Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn A. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka bausto, esančio A. L. įmonės savininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gruodžio 8 d. 9 val. 15 min. atliekant A. L. įmonės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, rasta dirbanti I. A., kuri pateikė darbo pažymėjimą Nr. 37, išduotą 2012-02-20 ir K. F., kuri darbo pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, kad bando dirbti pagalbine darbininke nuo 2012-12-05. K. F. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. L. įmonėje pradėjo dirbti 2012-12-05 pagalbinės darbininkės pareigose, darbo funkcijos – grindų, lentynų valymas, prekių dėliojimas, darbo laikas nuo 9 val. iki 17 val., darbo sutartis nesudaryta. Pagal Sodros IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo - užklausos rezultatus - K. F. nebuvo įdarbinta A. L. įmonėje. A. L. įmonės savininkas A. L. neužtikrino, kad darbuotojai K. F. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus darbuotojai antrąjį sutarties egzempliorių ir tinkamai pranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. A. L. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, leido darbuotojai K. F. nelegalų darbą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje A. L. parodė, kad jis yra A. L. įmonės savininkas. Jis pripažįsta, kad 2012 m. gruodžio 8 d. jo įmonėje K. F. dirbo be darbo sutarties, kuri su K. F. buvo sudaryta 2012-12-07, bet turėjo pradėti galioti 2012 m. gruodžio 11 d. ir apie šią sudarytą sutartį nebuvo pranešta VSDFV. Jis prašo skirti jam mažesnę nuobaudą nei numatytas sankcijos minimumas, nes jų šeima augina neįgalų vaiką, kuri yra invalidas nuo vaikystės. Tai yra jo žmonos sūnus, kurį jie augina ir juo rūpinasi kartu. Taip pat jis turi du nepilnamečius vaikus.

Teismo posėdyje liudytoja K. F. parodė, kad 2012 m. gruodžio 8 d. ji A. L. įmonėje valė stiklus, ji buvo susitariusi su A. L., kad nuo 2012-12-11 ji pradės dirbti pagal sutartį įmonėje. A. L. įmonėje ji dirbo nuo 2012-12-05, nes ji mokėsi, ką jai reikės dirbti, apsižiūrinėjo darbo vietą. Tikrintojui ji nepasakė, kad su ja sudaryta darbo sutartis, kuri įsigalios 2012-12-11, abu sutarties egzemplioriai buvo pas A. L..

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (LR DK 98 str. 2 d.).

Pagal LR DK 99 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis), darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Taip pat darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios LR DK 99 str. 1-6 d.).

Byloje F. F. parodymais, patikrinimo aktu nustatyta, kad K. F. A. L. įmonėje pradėjo dirbti 2012-12-05 pagalbinės darbininkės pareigose, numatytos jos darbo funkcijos – grindų, lentynų valymas, prekių dėliojimas, darbo laikas nuo 9 val. iki 17 val., darbo sutartis su K. F. nebuvo nesudaryta. Pagal Sodros IS 2012-12-08 užklausą dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo K. F. nebuvo įdarbinta A. L. įmonėje. Byloje pateikta 2012-12-07 darbo sutartis Nr. 46, tačiau LR DK 99 str. 5 d. nustatyta tvarka darbdavys Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad A. L., būdamas A. L. įmonės savininkas, leido be darbo sutarties įmonėje dirbti K. F., kuri valė lentynas, grindis, dėliojo prekes, t. y. tarp K. F. ir A. L. įmonės buvo darbo santykiai, o A. L., būdamas įmonės savininkas, neužtikrino, kad K. F. įmonėje pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrąjį egzempliorių K. F., pranešus apie sudarytą darbo sutartį ir pradėjimą dirbti VSDFV teritoriniam skyriui, todėl A. L. padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str.

Pažeidėjo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

A. L. prašo skirti mažesnę baudą nei numatyta minimali bauda sankcijoje, nes šeima augina neįgalų vaiką, jo įmonė patyrė nuostolių 2012 metais.

ATPK 20 str. numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Skirdamas A. L. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nelegalus darbuotojas dirbo neilgą laiką, sukeltas žalingas pasekmes įstatymo saugomoms vertybėms (darbuotojų socialinė apsauga), atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, t. y. kad jis administracine tvarka nebaustas, pažeidėjo šeima augina neįgalų vaiką, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turi pagrindą manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti asmeniui skyrus minimalią administracinę nuobaudą, numatytą sankcijoje .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str., 41³ str. 1 d., 30-32 str. str.,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir jį nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6401, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į LR VDI Kauno teritorinį skyrių (Aušros g. 44, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – LR VDI Kauno teritoriniam skyriui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.