- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- TA-61-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00317-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. su 2017 m. sausio 25 d. skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 550 Eur neturtinei žalai už delsimą išmokėti priteistą pinigų sumą, atlyginimo.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o netenkinus šio prašymo, V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu V. K. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista, o kitą skundo dalį atmetė.
II.
Pareiškėjas V. K. paštu 2017 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, patenkinti visiškai. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jo apeliacinį skundą priimti. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau pareiškėjas jį gavo tik 2017 m. spalio 9 d. Siekiant iš laisvėje esančių artimųjų gauti apeliacijai reikalingus giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas, pareiškėjui teko siuntė laiškus bei laukti pateikiamų dokumentų, tačiau to per pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą jis negalėjo padaryti. Surinkęs visus reikiamus dokumentus, V. K. apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2017 m. lapkričio 6 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjo V. K. prašomas panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 30 d. (2017 m. spalio 28–29 d. buvo ne darbo dienos) įskaitytinai. V. K. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu pirmą kartą išsiuntė 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti. V. K. buvo išaiškinta, kad ši teismo nutartis neužkerta galimybės jam pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą jam paduoti, ir prašyme nurodyti bei įrodymais pagrįsti termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad prašomas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas jam buvo įteiktas spalio 9 d. Šią dieną terminas apeliaciniam skundui pateikti nebuvo pasibaigęs, t. y. V. K. turėjo dar 21 dieną apeliaciniam skundui surašyti ir išsiųsti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui dar buvo likę pakankamai laiko, jog būtų galima per įstatyme nustatytą terminą suspėti parengti apeliacinį skundą ir jį išsiųsti. V. K. nepaaiškino, kodėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, jeigu anksčiau ir nebuvo tokios galimybės, laukimas, kol bus gauti dokumentai, nepaisant apeliacinio skundo padavimo termino, negali būti laikoma termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą pateisinančia priežastimi, kadangi tokie dokumentai galėjo būti pateikti ne tik su apeliaciniu skundu, bet vėliau, kai jie būtų buvę gauti.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti V. K. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas V. K. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo panaikinimo ir jį kartu su priedu grąžinti V. K..
Nutartis neskundžiama.