d., kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes į apskaitą neįtraukė kaltinime nurodytų prekių. D. S. nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“: 6 punktu - nustatyta, kad „Gyventojai pildo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą chronologine tvarka“, 41 punktu - nustatyta, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“, 44 punktu - nustatyta, kad „Jei gyventojas savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai duomenis apie gautas atitinkamo mėnesio pajamas į žurnalą įrašo iš kasos operacijų žurnalo to mėnesio ataskaitos. Tokiu atveju į žurnalą nerašomi duomenys iš dokumentų, nurodytų šių taisyklių 8.1–8.3 punktuose, išrašytų ir pridėtų prie kasos aparato kvito pirkėjo prašymu,“ nes nedokumentavo ir į apskaitą neįrašė prekių, įsigytų be apskaitos dokumentų iš G. Š. pardavimo pajamų, tuo sumažino veiklos pajamas. D. S. nesivadovavo VMI prie LR Finansų ministerijos 2003-09-18 viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintomis „Kasos aparatų naudojimo taisyklėmis“, nes tyrimui pateiktame individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos operacijų apskaitos žurnale 2013-07-05 užfiksuotas pinigų gražinimo atvejis, pagal klaidingai išspausdintą kasos aparato fiskalinį kvitą (originalas) – 129,60 Lt, klaidų taisymo aktas nepateiktas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2014-06-12 raštu Nr. (21.6-32-3)-R-4479 informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrių, kad VMI prie FM informacinės sistemos duomenimis D. S. elektroninio kasos aparato neregistravo. D. S. laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 vykdė individualią veiklą pagal pažymą (t. 2, b. l. 45-59), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais bei pokalbių suvestinėmis, kuriais fiksuojami L. Š., D. S. pokalbiai dėl prekių įsigijimo: vaisių, uogų, daržovių užsakymų, pirkim. Pokalbiai įvertinti FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje: 2014-11-24 išvadoje Nr. 5-2/194 Dėl D. S. individualios veiklos (t. 2, b. l. 1-29); 2015-01-28 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės E. D. specialisto išvadą Nr. 5-2/18 Dėl UAB „R.“, D. Š. individualios veiklos, G. Š. individualios veiklos, kurioje nustatyta UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu veiklos nevykdė. Tyrimo metu pateiktų G. Š., besiverčiančio individualia veikla, apskaitos dokumentų duomenimis nėra galimybės nustatyti 2014-05-07 prekių likučio, kadangi tyrimui nepateikė prekių įsigijimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų), sandėlio apyvartos žiniaraščių, kuriuose būtų fiksuoti prekių likučiai. Todėl tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti surašytame VMI patikrinimo akte prekių likučio su G. Š. tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų duomenimis. Už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-07 apskaitos dokumentuose įsigytų prekių iš Lenkijos Respublikos nėra fiksuota. Telefoniniuose pokalbiuose fiksuota, kad iš Lenkijos tiekėjų įsigijo vaisių, daržovių ne mažiau nei už 17747,29 Lt. Tyrimo metu įvertinus įsigytas prekes be apskaitos dokumentų iš Lenkijos Respublikos, kurias realizavus, G. Š. neapskaitė pardavimų pajamų 17747,29 Lt arba 5139,97 Eur (t. 1, b. l. 174-175); visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, jog kaltinamoji D. S. sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti kaltinamosios, besiverčiančios individualia veikla, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31. Tokie kaltinamosios D. S. veiksmai formaliai atitinka BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas, už kurį BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 str. priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamosios D. S. veiksmais neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje suma nėra ženkli, dėl ko negalėjo būti nenustatyta mokėtina valstybės biudžetui ženkli mokesčių suma, t. y. nebuvo padaryta žymi žala valstybei, todėl, teismo įsitikinimu, D. S. padarytas BK 222 str. 1 d. numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu. Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kokią sumą sudarė pajamos, gautos iš prekybos už įsigytas prekes be apskaitos dokumentų iš G. Š., tarpininkaujant L. Š., nėra galimybės nustatyti visas realiai tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas, bei išlaidas, bei nesumokėto pajamų mokesčio, 2013 m., taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos sudarė 1940,09 Lt (29104,02-27163,53). Pajamų mokesčio suma nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 procentų tarifą yra 67 Lt (1940,09-6000x5?).

Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau nepadaro esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinių, šie tiesiogiai nesiejami su mokesčių valstybei sumokėjimu ar nemokėjimu.

Kaltinamosios D. S. atžvilgiu taikytinos BK 37 str. nuostatos – ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 37 str., BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 4 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

D. S., padariusią mažareikšmį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

D. S. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.