Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kustanajaus srt., Kazachstano Respublika, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2011m. rugpjūčio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. J., smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. sausio 24d., apie 14²⁰ val., dienos metu, kaltinamoji M. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio žodinio konflikto su savo dukra-pil. D. S. metu, pastarąją užsipuolusi, tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. S. į nosį, o pastarajai užsidengus nosį, iš kurios bėgo kraujas, dar ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu sudavė ir į galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies patinimu, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą.

Kaip matyti iš kaltinamosios M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. sausio 24d., po pietų, ji savo namuose esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra pilnamete D. ir jos buvusiu vyru D. S. virtuvėje trise išgėrė šešis 1,0 l talpos 7,5% stiprumo butelius alaus. Išgertuvių metu tarp jos ir dukros D. kilo žodinis konfliktas, nes ji prašiusi savo dukros, kad ši atsiprašytų kaimynės, iš kurios buvo pavogusi aliejų ir papuošalus. Kadangi dukra, reaguodama į tai, pradėjo ją įžeidinėti, kolioti necenzūriniais žodžiais, ji, nesusivaldžiusi, dukrą D. užsiuolė ir vieną kartą su kumščiu sudavė į nosį. Dukrai D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nežiūrint į tai, ji dar vieną kartą iš dešinio delno trenkė savo dukrai į kairę veido pusę. Ankščiau ji savo dukros niekada nemušė. Dukra pas ją gyvena laikinai tik apie mėnesį laiko. Su dukra nesutaria tuomet, kai tik išgeria. Kuomet ją vežė į policiją, ji tik iš pykčio pasakė, kad, grįžusi, savo dukrą sumuš, nors iš tikrųjų taip nesiruošia daryti, o tik nori, kad dukra išsikraustytų iš jos namų. Bute ji gyvena su savo dar keturiais nepilnamečiais vaikais(b.l. 58, 66, 72).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji M. J. pilnai prisipažino padariusi ikiteisminio tyrimo metu buvusį kvalifikuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios D. S. ir liudytojų D. S. ir R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 12-13, 31, 34), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-10), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 4-5), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 21) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele(b.l. 22-23), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 6), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie mažamečio asmens sužalojimo faktą apžiūros protokolu(b.l. 26) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. sausio 19d. ji grįžo iš Vokietijos, kur dirbo paukštyne, ir laikinai apsistojo motinos M. J. namuose adresu: (duomenys neskelbtini) 2016m. sausio 24d., apie 14²⁰ val., motinos namuose vyko išgertuvės. Tuo metu, kai ji rūkė virtuvėje, iš kambario atėjusi jos motina M. J. be jokios priežasties ją užsipuolė ir vieną kartą su kumščiu sudavė jai į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Jai užsidengus veidą, motina dar apie penkis-šešis kartus su ranka sudavė ir per galvą, iškoliodama įvairiais necenzūriniais žodžiais. Patyrusi fizinį skausmą, ji pati išsikvietė policiją ir medikus. Po Greitosios medicinos pagalbos felčerės apžiūros jai įtarė nosies kaulo lūžimą, tačiau ji į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių važiuoti atsisakė. Motina prieš ją yra smurtavusi ir anksčiau, tačiau ji į policiją nesikreipė(b.l. 12-13).

Kaip matyti iš liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. sausio 24d., apie 15⁰⁰ val., jis kartu su savo sutuoktine D. ir uošviene M. J. girtavo pastarosios namuose. Gėrė alų. Išgertuvių metu tarp uošvienės ir jos dukros D. kilo konfliktas, nes D. savo motinai pasakė, kad ji pasakys motinos draugui, jog ši vaikšto pas kitus vyrus. Uošvienė užsipuolė savo dukrą D. S., kuriai su kumščiu sudavė į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Po to uošvienė vėl pradėjo mušti D., tampė ją už plaukų, jos abi pradėjo voliotis ant grindų. Sumušta D. iškvietė policiją ir medikus, kuri atsisakė važiuoti kartu su medikais. Policijos pareigūnai uošvienę išvežė į policijos komisariatą. Tarp uošvienės ir jos dukroas D. buvo konfliktų ir anksčiau, kurios, kai prisigeria, pradeda muštis(b.l. 31).

Kaip matyti iš mažamečio liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, po Nauųjų metų, 2016m. pradžioje jis buvo savo motinos M. J. namuose, kur vyko išgertuvės. Jo motina, sesuo D. ir jos vyras gėrė alų. Išgertuvių metu virtuvėje tarp jo motinos Marinos ir sesers D. įvyko konfliktas. Jis viso konflikto nematė, o matė tik dalį, kai jo motina M. J. iš dešinės rankos vieną kartą trenkė jo seseriai D. į nosį. Po to jos pradėjo tampytis už plaukų. Netrukus atvažiavo policija ir jas abi išsivežė(b.l. 34).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra vieno kambario butas, esantis apleisto daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini) Apžiūrint virtuvę, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 7-10).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios D. S., gyvenančios jos motinos-kaltinamosios M. J. bute, esančiuame adresu: (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybės(b.l. 4-5).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2016m. sausio 24d., 15⁰⁵ val., sulaikytos ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytos kaltinamosios M. J. fiziologinę būseną, pastarajai buvo nustatytas 2,34 promilės girtumas(b.l. 6, 54-55).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, nukentėjusioji D. S. 2016m. vasario 01d. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę(forma Nr. 110/a), kurioje pagal iškvietimą atvykęs greitosios medicinos pagalbos personalas, atlikęs nukentėjusiosios medicininę apžiūrą, užfiksavo smurtavimo pasekoje padarytų sužalojimų pil. D. S. veide žymes, konstatuodamas nosies sumušimą(b.l. 21-23).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, 2016m. kovo 09d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. S. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai D. S. konstatuoti sužalojimai, t.y. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies patinimu, buvo padarytas paveikus kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai aptariamo įvykio, t.y. 2016m. sausio 24d., metu. Nukentėjusiajai D. S. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 24-27).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. sausio 24d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys vaikai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji M. J., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodama fizinį smurtą prieš savo kartu gyvenančią dukrą-nukentėjusiąją D. S., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l. 24-27), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamosios M. J. nusikalstama veika tiesioginė ar netiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, nes tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek ir pati nukentėjusioji D. S. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajai neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo(b.l. 28-29).

Kaltinamoji M. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 89).

Sankcijoje už kaltinamajai M. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamosios M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau yra laikytina pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytą nusikalstamą veiką šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau yra išnykęs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamosios M. J. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamoji jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, kaltinamoji M. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į pačios kaltinamosios M. J., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, kurios šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai(b.l. 51), asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiama laikytinai kaltinamajai M. J. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus įpareigojimus, kurie teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamosios M. J. elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios M. J. asmenybę, jos, kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šeiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą ir c) privalomai uždrausti kaltinamajai be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai M. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai M. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. sausio 24d., 15⁰⁵ val., iki 2016m. sausio 26d., 15⁰⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamoji M. J. buvo laikinai sulaikyta kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.