Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-785-2014;

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00088-2013-4;

2014 m. birželio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu E. V. nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Civiliniam ieškovui UAB „M. F.“ iš E. V. priteista 1232,54 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 9 d., laikotarpyje nuo 16.57 val. iki 17.20 val., turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule užvaldyti UAB „f.“ ir UAB „M. F.“ priklausančius pinigus, viešojoje Marijampolės P. K. bibliotekoje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas kompiuterį su internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai panaudodamas D. M. tapatybę patvirtinančius duomenis – D. M. banko AB „S.“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį, prisijungus prie UAB „f.“ ir UAB „M. F.“ internetinių svetainių, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. D. M. vardu užpildė paskolos paraiškas ir sudarė paskolos sutartis su UAB „f.“ dėl 1500 Lt sumos, UAB „f.“ (buvęs UAB „S.“) dėl 1000 Lt sumos, ir UAB „M. F.“ dėl 700 Lt sumos, paskolų paraiškų sąlygas patvirtindamas iš D. M. sąskaitos pervesdamas po 0.01 Lt, pagal kurias į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „f.“ gautą 1500 Lt sumą, UAB „f.“ (buvęs UAB „S.“) gautą 1000 Lt sumą, UAB „M. F.“ gautą 700 Lt sumą, 2013-01-09 pervedė į L. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau iš minėtos sąskaitos 300 Lt pervedė į E. A. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt išgrynino AB „S.“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir 700 Lt AB „S.“ bankomate esančiame (duomenys neskelbtini). Taip E. V. apgaule įgijo UAB „f.“ ir UAB „M. F.“ priklausiusius 3200 Lt.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo sugyventinė laukiasi bei civilinės metrikacijos pažymą dėl numatomos santuokos sudarymo. Taip pat teismas neatsižvelgė į nuoširdų prisipažinimą. Nuteistasis nurodo sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė, tačiau prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi tokios rūšies bausmė gali turėti neigiamos įtakos šeimos gyvenimui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su E. V. nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimas ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 182 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 215 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skundžiamame nuosprendyje sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį yra motyvuotas ir kolegija neturi pagrindo daryti išvadą apie tai, kad teismo paskirta bausmė yra netinkama ir neužtikrinanti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino veikų pavojingumą bei jų pobūdį – padaryti du tyčiniai, nesunkus ir apysunkis, nusikaltimai, nusikaltimai iš anksto suplanuoti, padaryta reali turtinė žala. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savanoriškai atlyginio dalį žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, t. y. tai, kad E. V. anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui ir praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo atlikta paskutiniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį E. V. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis teismo parodyto jam pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Ankstesnės bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis asmeniui, kuris būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas šią normą taikė tinkamai.

Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, kuri nėra teigiama, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. V. yra jauno amžiaus, nedirbantis, planuoja šeimą, savo noru atlygino dalį žalos ir paskyrė bausmę, artimą straipsnių sankcijoje numatytai minimaliai.

Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 56 str. nuostatas, daroma išvada, jog E. V. pagrįstai skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiuo atveju pagrįstai tikėtis, kad nuteistąjį įmanoma pataisyti neskiriant pačios griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu tik laisvės atėmimo bausme galima užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą.

Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai (savo noru), o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (pavyzdžiui, neigia dalį esminių faktinių aplinkybių apie nusikalstamos veikos padarymą), tai negali būti laikoma prisipažinimu ar padėjimu išsiaiškinti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-36/2014). Be to, prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas ne tik pripažįsta visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bet ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus pagrįstai nurodė, kad nuteistasis E. V. pripažino tik dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, siekė sušvelninti savo teisinę padėtį neteisingai nurodydamas tyčios turinį, todėl manyti, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.

Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, jo atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų nešalina ir nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Ši aplinkybė buvo žinoma ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismo atitinkamai įvertinta. Priešingai, negu teigiama skunde, pirmosios instancijos taip pat įvertinta ir tai, kad nuteistasis atlygino dalį padarytos žalos, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat įvertinta ir nuteistojo šeimyninė padėtis – nuteistasis planuoja kurti šeimą, jo sugyventinė laukiasi. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirtą bausmę dar labiau švelninti. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu, galutinė subendrinta 1 m. laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytiems nusikaltimams.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 53), iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. V., išlaidas iki 2014 m. kovo 17 d. sudaro 186,80 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad E. V. nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 186,80 Lt, iš nuteistojo E. V. nepriteisti.