Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja E. Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00469-2010-6

2011 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendžio, kuriuo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto bei dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomose socialinės reabilitacijos programose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2d. 7 p., 3 d., 67 str. 1 d., 2 d., 4 p., 71 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio, t. y. 650 Lt, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš J. B. nukentėjusiajam N. L. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 364,54 Lt už N. L. gydymą, nukentėjusiųjų A. J. bei V. J. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 26 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė N. L., pastarajam atsitrenkus nugara į sieną, kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę bei, bandant suduoti antrą smūgį kumščiu, ir N. L. ginantis, prisidengiant krūtinę kaire ranka, pataikydamas į kairiosios rankos plaštaką, padarė kairės rankos plaštakos penkto piršto vidurinės falangos lūžimą, tuo nukentėjusiajam N. L. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 parų laiko.

Be to, J. B. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 3 val.10 min., (duomenys neskelbtini), A. T. individualios įmonės laisvalaikio salėje, šokių metu, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais, tyčia suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius A. J. į galvą, padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, audinių patinimą pakaušio dešinėje pusėje ir pakaušio momens kairiojoje dalyje bei tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu V. J. į veidą bei vieną kartą spirdamas į kairę koją, padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, ji pereina į skruostą, už dešiniojo ausies ragelio ir kraujosruvą kairėje blauzdoje, tuo nukentėjusiesiems A. J. ir V. J. padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad nukentėjusieji A. J. ir V. J. pretenzijų neturi, jiems žala atlyginta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir J. B. priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

J. B. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl N. L. kairės rankos plaštakos penkto piršto vidurinės falangos lūžimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis J. B. tikrai sužalojo N. L..

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad N. L. ir J. B. įvykio vakarą buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrai šventė su kitais asmenimis. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis bei pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas šventės dalyvis D. J. pripažįsta, kad kompanijai nuėjus į pirmą aukštą parūkyti ir ten bebūnant tarp J. B. ir N. L. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl konflikto vystymosi eigos bylos duomenys nėra vienareikšmiai. Nuteistasis J. B. viso proceso metu neigė sudavęs smūgius ir taip sužalojęs N. L.. Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog matė, kaip J. B. ir N. L. žodžiu konfliktuoja, J. pastūmė N., pastarasis atsitraukė prie sienos, kad J. suduotų smūgius, nematė, priėjęs prie N. pasakė, kad nereikia čia tų konfliktų, vėliau kavinėje N. parodė savo rankos mažąjį pirštą, kuris buvo pamėlynavęs ir sutinęs, ir sakė, kad J. trenkė (b. l. 37–38, t. 2). Teismo posėdyje D. J. jau teigė, kad nebematė, kas pastūmė N. L., suprato, jog J. B. susipyko su N. L., vėliau kavinėje N. L. jam sužalotos rankos nerodė ir nesakė, kad ranka sužalota (b. l. 111, t. 2). Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. J. jau vis dėlto teigė, kad ikiteisminio tyrimo parodymai teisingi, tačiau nebebuvo tikras, ar tiksliai matė, kad J. pastūmė N. (b. l. 112, t. 2). Taigi liudytojo parodymų seka rodo, kad jis nėra nuoseklus ir vienareikšmiai nepatvirtina, jog matė, kad nuteistasis būtų sudavęs nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis teisme teigė, kad J. B. jį stūmė link sienos, sudavė ranka vieną smūgį į krūtinę, nuo antro smūgio dengėsi ranka ir K. B. pataikė į dešinę ranką, gal pataikė ir į kitą ranką, nes antras smūgis buvo į kairę plaštaką (b. l. 109, t. 2). Nors apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad N. L. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, tačiau tokia išvada prieštarauja bylos duomenims, kadangi jau vien iš nukentėjusiojo parodymų teisme matyti, kad jie prieštaringi, nes N. L. aiškino, jog buvo suduota ir į kairę, ir į dešinę ranką. Protokole – pareiškime nurodyta, kad J. B. sudavė 3 smūgius į įvairias kūno vietas, netgi nenurodant kur (b. l. 1, t. 2). Apklaustas kaip liudytojas 2010-12-26, N. L. paaiškino, kad J. B. pastūmė, sudavė smūgį į krūtinę ir tuoj smūgiavo vėl, nuo pastarojo smūgio užsidengė kairiąja plaštaka, juos išskyrė draugai (b. l. 7–8, t. 2). Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelės kopijoje matyti, kad gydytojas nurodė, jog prieš valandą iki atvykimo ligoniui spyrė į krūtinę ir šis užkišo plaštaką (b. l. 10, t. 2). Vadinasi, galima daryti išvadą, jog N. L. atvykęs į ligoninę medikams teigė, jog sužalojimas padarytas jau ne dėl smūgio ranka, o dėl spyrio, nes nėra pagrindo manyti, jog gydytojas, kortelėje įrašydamas sužalojimo padarymo aplinkybes, pats būtų sugalvojęs nurodyti kitokį sužalojimo mechanizmą, nei nurodė atvykęs pacientas. Specialisto išvadoje aprašant įvykio aplinkybes taip pat minima, kad N. L. buvo spirta ir jis gindamasis prisidengė ranka (b. l. 12, t. 2). Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės dėl jo sužalojimo viso proceso metu nebuvo visiškai analogiškos ir nuoseklios.

Apygardos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl to, ar būtent J. B. sužalojo N. L., koks iš tikrųjų galėjo būti sužalojimo mechanizmas, atliko įrodymų tyrimą bei apklausė daugiau įvykio vakarą kilusio J. B. ir N. L. konflikto liudininkus bei ekspertą A. G.. Liudytojai I. S., L. K., D. K., K. K., kurie buvo kartu tuo momentu, kai nuteistasis ir nukentėjusysis apsižodžiavo kavinės pirmajame aukšte, patvirtino, jog buvo tik žodinis konfliktas, niekas nematė jokio smurto, susistumdymų. Taigi nė vienas tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme apklaustų tiesioginių J. B. ir N. L. konflikto liudininkų nematė nukentėjusiojo ir nuteistojo kontakto, nepastebėjo, kaip nukentėjusiajam buvo sužalota ranka ir juolab, kad tai galėjo padaryti būtent J. B.. Nors N. L. apylinkės teisme užsiminė, kad liudytojai yra geresni J. B. draugai, tačiau net jeigu ir taip, kyla klausimas, kodėl reikia netikėti tarpusavy sutampančiais kelių liudytojų parodymais. Nėra pagrindo manyti, jog jie būtų priešiškai vienas prieš kitą nusiteikę, kadangi ir pats nukentėjusysis su jais vis dėlto šventė įvykio vakarą.

Ekspertas A. Galminas, įvertinęs į apygardos teismą iš Šilalės rajono ligoninės atsiųstus N. L. medicininius dokumentus (apskaitos kortelę ir rentgenogramą) apygardos teisme parodė, kad toks sužalojimas kaip nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiek suduodant kumščiu, tiek atsitrenkiant į sieną, tiek pačiam smūgiuojant, tiek dengiantis nuo smūgio, todėl atskirti, ar nukentėjusysis susilaužė pirštą pats, ar ne, neįmanoma. Taigi eksperto parodymai patvirtina, kad N. L. piršto sužalojimo mechanizmas galėjo būti įvairus.

Pripažįstant konkretų asmenį kaltu dėl kito asmens sveikatos sužalojimo, turi būti kategoriškai nustatyta, kad būtent kaltininko, o ne kieno nors kito veiksmai sukėlė nukentėjusiajam tam tikro masto sveikatos sutrikdymą. Taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių. Apygardos teismui net ir atlikus įrodymų tyrimą abejonių dėl to, ar būtent J. B. sužalojo N. L., pašalinti nepavyko. Nukentėjusiojo parodymų, jog J. B. jį stūmė ir sudavė kumščiu, vienareikšmiai nepatvirtino nei nuteistasis, nei apklausti konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo liudininkai. Specialisto išvada, kurioje užfiksuoti N. L. sužalojimai, objektyviai patvirtina tik sužalojimo faktą, o apklaustas ekspertas paaiškino, jog tokio pobūdžio sužalojimą nukentėjusiam asmeniui gali padaryti tiek kitas asmuo, suduodamas smūgį, tiek asmuo gali susižaloti ir pats (smūgiuodamas, atsitrenkdamas į sieną ir pan.). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnas M. B., A. L. iš esmės taip pat patvirtino tik tai, kad matė sužalotą nukentėjusiojo pirštą ir nukentėjusysis jiems sakęs, kad sužalojo J. B., tačiau akivaizdu, jog patys liudytojai nebuvo konflikto liudininkai. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis J. B. tikrai sužalojo N. L., todėl J. B. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), atitinkamai N. L. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. B. buvo nuteistas ir pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2010-01-01 padaryto viešosios tvarkos pažeidimo. Dėl šios nusikalstamos veikos jis 2010-03-29 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nutartimi minėtoje byloje atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi J. B. per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo kaltinamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Išteisinus J. B. dėl naujai padaryto nusikaltimo, procesas dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos J. B. nutrauktinas, esant BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindui, įsiteisėjus ankstesniam 2010-03-29 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p., 326 str. 2 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. B. dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. J. B. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo N. L. bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius atmesti.

Remiantis BPK 3 str. 1 d. 8 p. baudžiamąją bylą J. B. dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, įsiteisėjus 2010 m. kovo 29 d Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo.