- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-985-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui
- Ieškovas
- UAB „Dzūkija“
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei G. V.;
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dzūkija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dzūkija“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Dzūkija“ 2007-11-09 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui paduotu ieškiniu, jį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2005-09-15 perdavimo-priėmimo aktą Nr.2231-01, kiek tai liečia patalpas (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 28,66 kv. m. prekybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Vilniaus miesto savivaldybės vardu, 3) pripažinti ieškovui UAB „Dzūkija“ nuosavybės teisę į minėtas prekybos patalpas; 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą nuosavybės teises į minėtas patalpas įregistruoti UAB “Dzūkija” vardu; 5) priteisti iš atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l.2-8, 143-144, 172-173). Nurodė, kad 1987-11-05 buvo reorganizuotas Vilniaus visuomeninio maitinimo susivienijimas „Dzūkija“ , prie jo buvo prijungtos įmonės „Oro uosto restoranas, valgykla „Kirtimai“ su visais padaliniais, įskaitant ir Arbatinę su ginčo patalpomis. 1992-02-27 Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 371 Arbatinė, kuriai tuo metu priklausė ginčo patalpos buvo perduotos į valstybinės akcinės bendrovės „Dzūkija“ balansą. 1992-03-17 buvo pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas. 1994-02-09 bendrovė buvo perregistruota į AB „Dzūkija“, kurios įstatinį kapitalą sudarė 1 488 705 Lt, iš kurio nominalų akcinį kapitalą 1 298 546 Lt, valstybinį kapitalą 190 159 Lt. 1995-09-06 AB „Dzūkija“ reorganizuota į UAB „Dzūkija“. 1997-06-17 UAB „Dzūkija“ perdavimo-priėmimo aktu nuosavybės teise priklausiusį pastatą (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikai priklausiusias UAB „Dzūkija“ 190 159 Lt nominalios vertės akcijas, perdavė Vilniaus m. valdybos turto valdymo skyriui (t.1, b.l.67). Ieškovui grąžintos 190 159 Lt sumai akcijos buvo anuliuotos sumažinus UAB „Dzūkija“ įstatinį kapitalą. 1997-06-19 buvo įregistruoti UAB „Dzūkija“ įstatų pakeitimai, ir tokiu būdu UAB „Dzūkija“ buvo visiškai privatizuota. Ginčo patalpos kartu su negyvenamąja patalpa – Arbatine, esančia (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarė vieną savarankišką teisių objektą, ir vadinosi - Arbatine. 1999-01-19 ieškovas prašė atklikti patalpų inventorizaciją apjungiant abi patalpas į vieną visumą, tačiau po atliktų matavimų šios patalpos buvo išskirtos į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Ginčo patalpos pavadintos Prekybos patalpomis, o likusioms patalpoms paliktas Arbatinės pavadinimas. 2002-12-12 nekilnojamojo turto kadastro registro bylos buvo pavogtos. 2003-01-02 ieškovas kreipėsi į ŽNTKR VĮ Vilniaus filialą, prašydamas išduoti kadastro duomenų bylos dublikatą ir 2003-01-09 dublikatas buvo išduotas. 2005-02-25 Vilniaus m. savivaldybės administracijos energetikos ir ūkio departamentas kreipėsi į VĮ Registrų centrą atlikti ginčo objekto kadastrinius matavimus, ir padaryti kadastrinių matavimų bylos dublikatą. 2005-09-15 Vilniaus apskrities viršininko administracija aktu Nr. 2231-01 ginčo patalpas perdavė Vilniaus m. savivaldybei ir 2007-06-12 ginčo patalpos, nežinant UAB „Dzūkija“ ir naudojantis šiomis patalpomis 15 metų kaip savo nuosavybe, šias patalpas nuosavybės teise užregistravo kaip Vilniaus m. savivaldybės nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t.1, b.l.120-121). Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra tinkamas atsakovas, nes valstybės turto perdavimo funkcijos buvo priskirtos Vilniaus apskrities viršininkui ir kitiems asmenims. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių savo reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija taip pat su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t.1, b.l.123-126). Nurodė, jog tinkamas atsakovas yra ne Vilniaus m. savivaldybės administracija, o Vilniaus m. savivaldybė. 1992-02-27 potvarkiu Nr. 371V valstybinei akcinei įmonei „Dzūkija“ buvo perduotos tik 164,91 kv. m. Arbatinės patalpos, o 1992 liepos mėnesio aktu visi Senamiesčio seniūnijos valstybinės įmonės turėti pasatai, taip pat ir pastatas (duomenys neskelbtini) (337 punktu) perduoti į Vilniaus m. savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus balansą. Taigi patalpos niekada nebuvo perduotos į ieškovo balansą, ir negalėjo tapti jos nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t.1, b.l.133-135). Atsiliepime nurodė, jog Vilniaus m. savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpas buvo įregistruotos vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-07-12 nutarimu Nr. 870, kuriuo ginčo patalpos perduotos Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn, bei 2005-09-15 patalpų perdavimo-priėmimo aktu Nr.2231-01, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 p. buvo pakankamas įregistruoti nuosavybės teises Vilniaus m. savivaldybės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-06-19 sprendimu ieškinį atmetė (t.1, b.l.215-217). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo patalpos niekada nebuvo perduotos į ieškovo balansą, todėl negalėjo tapti UAB „Dzūkija“ nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dzūkija“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l.2-7) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, o kai kurių įrodymų iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė CPK 176-185 str. nustatytas įrodinėjimo taisykle. Nors 1995-12-29 ieškovo nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik į 164,91 kv. m. Arbatinės patalpas, tačiau planuose pažymėta 182,09 kv. m. valdomų patalpų. Kituose inventorizacijos dokumentuose Arbatinės plotas nurodomas 210 kv. m. Pažymi, kad ginčo patalpų 1 kv. m. kaina buvo 240 rublių, o 1992-02-27 Vilniaus m. valdybos potvarkyje Nr. 371V buvo nurodyta, kad UAB „Dzūkija“ perduodamų patalpų vertė yra 51 000 rublių, o tai patvirtina, jog ieškovui buvo perduotos didesnės nei 212 kv. m. patalpos (51 000 rub. : 240 = 212,50 kv. m.) (t.1, b.l.49).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.20) skundą laiko nepagrįstu, ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.21-22) skundą laiko nepagrįstu, ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.24-26) skundą laiko nepagrįstu, ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pažymi, kad ginčo patalpos 1982-01-15 buvo įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos – butas. Šio buto pakitimai atlikti ieškovo iniciatyva, o paskirtis pakeista į prekybos patalpas tik 1999-02-05. 1992-03-17 perdavimo-priėmimo aktu ieškovui nebuvo perduotos gyvenamosios patalpos, o tik užkandinės – Arbatinės 164 kv. m. patalpos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, kuomet buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės ( CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.
Ieškovas (apeliantas) UAB „Dzūkija“, įvardindamas ieškinio dalyką, suformulavo kelis reikalavimus – dėl nekilnojamojo daikto (ginčo prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovui Vilniaus m. savivaldybei akto bei teisinės registracijos jo vardu nuginčijimo, nuosavybės teisės į šį ginčo objektą pripažinimo pačiam ieškovui. Ieškinio reikalavimų tikslas akivaizdus - patalpos iš atsakovo nuosavybės, ieškovo manymu, turėtų pereiti jam nuosavybėn. Tai, kad ieškovas ginčija šio atsakovo daiktines teises į nurodytą ginčo objektą (CK 4.20 str.), yra akivaizdu jau vien iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų, atitinkamai ir apmokėtų žyminiu mokesčiu kaip turtinio pobūdžio ginčas.
Pagal CPK 31 str. 1 d. nuostatas, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi šiais atvejais yra nukrypstama nuo bendros taisyklės, kuomet atsakovui ieškinys pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal jo buveinę. Ginčo nekilnojamasis daikto vidutinė rinkos vertė 61 500 Lt (CPK 85 str. 1 d. 9 p.) (t.1. b.l. 94), jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), o minėtos gatvės yra Senamiesčio seniūnijos teritorijos dalis. Todėl byla Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui neteisminga, šis ginčas turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus m. 3-jame apylinkės teisme ( 2000-06-08 įstatymo Nr. VIII - 1719 “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio Teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” 6,7 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 str.).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas nepaisė imperatyvių teismingumo taisyklių ir išnagrinėjo šiam teismui neteismingą bylą. Todėl 2008-06-19 sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Vilniaus m. 3-jam apylinkės teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Esant nurodytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako ir jų nevertina.
Sutinkamai su CPK 87 str. 1 d. 7 p., panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Todėl apeliantui UAB „Dzūkija“ grąžintinas 2008-07-17 sumokėtas 1845 Lt žyminis mokestis (t.2, b.l. 17), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 3-jam apylinkės teismui.
Grąžinti UAB “Dzūkija“ 1845 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis) litus žyminio mokesčio.