Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-431-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1-431-610/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49400-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
J. E.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-431-610/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49400-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;. (S) 1.2.14.4.1;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei,nukentėjusiam D. K.,kaltinamajam J. E.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. E. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant 9,79 Lt;

2) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą. 2011-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-25 su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. 2012-06-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-21 nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 30 parų arešto. Galutinė paskirta bausmė 30 parų arešto;

3) 2013-06-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. 2013-12-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nustatant jiems atlikti 4 mėnesius; 2014-07-21 išregistruotas iš probuojamųjų registro.

4) 2016-02-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 20 MGL bauda.

5) 2019-11-27 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 52 MGL (2600 Eur) bauda,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. E. įvykdė turto prievartavimą, o būtent: neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2019 m. lapkričio 20 d., 00.30 val., atėjęs į D. K. namus, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti pinigus iš D. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, laikydamas peilį rankoje, grasino panaudoti fizinį smurtą - subadyti D. K., taip pat sudaužyti D. K. telefoną, išsakė reikalavimą D. K. sumokėti 250 Eur nuomą ir daugiau čia nebūti, panaudodamas psichinę prievartą - baugindamas, kad gali subadyti ir išvežti gabalais, privertė D. K. nueiti ir bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninti 250 Eur iš D. K. banko sąskaitos ir atiduoti jam, tuo padarydamas D. K. 250 Eur turtinę žalą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą J. E. pareiškė, kad nepripažįsta, jog grasino nukentėjusiam ir naudojo peilį. Prįpažįsta, kad paėmė pinigus. Parodymus duoti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: nukentėjęs D. K. parodė, kad grįžęs iš užsienio atvyko pagyventi pas E. B., ji sakė, kad taip bus pigiau. Įvykio dienos vakare E.pasakė, kad eina pas draugę, kadangi buto raktas buvo tik vienas, ji užrakino duris ir išėjo. Apie 1 valandą nakties, būnant kambaryje į jį atėjo kaltinamasis. Kokiu būdu pateko nežino. Pasakė, kad nori pasišnekėti, paprašė cigaretės. Abu ėjo į balkoną parūkyti, kaltinamasi reikalavo jo eiti pirmam. Jam įėjus į balkoną, uždarė duris, kad negalėtų išeiti, pats kaltinamasis liko viduje. Pro langą matė, kad vaikščiojo po kambarį, rausėsi po stalčius. Sėdėjo balkone prie virtuvės lango ir rūkė, kaltinamasis prasidaręs orlaidę grasino, sakė „Nori, aš tave papjausiu ir t.t.“. Aiškino, kad draugauja su E., o jis kišasi į jų santykius. Nors jam E. buvo sakiusi, kad tokių dalykų nėra, jie seniai nebendrauja. Po kažkurio laiko pradarė balkono duris, rankose laikė virtuvinį peilį. Jeigu neklysta peilis buvo raudona arba balta rankena. Liepė susikrauti daiktus ir nešdintis iš buto. Susidėjo tuo metu reikalingiausius savo daiktus. J. E. pasakė, kad turės susimokėti už nuomą, nes bute gyveno apie tris savaites. Nurodė, kad už mėnesį turės susimokėti 250 eurų, tuo metu dešinėje rankoje turėjo peilį. Pasakė kaltinamajam, kad neturi grynųjų pinigų. Pasakė, kad turi bankinę kortelę, todėl turės pinigų pasiimti ir susimokėti, nes kitaip sudaužys telefoną. Prieš uždarant į balkoną, telefoną buvo palikęs kambaryje ant lovos, o J. E. jį pasiėmė. Išėjus į lauką, J. E. ėjo iš paskos ar tuo metu turėjo peilį nematė. Nuėjo iki bankomato prie „Maximos“ prekybos centro. Suvedė kodą, pinigams iškritus, juos pasiėmė kaltinamasis, tada atidavė telefoną. Pinigus paėmė ir atidavė J. E. dėl to, kad buvo išsigandęs. Kaltinamasis sakė, kad pinigus atiduos E. už butą, kurį ji nuomojosi. Paskui nuo bankomato ėjo iki „Norfos“ parduotuvės. Kaltinamasis atidavė telefoną ir sakė nešdintis. Paskambino E. broliui, o šis patarė kreiptis į policiją. Taip ir padarė. Po to nuėjo iki E. brolio buto, atvykus pareigūnams jiems viską paaiškino. Kaltinamojo iki įvykio nebuvo matęs.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2019 metų lapkričio mėnesį, įvykio laiku gyveno (duomenys neskelbtini). Butą nuomavo tėvas. Iš pradžių gyveno viena, po to į svečius atvyko D. K.. Gyveno apie mėnesį ar tris savaites. Po incidento su kaltinamuoju išvyko. Jai yra žinoma, kad J. E. atėjęs į jos butą privertė nukentėjusį nuimti pinigus iš bankomato, paėmė 250 eurų, grasino peiliu. Tai papasakojo D. sekančios dienos ryte. Naktį nukentėjęs buvo pas jos brolį I.. Ji tuo metu buvo lauke, nežinojo ką daryti, nes buvo išsigandusi. Nenorėjo eiti pas brolį, kad šis neskambintų tėvui, buvo pasimetusi, kadangi J. E. iš jos paėmė buto raktus. Tai įvyko vėlai apie 12 val. ar 1 val. nakties. Kam reikalingi raktai J. E. nepasakė, tačiau ji iš karto suprato, kad eis kalbėtis su nukentėjusiu. Anksčiau su J. E. draugavo, kartu gyveno Anglijoje apie tris metus. Žinojo, kad jis iš pavydo gali eiti aiškintis su D. į jos butą. Draugystė su J. E. nutrūko 2019 metų vasarą. Su J. E. apie D.ar buto nuomą, nėra kalbėjusi. Nukentėjęs ir kaltinamasis galėjo būti pažįstami tik tiek, kad ji Anglijoje dirbo su D. vienam darbe, kaltinamasis žinojo, jog nukentėjęs jos bendradarbis, tačiau jie tarpusavyje nebendravo. Nežino dėl kokios priežasties kaltinamasis paėmė iš nukentėjusio 250 eurų. Su D. buvo kalbėję apie nuomą, tačiau nieko konkretaus, jis visą laiką pirkdavo maistą, cigaretes, tai ir turėjo galvoje, ikiteisminio tyrimo metu paminėjusi duotus 100 eurų. Jai nukentėjęs nieko neskolingas. Po įvykio grįžusi į savo butą pasigedo lyg rausva ar oranžine rankena peilio, kuris prieš tai buvo laikomas virtuvėje ant palangės. Jokio T. Ž. nepažįsta.

Liudytojas I. B. parodė, kad įvykio metu, nukentėjęs D. K. apie 0:30 val. nakties atėjo į jo namus. Buvo pusnuogis su šlepetėmis ir šortais. Papasakojo, kad gulėjo namie ant sofos ir pamatė J. E. tarpduryje su peiliu. Šis nuvedė jį iki bankomato, kad nuimti 250 eurų. Matėsi, kad D. buvo šoke, bijojo kviesti policiją. Bandė skambinti E., tačiau lyg buvo išjungtas jos telefonas. Nukentėjęs net nesugebėjo surinkti numerio, iškvietus policiją, grįžęs išsimiegojo pas jį.

2019-11-20 D. K. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjęs prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019-11-20 apie 00.30 val. D. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo J. E. gim. (duomenys neskelbtini), bei grasindamas ir rankoje turėdamas peilį privertė D. K. iš bankomato nuimti 250 eurų bei atiduoti jam (b.l. 11-12)

2019-11-20 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė "Maxima" ir prie jos įėjimo- du bankomatai (b.l. 5-10).

2019-11-20 D. K. sąskaitos išrašo ekrano kopija nustatytas D. K. banko (internetbanking.tsb.co.uk) sąskaitos išgryninimas 2019-11-19-2019-11-20 , 2019-11-19, nenurodytu laiku išgryninta 214,19 svarų sterlingų atitinkanti suma, kas oficialiu kursu atitiktų 249.87 eurus (b.l. 23-24, 25).

2019-11-25 vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019-11-20 d apie 01.10 val. (vaizdo įraše fiksuojamu laiku) adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra parduotuvė "Maxima" prie jos įėjimo užfiksuoti einantys du asmenys (b.l.52-57).

2020-01-03 tarnybiniu pranešimu dėl J. E. išklotinių analizės, nustatyta, kad įvykio metu J. E. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė celėje adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu kontakto su E. B. nebuvo (b.l. 66-67).

2020-01-16 tarnybiniu pranešimu dėl E. B. išklotinių analizės, nustatyta, kad įvykio metu E. B. mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veikė toje pačioje celėje adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir J. E. (b.l. 78-79).

2020-01-13 apžiūros protokolu nustatyta, kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos vieta- butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), matyti kambarių išsidėstymas, balkonas. (b.l. 80-90).

2020-01-16 tarnybinis pranešimu dėl asmens duomenų patikrinimo, nustatyta, kad tikrinant J. E. parodymus, jog jis su E. B. įvykio metu buvo pas draugą T. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), patikrinus VRIS duomenų bazę, nustatyta, kad vardu pavarde "T. Ž." rastas tik vienas asmuo, gyvenantis Veisiejuose (b.l. 91-92).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma, kurie yra įrodymai jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis J. E. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau nurodė, kad nepripažįsta, jog nukentėjusiam grasino, turėjo peilį. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėtame bute gyveno su E. B. ir iš nukentėjusio 250 eurų paėmė kaip mokesčius už komunalinius mokesčius už savaitę laiko. Tai yra iš esmės neigė įvykdęs turto prievartavimą, savo veiksmus pateikdamas kaip savavaldžiavimą. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės atsakomybės. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio laiku gyveno kartu su E. B. yra paneigti apklausus pačią E. B.. Ši liudytoja nurodė aplinkybes kaip J. E. iš jos paėmė buto raktus, patvirtino, kad su pastaruoju santykių nepalaikė jau nuo 2019 metų vasaros, taip pat paaiškino, kad jokių konkrečių susitarimų dėl nuomos mokesčiu su nukentėjusiu nebuvo, pastarasis jai nieko nebuvo skolingas. Jos parodymai dalyje dėl bendro gyvenimo viename bute ir išlaidų iš esmės sutampa ir su nukentėjusio aiškinimu. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos ir nukentėjusio parodymų teisingumu, kadangi nėra jokių aplinkybių dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti pakenkti J. E., iki įvykio nukentėjusio ir kaltinamojo nesiejo jokie santykiai, E. B. santykiai su kaltinamuoju neutralūs. Neabejotina, kad kaltinamasis neturėjo jokios teisės(nei tikros, nei tariamos) reikalauti pinigų iš nukentėjusio. Kaltinamojo aiškinimas paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma, nurodytais nukentėjusiojo, liudytojos E. B., liudytojo I. B. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis. Teismui abejonių dėl nukentėjusio parodymų teisingumo nekyla. D. K. parodymus dalyje dėl to, kad jam buvo grasinta, taip pat ir peiliu, patvirtina ir liudytojo I. B. parodymai apie nukentėjusio būklę iš karto po įvykio. Šis liudytojas parodė, kad nukentėjęs buvo labai išsigandęs, apsirengęs ne tam metų laikui ir paros metui būdinga apranga. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjęs buvo kaltinamojo įbaugintas bei D. K. parodymų teisingumą, teismas jais vadovaujasi. Kaltinamasis tokiais išsireiškimais kaip „papjausiu“, peilio demonstravimu, reiškė atvirus ir tiesioginius grasinimus smurtauti, neabejotina, kad nukentėjusiam buvo grasinta tiek panaudoti fizinį smurtą, tiek gadinti turtą-mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis grasino tikslu įbauginti nukentėjusį ir versdamas jam perduoti pinigus, kurių gauti neturėjo jokios teisės.

Turto prievartavimo sampratą įstatymo leidėjas pateikia kaip subjekto veiką, kurios metu subjektas, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Tai reiškia, kad šis nusikaltimas traktuojamas kaip vertimas suteikti turtinę naudą panaudojant psichinę prievartą. Vertimas atlikti turtinį veiksmą neturi teisėto pagrindo. Šiuo veiksmu siekiama turtinės naudos, verčiant nukentėjusįjį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Verčiama gali būti grasinant fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu. Neabejotinai nustatyta, kad J. E. tiesiogiai atliko BK 181 str. 1d. dispozicijoje nurodytus veiksmus, tai yra turtą vertė perduoti grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą ir sunaikinti ar sugadinti jo turtą. Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Todėl turto prievartavimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą ar atlikti kitokio pobūdžio turtinius veiksmus. Faktas, kad nukentėjusysis įvykdė keliamą reikalavimą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau apibūdina veikos pavojingumą.

Kaip matyti iš įrodymų analizės, J. E. veikoje yra visi būtini ir pakankami šio nusikaltimo požymiai, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str.1d..

Bausmė

Skiriant bausmę kaltinamajam J. E. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

J. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas.

J. E. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, teistas 5 kartus, teistumai neišnykę, sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų. kas rodo, kad yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo pakankamos paveikti asmenį, kad nedarytų nusikaltimų. Nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, individualizavus asmenybę ir veikos pavojingumą, kurį apibūdina grasinimų pobūdis ir jų intensyvumas, atsiradusios pasekmės. Teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus realią arešto bausmę didesnę už vidurkį.

Nukentėjęs turi teisę ateityje reikšti civilinį ieškinį kaltinamajam dėl padarytos žalos, nėra pagrindo skirti baudžiamąją poveikio priemonę turto konfiskavimą, kadangi iš esmės tokiu būdu valstybės nuosavybėn būtų perduotas nukentėjusiam priklausantis turtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Nustatyti bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose. Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu (Marijampolės pataisos namų), atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Marijampolės pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-31 iki 2020-01-01, vieną arešto parą prilyginat vienai sulaikymo dienai.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius