- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-12355-1017/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- M. V.
teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2016 m. birželio 29 d., apie 21.00 val., Didžioji g. 13, Vilniuje, paliko stovėti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti. Automobilis pariedėjęs atsitrenkė į dekoratyvinius stulpelius ir juos apgadino. Automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 147 ir 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, jog sustojo Didžiojoje g. ir nuėjo prie bankomato nusiimti pinigų. Grįžęs nerado savo automobilio toje vietoje, kurioje jis buvo pastatytas, pagalvojo, kad jį pavogė. Po to pamatė, kad automobilis nuriedėjo. Suprato, kad automobilis atsitrenkė į stulpelius ir iškart pagalvojo, kam reikės atlyginti žalą. Iš eismo įvykio išvažiavo dėl baimės. Nebuvo nei girtas, nei apsvaigęs, automobilio visi dokumentai buvo tvarkingi, tai neeilinė situacija. Automobilis reikalingas, nes dažnai aplanko gimines, tėvus gyvenančius Panevėžyje, dalyvauja akademinėje veikloje, yra UŠU federacijos narys, perveža kitų šalių atstovus, augina šunį, kuri kiekvieną dieną veža į mišką pasivaikščioti. Jeigu neturės automobilio, tai apsunkins keliavimą. Žalą atlygino, labai gailisi, tai vienkartinis atvejis. Įvykio metu buvo labai nežymiai sulankstytas jo automobilio numeris, vienas stulpelis buvo nulenktas.
Tyrimo metu M. V. 2016 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. sustojo prie Rotušės aikštėje esančio Nordea banko bankomato išsigryninti pinigų. Per išsiblaškymą neužtraukė rankinio stabdžio, todėl automobilis pariedėjo žemyn ir nulaužė aptvaro stulpelį. Jausdamas stresą išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos. Supranta, kad pasielgė neapgalvotai ir pasižada apie žalingą savo ar kitų veiklą visada pranešti. Gailisi. Vėlesniame, 2016 m. rugpjūčio 8 d., paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 21.00 val. atvažiavo prie Rotušės, pastatė savo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipęs nuėjo. Buvo įsitikinęs, kad palikdamas automobilį užtikrino jo ir aplinkinių saugumą. Apie 21.05 val. grįžęs prie automobilio pastebėjo, kad jis yra pajudėjęs iš vietos ir nugriovęs stulpelį. Jis labai nustebo ir išsigando dėl pajudėjusio automobilio jam nesant. Apžiūrėjo, kad nulenktas tik stulpelis, – nei automobilis, nei dar kas nors nenukentėjo. Taip pat apžiūrėjo automobilį ir nusprendė, kad jis pajudėjo dėl to, kad buvo palikta laisva pavara. Kadangi jo automobilyje tuo metu, kai automobilis pajudėjo, nebuvo, todėl net nepagalvojo, kad tai gali būti eismo įvykis. Suprato, kad dėl sugadinto stulpelio reikia atlyginti žalą stulpelio savininkui. Jo manymu, stulpelis turėtų priklausyti Vilniaus miesto savivaldybei. Jis nutarė vykti į savivaldybę, pranešti apie sugadintą stulpelį ir atlyginti padarytą žalą. Neturėdamas jokio piktybiškumo, blogų ketinimų, net neturėdamas įtarimo, kad padarė eismo įvykį, nuvažiavo. Šalintis iš eismo įvykio ar jį slėpti neturėjo ketinimo, nes pastatė automobilį ir atėjo jį pasiimti būdamas blaivus, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis techniškai tvarkingas, turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, taip pat žino, kad mieste daug kur vaizdas fiksuojamas vaizdo kameromis, todėl jo duomenis nesunku nustatyti. Kadangi pastaruoju metu turėjo daug darbų, nes darbe yra atsakingas už tarptautinį projektą, taip pat sunkiai susirgo mama, nusprendė paieškas ir apmokėjimą atidėti iki rugpjūčio vidurio, kai bus laisvesnis. Kai buvo iškviestas į policiją, labai nustebo, kad jo padaryta veika traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Supranta, kad tai jo paliktas automobilis pariedėjo, nulenkė stulpelį ir padarė žalą, su kuria jis sutinka ir pažada ją nedelsiant atlyginti. Labai gailisi, kad taip atsitiko, bet tai tikrai nėra tyčinis pažeidimas ar tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos. Pilnai įvertina savo neužtikrinimą saugaus automobilio palikimo parkavimo vietoje, žalos padarymą ir visą šį įvykį, dėl to labai gailisi, pažada padaryti griežtas išvadas ir ateityje nedaryti nusižengimų.
Tyrimo metu liudytoja E. S. 2016 m. liepos 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d., nuo 20.00 val. vakarieniavo restorane „Kitchen“ (Didžioji g. 11, Vilniuje). Kadangi sėdėjo lauke, balkone, todėl pastebėjo, jog apie 20.55 val. – 21.00 val. sidabrinės spalvos automobilis, esantis prie priešais esančio banko, rieda į salelę su kuoliukais. Automobilis riedėjo į kuoliukus tiesiai, užkliudė juos priekiu ir nuvertė. Vairuotojo už vairo nebuvo. Kai automobilis, užriedėjęs ant nuvirtusių kuoliukų, sustojo, atbėgo automobilio vairuotojas. Mano, jog vairuotojas galėjo sustoti prie šalia esančio banko į bankomatą ir galbūt neužtraukė rankinio stabdžio, todėl automobilis riedėjo. Vairuotojas buvo apie 25-35 metų amžiaus, rudų plaukų, apsirengęs laisvalaikio rūbais (marškinėliais su šviesiomis sportinėmis kelnėmis), vidutinio, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Šalia esantis praeivis, stebėjęs įvykį, padėjo patraukti jam kuoliukus iš po automobilio, o vairuotojas, atsisėdęs į automobilį, tiesiog iš karto nuvažiavo, net neapžiūrėjo įvykio vietos. Tuomet, įsiminusi valstybinius numerius, ir pastebėjusi, kad jis tiesiog pasišalina iš įvykio vietos, iš karto, apie 21.04 val., pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Vairuotojas, kiek matė, nebuvo grįžęs į įvykio vietą, nes iki 23.20 val. ji vis dar leido laiką toje pačioje vietoje.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis I. M. (I. M.) 2016 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. apie 21.08 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Didžioji g. 13, Vilniuje apgadinti stulpeliai. Atvykę minėtu adresu rado sulaužytus ir į vieną krūvą sudėtus keturis stulpelius. Pagal liudininko, kuris neprisistatė, tai padarė automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino.
Iš 2016 m. birželio 29 d. eismo įvykio schemos matyti automobilio ir stulpelių išsidėstymas.
Į bylą taip pat pateiktos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsiųsto jo vairuoto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei M. V. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš esmės sutampantys su jo paaiškinimais tyrimo metu, liudytojos E. S. paaiškinimas, tarnybinis pranešimo, eismo įvykio schemos, Policijos registruojamų įvykių registro, foto nuotraukų duomenys, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad M. V. 2016 m. birželio 29 d., apie 21.00 val., Didžioji g. 13, Vilniuje, paliko stovėti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 147 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Dėl šių M. V. veiksmų (neveikimo) įvyko įvykis kelyje, kai judant transporto priemonei – automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas įvykio vietoje esantis turtas – sulaužyti keturi dekoratyviniai stulpeliai.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad M. V. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Tai, jog M. V. suprato, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, patvirtina aplinkybė, jog jis pats pripažįsta, kad grįžęs prie automobilio, pamatė, jog nuriedėjęs automobilis apgadino įvykio vietoje buvusius dekoratyvinius stulpelius, taip pat nurodė, kad vienas iš stulpelių tikrai buvo nulaužtas, be to, iš liudytojos E. S. paaiškinimo matyti, jog šalia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvęs praeivis, stebėjęs įvykį, padėjo M. V. patraukti jam kuoliukus iš po automobilio, be to, liudytojos paaiškinimo ir tarnybinio pranešimo duomenimis, M. V. prieš išvažiuodamas apžiūrėjo kuoliukus, negana to, jie (4 kuoliukai) buvo rasti surinkti ir padėti į vieną krūvelę. Tuo tarpu aplinkybę, kad asmuo suprato, jog šalinasi iš eismo įvykio vietos, patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog iš eismo įvykio jis išvažiavo dėl baimės ir išgąsčio iš karto po įvykio. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog automobilio apgadinimų nepastebėjo, matė tik nuverstus dekoratyvinius stulpelius, pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, M. V. privalėjo likti įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 222 punkte. Vien tai, kad M. V. nurodo, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė.
Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. V. turėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino, tokiu būdu pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių dekoratyvinių stulpelių apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (vakare, tačiau pakankamai šviesiu paros metu paliko stovėti automobilį nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, suprato, kad apgadino dekoratyvinius stulpelius, apžiūrėjo juos, tačiau iš eismo įvykio pasitraukė dėl galimo klaidingo situacijos suvokimo), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šią žalą atlygino, savo iniciatyva surado sugadinto turto savininką ir išsiaiškino, kaip atlyginti jam padarytą žalą, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad nustatytos M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirbantis, užsiimantis visuomenine veikla.
Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju M. V. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 300 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.). Tuo pačiu teismas pažymi, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų ir teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo netaikyti šios teisės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti M. V. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Pripažinti M. V. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. V. paskirti galutinę 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16060332059 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.