Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą Kauno apskrities VPK KPV dėl 2008-09-24 nutarimu paskirtos papildomos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-09-24 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos EPT AVS viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 089218 V. V. pagal LR ATPK 124-2 str. 1d. buvo nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Administracinės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos už tai, kad jis 2008-09-10 apie 12 val. 20 min. Kauno mieste, Marvelės – Minkovskių gatvių sankryžoje, ties Marvelės gatvės namu Nr. 27, vairuodamas automobilį Opel Omega ir iš šalutinės gatvės staiga prieš pat artėjančią transporto priemonę įvažiuodamas į pagrindinę gatvę, sukėlė pavojingą situaciją ir dėl to pagrindiniu keliu važiavusio automobilio MAN vairuotojas A. P. buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį siekdamas užtikrinti savo bei pareiškėjo saugumą. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė 9 p. 158 p., kelio ženklų Nr. 203, 843 reikalavimus.

Nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl neatvykimo priežastys buvo pripažintos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 089218 dokumentų duomenų (b.l. 16-27), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas 2008-09-10 apie 12 val. 20 min. Kauno mieste, Marvelės – Minkovskių gatvių sankryžoje, ties Marvelės gatvės namu Nr. 27, vairuodamas automobilį Opel Omega ir iš šalutinės gatvės staiga prieš pat artėjančią transporto priemonę įvažiuodamas į pagrindinę gatvę, sukėlė pavojingą situaciją ir dėl to pagrindiniu keliu važiavusio automobilio MAN vairuotojas A. P. buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį bei staigiai stabdyti. Teismui pateikti duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas savo veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 9 p. 158 p., KET ženklų Nr. 203, 843 reikalavimus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (šie liudytojai betarpiškai stebėjo pareiškėjo padarytą pažeidimą) nuosekliai patvirtino, kad pareiškėjas iš šalutinės gatvės į pagrindinę išvažiavo staiga, prieš pat krovininį automobilį. Krovininio automobilio vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė sunkiasvorę transporto priemonę ir pasuko į šoną. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp sustojusių transporto priemonių buvo ne didesnis kaip 1 metro atstumas, taip pat duoda pagrindą išvadai, kad krovininio automobilio vairuotojai staigiai nesustabdžius savo vairuojamos transporto priemonės, būtų įvykęs susidūrimas, kurio metu buvo reali tikimybė nukentėti abiejų automobilių vairuotojams. Netikėti liudytojų nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtino ir kiti bylos duomenys (taip pat jų rašytinių tarnybinių pranešimų bei paaiškinimų), teismas neturi jokio pagrindo. Jokių asmeniškumų arba kitokio neprocesinio suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, o, tuo tarpu, pats pareiškėjas betarpiškai siekia išvengti administracinės atsakomybės sukeltų neigiamų pasekmių. Dėl šių aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124-2 str. 1d., nes jis pažeidė KET 9 p. 158 p., kelio ženklų Nr. 203, 843 reikalavimus – t.y. pareiškėjas padarė KET pažeidimus, kurie sukėlė pavojingą situaciją dėl ko kito automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, siekdamas užtikrinti savo ir pareiškėjo saugumą. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo nustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada ir savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties (bylos duomenų visuma neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nuoširdžiai gailisi). To pasekoje konstatuojama, kad pagrįstai paskirtos minimalios administracinės nuobaudos – t.y. nepažeidžiant LR ATPK 30-2 str. 1 - 3d. reikalavimų, taip pat ATPK 20 str., 27 str., 30 str., 30-1 str., 31 str., 35 str. reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR ATPK 256 – 257 str.). Pareiškėjo padarytų priešingų teisei veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti pagal ATPK 124-1 str. 3 d., kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė veiksmus ir to pasekoje atsirado pasekmės, numatytos ATPK 124-2 str. 1 d. dispozicijoje (pavojinga situacija, staigus stabdymas, važiavimo krypties keitimas ir t.t.).

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30-1 str. nuostatas ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą. Teismas daro išvadą, kad taikyti LR ATPK 30¹ str. nėra pagrindo, nes LR ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas LR ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad judrioje sankryžoje pareiškėjas padarė grubų KET pažeidimą ir sukėlė pavojingą situaciją, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, savo kaltės pilnoje apimtyje nepripažįsta. Be to, pareiškėjas nuo 2001 metų jau šeštą kartą baudžiamas KET pažeidimų padarymą, todėl laikytina, kad paskirtosios administracinės nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš to taip pat seka, kad policijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą, tinkamai vadovavosi LR ATPK normomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimais, kurie teigia, jog priimdamas sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydamas administracinio poveikio priemones, policijos pareigūnas privalo įvertinti visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui LR ATPK 30¹ str. pagrindu panaikinti papildomą administracinę nuobaudą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas dirba ne vairuotoju, o projektų direktoriumi, duomenų apie mažamečio sūnaus sveikatos būklę nepateikė. Teismas taip pat konstatuoja visiems žinomas aplinkybes, kad šiuo metu nėra jokios problemos susirasti darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, gydymo įstaigas realiai galima pasiekti ir visuomeniniu transportu.

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad, skiriant administracines nuobaudas, nebuvo išsamiai į visas aplinkybes, įtakojančias pažeidimo teisinį kvalifikavimą bei nuobaudų skyrimą. Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime institucijoje bei teisme, procesinės teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo nurodytos pažeidimo protokole, išaiškintos teisme. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

2008-09-24 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos EPT AVS viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 089218, kuriuo V. V. pagal LR ATPK 124-2 str. 1d. buvo nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, palikti nepakeistą ir V. V. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.