Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, vertėjaujant A.Adomavičienei, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C., 2015-09-06 apie 14.30 val., Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje, vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Carisma“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos jį pasitraukė. A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgtini administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu A. C. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui parodė, kad protokole nurodyta dieną ji išsukdama atbula iš stovėjimo vietos Barboros Radvilaitės gatvėje automobiliu „Škoda“ pravažiavo šalia priparkuoto kito automobilio bei atlikus manevrą išvažiavo. Besisukant minėtoje vietoje jį jokio pašalinio garso negirdėjo ir nepajuto, kad būtų apgadintas svetimas automobilis. Apie jai inkriminuojamą teisės pažeidimą sužinojo tik iš policijos skambučio. Nuėjusi prie savo automobilio pastebėjo ant prekinio bamperio kairėje pusėje nežymų brūkštelėjimo žymę, kitų apgadinimų nematė. Papildomai pranešė, kai ji šiuo metu prižiūri mažametį vaiką, administracinėmis nuobaudos nėra bausta, yra disciplinuota vairuotoja, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybės priimdamas sprendimą. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. C. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. S. S. teismo posėdyje nurodė, kad jam nuėjus apžiūrėti savo automobilį „Mitsubishi“, ant galinio sparno ir bamperio pamatė nedidelius įbrėžimus (nubraukti dažai). Tyrimo medžiagoje esančiose fotolentėlėse užfiksuoti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai (b.l. 17-19), iš kurių matyti, jog apgadinimai nėra žymus, ant automobilio „Škoda“ prekinio bamperio dešinės pusės yra nedidėlis dažų braukimo pėdsakas. A. C. teigimu jį manevruodama jokio pašalinio garso negirdėjo ir jokio smūgio (kontakto) nepajuto, todėl ji neturėjo pagrindo manyti, jog ji pasišalina iš įvykio vietos, su kurią ji yra susijusi. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju A. C. veiksmuose nėra tyčios.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojo parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad A. C. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. C. vairavo automobilį „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje, ir važiuodama atbula, dėl savo neatsargumo ir neatidumo nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Carisma“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo A. C. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad A. C. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirti A. C., galutinę nuobaudą - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.