Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-245-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
1A-78-245-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Svetlana Jurgaitienė
Nukentėjusysis
R. S.
Civilinis atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“
Advokatai
Tomas Vildžiūnas, Edgaras Jautakis, Vida Kabečienė
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-245/2010

Teisėjas J. Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vidai Kabečienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, civilinio atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ atstovės, laikinai einančios direktoriaus pareigas, L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžio, kuriuo J. D. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 20 MGL (2600 litų) baudą, įpareigojant nuteistąjį baudą per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Iš J. D. R. S. priteista 2000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA draudimas“ R. S. priteista 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Girobusas“ R. S. priteista 8500 litų neturtinei žalai atlyginti.

A. R. ir A. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2008-12-15 apie 17:49 val. Kaune, Donelaičio g., vairuodamas automobilį „Ford Transit“ v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo A. Mickevičiaus g. link Parodos g., reguliuojamoje sankryžoje su Vytauto pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią ir stabdančią transporto priemonę, dėl ko susidūrė su sustojusiu prieš sankryžą automobiliu „Ford Probe“ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. R., padarydamas automobilio „Ford Probe“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Ford Transit“ v/n (duomenys neskelbtini) keleivėms: E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. B. – nežymų sveikatos sutrikdymą, R. S. – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ atstovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2009-11-06 nuosprendžio dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ R. S. priteista 8500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir R. S. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Girobusas“ atžvilgiu atmesti.

Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“ pripažino, kad ieškovei padaryta neturtinė žala ir ją atlygino sumokant 1500 Lt. Teismas nurodė, kad R. S. neturtinė žala buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio dilbio kaulų lūžių, sveikatos sutrikdymas nesukėlė sunkių pasekmių ir nesumažino nukentėjusiosios darbingumo, tačiau vis tiek priteisė jai pakankamai didelę pinigų sumą - 8500 Lt iš uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ir dar 1500 Lt iš uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“. Neįvertinta tai, kad ieškovei draudimo bendrovė jau sumokėjo 1500 Lt ir pakartotinis šios sumos priteisimas leidžia teigti, kad ieškovei išviso priklausytų 11500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma yra per didelė ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, ji beveik keturis kartus viršija ieškovės patirtą turtinę žalą.

Mano, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovei likę dideli randai negali apspręsti neturtinės žalos dydžio, nes jie galėjo atsirasti dėl operavusio gydytojo kaltės. Ieškovės specialybė – buhalterė, ji yra darbinga. Po autoįvykio atsiradusios pasekmės neturės įtakos jos profesinei veiklai, ji nepraras galimybės dirbti.

Vadovaujantis CK 6.282 straipsniu nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į nukentėjusio asmens kaltę. Mano, kad buvo ir pačios nukentėjusios didelis neatsargumas. Ji žinodama, kad laukiasi kūdikio, turėjo suvokti jog mikroautobuse stovėti jai ne tik negalima, bet ir pavojinga. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad iš mikroautobuso neišlipo, nes vairuotojas būtų negrąžinęs pinigų sumokėtų už bilietą. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Mano, kad teismas neįvertino pačios R. S. didelio neatsargumo, kuris padėjo žalai atsirasti.

Ieškovei teismas priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas - 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ atstovą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2009-11-06 nuosprendžio nustatyta, kad J. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punktų reikalavimus ir tai sukėlė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuota pagal nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. Nuosprendžiu nustatytas priežastinis ryšys tarp J. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir avarijos, kuomet R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl ne kieno nors kito, o būtent J. D. neatsargūs nusikalstami veiksmai buvo priežastis kilusių pasekmių, numatytų BK 281 str. 1 d., R. S.. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji R. S. yra pati kalta dėl jai kilusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes ji turėjo suvokti, jog važiuojant mikroautobusu stovėti negalima, pavojinga, ji iš mikroautobuso neišlipo. Šis apeliacinio skundo teiginys atmestinas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintoms Kelių eismo taisyklėms. Kelių eismo taisyklių 195. punkte nustatyta, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose, o 201.1. punkte nustatytas draudimas vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę, taip pat transporto priemonę vežančią keleivius yra vairuotojas. Todėl ne kieno nors kito, o keleivių vežimui skirtos transporto priemonės (šiuo atveju miesto maršrutinio mikroautobuso „Ford Transit“) vairuotojo pareiga užtikrinti, kad keleivei vežami tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose, jam be išlygų draudžiama vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis yra išimtinai vairuotojo pareiga, nes jis, o ne keleiviai, žino transporto priemonės technines charakteristikas, jų privalo laikytis ir yra atsakingas kelių eismo dalyvis. Nuteistasis J. D., turi vairuotojo pažymėjimą, žinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, keliamus keleivių vežimui, bei paaiškino, kad stovinčių keleivių automobilyje vežti negalima, bet tą kartą buvo stovinčių žmonių. Nukentėjusioji R. S. patvirtino, kad be jos važiojančiame automobilyje stovėjo daugiau keleivi. Automobilio „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime nurodytos tik sėdimos vietos (t. 1, b.l. 89). Nuteistasis suvokė savo veiksmų priešingumą Kelių eismo taisyklių 195. ir 201.1. punktuose numatytiems keleivių vežimo reikalavimams ir draudimams, tačiau elgėsi priešingai juos šiurkščiai pažeisdamas. Todėl apeliacinio skundo aiškinimas, kad pats keleivis atsakingas už Kelių eismo taisyklėmis nustatytus keleivių vežimo reikalavimus ir draudimus, yra nepagrįstas atsakomybės perkėlimas keleiviui. Šiuo apeliacinio skundo teiginiu nėra pagrindo mažinti nukentėjusiajai R. S. priteistą neturtinę žalą.

Išrašais iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. S. 2008-12-15 patyrė traumą eismo įvykio metu, tą pačią dieną kreipėsi į Kauno medicinos universitetines klinikas, kur buvo nustatyta diagnozė – dešinio dilbio kaulų lūžiai, 2008-12-15 operuota, atlikta dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio kortikalinė osteosintezė, nuo 2008-12-15 iki 2009-03-27 dešiniam dilbiui buvo pritaikytas ortopedinis įtvaras, be to planuojama metų eigoje pakartotinė dešinio dilbio operacija. Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad R. S. konstatuotas dešinio alkūnkaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, ir tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, medicininiais dokumentais yra aiškiai užfiksuotas nukentėjusiosios R. S. patirtas sveikatos sutrikdymas, priemonės, kurių imtasi sveikatos sutrikdymui pašalinti, kad gydimas bus tęsiamas. Būtent dėl šių pasekmių nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos klausimą pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu ir to paties 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl neturtinės žalos vertinimo kriterijų teismas nepažeidė.

Kaip jau minėta, iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. S. patyrė rimtą sveikatos sutrikdymą, tai yra dešinio alkūnkaulio skeveldrinį lūžimą, dešinio stipinkaulio lūžimą. Gydant sveikatos sutrikdymą jai buvo atlikta dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio kortikalinė osteosintezė – lūžusių kaulų sujungimo operacija, po operacijos R. S. dešiniam dilbiui buvo pritaikytas ortopedinis įtvaras, kurį ji nešiojo nuo 2008-12-15 iki 2009-03-27. Iš šių duomenų matyti, jog R. S. patyrė rimtą sveikatos sutrikdymą – dviejų kaulų lūžimą, jai teko iškęsti sudėtingą ir ilgai trunkantį gydimą – operaciją, ortopedinio įtvaro nešiojimą ir kita. Todėl akivaizdu, kad ji dėl traumos patyrė didelį ir ilgai trunkantį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės, nepatogumus, susijusius su fizinėmis galimybėmis gydimosi laikotarpiu ir kitokius išgyvenimus. Tačiau vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, jog R. S. gydimas tuo nesibaigė. Metų eigoje planuojama pakartotinė R. S. dešinio dilbio operacija. Operacija yra sudėtingas sveikatos gydymo būdas, sukeliantis daug nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai R. S. avarijos metu patirtos traumos sunkios pasekmės tęsiasi iki šiol, ji vis dar patiria neigiamų išgyvenimų. Dėl aukščiau išvardintų išgyvenimų apylinkės teismo nustatyta 10000 litų kompensacija atitinka R. S. patirtą neturtinę žalą, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, mažinti neturtinės žalos kompensaciją dar labiau, nėra pagrindo. Todėl skundo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. S. priteista neturtinė žala, atmestinas.

Sutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad civiliniu ieškiniu reikalauta 20000 Lt suma neturtinės žalos kompensacijai nebuvo adekvati patirtam sužalojimui. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginį atlygį, kuriuo siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. R. S. sužalojimo pasekmės nėra negrįžtamos, nukentėjusioji pasveiks, jos darbingumas dėl patirtos traumos neturėtų sumažėti. Be to, žala nukentėjusiajai padaryta dėl neatsargumo. Todėl teismas pagrįstai reikalaujamą neturtinės žalos kompensaciją sumažino iki 10000 Lt.

Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl gydytojų atsakomybės už nukentėjusiajai R. S. likusį randą ant rankos. Jei dėl kaltininko veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, o ją gydant nukentėjusiajai atsirado papildomos neigiamos pasekmės (pvz., gy­dy­mo me­tu atsirado randai, sveikata dar labiau pablogėjo ir pan.), už jas atsako kaltininkas, o ne gydytojas. Gydytojas imasi priemonių gydyti dėl kaltininko kaltės kilusius sveikatos sutrikdymus - šalina nusikaltimo padarinius ir neturi pareigos atsakyti už kaltininko sukeltus padarinius, esančius priežastiniame ryšyje su jo nusikalstama veika. Todėl visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde aiškinama, kad gydytojai yra atsakingi už nuteistojo J. D. nusikalstamais veiksmais sukeltus liekamuosius padarinius - randus.

Iš nuosprendžio dalies, kurioje dėstomi motyvai dėl neturtinės žalos, matyti, kad teismas R. S. neturtinę žalą įvertino 10000 Lt suma ir nurodė, kad ji priteistina iš uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtent taip ir nuspręsta, tai yra, R. S. iš uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA draudimas“ priteista 1500 Lt ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Girobusas“ priteista 8500 litų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pažymėtina, kad byloje yra rašytiniai duomenys, jog uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“ dar iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai R. S. atlygino 1500 Lt neturtinės žalos, todėl jos nuosprendžiu nebereikėjo priteisti. Ši nuosprendžio klaida ištaisytina, nes taip draudimo bendrovė nepagrįstai įpareigota pakartotinai R. S. atlyginti neturtinę žalą. Naikintina nuosprendžio dalis dėl R. S. iš uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA draudimas“ priteistų 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai mažinti R. S. priteistas turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas, nes vien tik nukentėjusiosios reikalavimo neturtinei žalai atlyginti sumažinimas nėra pagrindas mažinti iš nuteistojo J. D. nukentėjusiajai R. S. priteistas turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagrindinė BPK 106 str. 2 d. nuostata, kad visos nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlygintos. Tik išimtinais atvejais šios išlaidos gali būti sumažintos ar net nepriteisiamos. Šis atvejis nėra išskirtinis, todėl visos nukentėjusiosios išlaidos advokatui priteistos pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutarė:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžio dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA draudimas“ R. S. priteista 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Egidijus J. G.Svetlana Jurgaitienė