Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai M. L. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, suinteresuotiems asmenims R. C., R. J. L., R. U., A. U., G. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. C., G. L., A. L., R. L., L. L., R. J. L., R. U., A. U., G. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nedalyvavusiems teismo posėdyje suinteresuotiems asmenims G. L., A. L., R. L., L. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123,130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-10082) nustatyta, kad M. L. ir J. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Mirties įrašas patvirtina, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu – 1992 m. balandžio 23 d. Testamentų registro išrašo duomenimis po J. L. mirties, paveldėjimo byla neužvesta.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog po sutuoktinio mirties ji naudojosi bendru nekilnojamuoju turtu, rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai: mokesčių kvitai ir sąskaitos; 1996 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjos vardu sudaryta buto apskaitos prietaisų eksploatacijos ir remonto sutartis, 1996 m. sausio 29 d. – telekomunikacijų paslaugų sutartis, 1994 m. spalio mėn. – atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, 1999 m. vasario 18 d. – elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis (el. b. dok. Nr. CBP-10082). Aplinkybę, kad po sutuoktinio mirties likusiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame bute liko gyventi ir iki dabar gyvena pareiškėja, kad butu rūpinosi išimtinai pareiškėja, jį valdė kaip savo vienareikšmiai patvirtino teismo posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys. Teismo vertinimu, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nepateikė. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad pareiškėja M. L. po sutuoktinio J. L. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. L. (gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 126,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662; mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.