Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-305/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
1-21-305/2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-3-00629-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis
O. Ž., R. Ž., D. K., M. L., S. M., R. S.
Kaltinamasis
E. D.
Advokatai
Saulius Kinderis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-305/2012Proceso Nr.1-56-3-00629-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.,1.1.9.2.,1.2.25.4.6.,2.1.8.,2.1.15.3.3.2.,2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-09-18,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiems O. Ž., R. Ž., D. K. ir M. L., kaltinamojo atstovui advokatui Sauliui Kinderiui, nedalyvaujant nukentėjusioms S. M. ir R. S. ( apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant ), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir keturi buvo sužaloti, o būtent: kad 2010 m. lapkričio 21 d. apie 5.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kelio Kybartai- Vištytis 12 kilometre neatsargiai vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p. 9 p. 133 p. 134 p. 136.1 p. reikalavimus – t.y. neblaivus, vairuodamas automobilį nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelyje su asfalto danga, viršijo leistiną ne didesnį kaip 90 km/h greitį,- važiavo ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, iškilus eismo saugumo grėsmei nesulėtino važiavimo greičio, laiku nesustabdė ir nesuvaldė vairuojamo automobilio VW PASSAT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, dėl ko sutrikdė automobiliu važiavusių keleivių sveikatą, tai yra S. M. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. S. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. L. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, D. K. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą sveikata, o G. Ž. nuo patirtų kūno sužalojimų žuvo.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Kaltinamasis E. D. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis su draugais gėrė brendžio. Paskambinus draugo merginai, jis prašė ją parvežti iš Vištyčio. Po ko, automobiliu VW PASSAT su draugais nuvyko į Vištytį, kur paėmė tris merginas. Visos atsisėdo automobilio gale, kur jau sėdėjo D. K.. M. L. sėdėjo šalia jo priekyje. Važiuojan namo, keliu Vištytis–Kybartai, oro sąlygos buvo prastokos. Buvo dargana, kelio danga buvo šlapia, tamsus paros metas. Jis važiavo apie 100 km/h greičiu. Eismo įvykis galėjo įvykti dėl duobėto kelio, dėl kelyje esančios duobės automobilį sumėtė, jis automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos, automobilis apvirto. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, stengsis atlyginti žalą. Su ieškiniais dėl turinės žalos atlyginimo nukentėjusiems sutinka visiškai. Sutikdamas su netrutinės žalos ieškiniais prašo mažinti jų dydį, atsižvelgiant į tai, kad yra jauno amžiaus, tik sukūrė šeimą ir laukiasi vaiko, mažos šeimos pajamos, turto neturi.

Nukentėjusioji O. Ž. parodė, kad jos duktė G. Ž. jos sutikimu išvyko į Vištytį švesti draugo gimtadienį. Sekančią dieną ryte pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo dukra. Apie įvykį žino tik iš kitų pasakojimų. Ieškinio nereiškia, nes jį pareiškė dukros tėvas R. Ž..

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad duktė G. Ž. gyveno su motina. Jam žinoma, kad įvykio dieną ji išvyko į Vištytį, švesti draugo gimtadienį. Sekančią dieną ryte jam telefonu policijos pareigūnai pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jos dukra. Kaltinamasis jam atlygino dalį žalos - 1000 Lt. Draudimo kompanija už laidotuves ir moralinę žalą atlygino 9574,70 Lt. Todėl dėl patirtos likusios neatlygintos turtinės žalos reiškia E. D. 5200 Lt civilinį ieškinį, o dėl neturtinės žalos jis reiškė 93000 Lt civilinį ieškinį, kurį atsižvelgiant į prokuroro motyvus, patikslina ir mažina iki 70000 Lt. Taipogi prašo priteisti turėtas teismo išlaidas - 350 Lt už advokato paslaugas.

Pagarsintuose parodymuose, nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2010-11-20 ji Vištytyje su draugais šventė gimtadienį. Apie 5.00 val. jos draugas D. K. atvyko su dviem draugais automobiliu, vairavo kitas vaikinas. Šalia jo kitas nepažįstamas vaikinas. Gale kairėje sėdėjo D. K. ji šiam ant kelių, taip pat per vidurį R. S. ir šone G. Ž.. Važiavo keliu Kybartai-Vištytis apie 90-100 km/h greičiu, kelias buvo šlapias, darganota. Automobilis kelio pakilime tapo nevaldomas jie nuvažiavo nuo kelio, vertėsi. Ji buvo praradusi sąmonę, po to atsigavo greta ant žolės gulėjo abi merginos, pagalbą iškvietė D. K.. Nepastebėjo, kad vairuotojas buvo neblaivus. Ji civilinio ieškinio nereiškia. (T I b.l. 90-91, 92 ).

Pagarsintuose parodymuose, nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2010-11-20 ji Vištytyje su draugais šventė gimtadienį. Apie 5.00 val. ją su draugėmis pargabenti atvyko automobilis, kuriame buvo trys vaikinai. Automobilio priekyje sėdėjo du jai nepažįs vaikinai, gale Donatas, jam ant kelių S. M., ji pati per vidurį, dešinėje G. Ž.. Kokiu greičiu važiavo automobilis ji nekreipė dėmesio, kas vyko toliau neprisimena. Sąmonę atgavo GMP automobilyje. Dėl patirtų sužalojimų ir turtinių išlaidų ji reiškia E. D. civilinį ieškinį 3000 Lt turtinei ir 27000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T I b.l. 102-103, 104-105 ).

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad įvykio išvakarėse kartu su D. K. ir E. D. gėrė brendį. Vėliau iš Vištyčio kaimo turizmo sodybos automobiliu VW Passat vežė tris merginas. Automobilį vairavo E. D., o jis sėdėjo šalia vairuotojo. D. K. ir trys merginos sėdėjo automobilio gale. Kokiu greičiu važiavo automobilis, kokios buvo vairavimo sąlygos jis neprisimena. Važiuojant keliu Vištytis – Kybartai, leidžiantis nuo kalniuko sumėtė automobilį, kas vyko toliau neprisimena, nes prarado sąmonę. Įvykio metu jis buvo sužalotas, tačiau pretenzijų E. D. dėl sužalojimo neturi, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad įvykio išvakarėse kartu su M. L. ir E. D. vartojo alkoholį. Vėliau jis su M. L., E. D., bei dar trim merginom važiavo į namus automobiliu iš Vištyčio. Automobilį vairavo E. D.. Jis sėdėjo gale, kur sėdėjo dar trys merginos. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykio jis nežino, nes tuo metu dėl girtumo miegojo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, tačiau jokių pretenzijų E. D. neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino visiškai, teismas laiko, kad ir be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusių, liudininkų parodymais, kita byloje surinkta rašytine medžiaga, TOMAS I : Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2010-11-21 apie 5.00 val. kelyje Kybartai - Vištytis 11 km. neblaivaus E. D. vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis B. D. nepasirinkus saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo G. Ž., sužaloti keleiviai S. M., R. S., M. L., D. K. (b.l. 3), Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio rajono kelio Kybartai – Vištytis 12 km (b.l. 7-10). Eismo įvykio vietos plane nubraižyta eismo įvykio schema (b.l. 11), Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija apie papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą, t. y. kad apžiūrėta kelio danga, išmatuoti kelio vingio atstumai (b.l. 16-18 ), Protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuoti automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: sugadinimai būdingi apvirtimui, užfiksuoti atskirų automobilio detalių sugadinimai (b.l. 20-21), Specialisto išvadoje Nr. 11-1155(11) užfiksuotas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas: automobilis VW Passat važiavo keliu Vištytis –Kybartai kryptimi nuo Vištyčo link Kybartų. Šio kelio 12 km ruože automobilis VW Passat važiuodamas nemažesniu nei 100 km/h greičiu, prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę nuslydo nuo kelio į dešinėje pusėje esančią pievą. Slysdamas per pievą vertėsi per kairį šoną, kol sustojo ant ratų eismo įvykio plane užfiksuotoje padėtyje. Automobilio VW Passat slydimo pėdsakai prasideda 15,8 m. atstumu iki kelio Vištytis –Kybartai ir kelio į Bartninkus važiuojamųjų dalių sankirtos. Automobilis prieš plikdamas slydimo pėdsaką važiavo nemažesniu nei 100 km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Passat vairuotojas E. D. privalėjo važiuoti, neprarasdamas automobilio judėjimo stabilumo ir neviršydamas maksimalaus leistino 90 km/h greičio, kelio važiuojamos dalies dešine puse, kuo arčiau dešiniojo krašto. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Passat vairuotojo E. D. veiksmai-važiuodamas ne mažesniu nei 100 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, nuslydo nuo kelio ir apvirto, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Ta aplinkybė, kad automobilyje buvo viršytas leistinas keleivių skaičius , neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (b.l. 36-41), Meteorologine pažyma nustatyta, kad 2010-11-21 5.00 val. buvo apsiniaukę , matomumas 9 km. (rūkana), oro temperatūra plius 6,4 laipsnio, lietus, kritulių kiekis 0,7 mm (b.l. 48), Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad E. D. pateikė juodus marškinėlius ilgomis rankovėmis, juodas sportines kelnes, juodą sportinę striukę, kurie apžiūrėti (b.l. 42, 43-45), Specialisto išvadoje Nr. M 284/10(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad G. Ž. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio stuburo lūžimu tarp Krūtininių IX-o ir X-o slankstelių, šonkaulių lūžimais dešinės mentinės linijos projekcijoje VIII,IX,X kairiosios mentinės linijos projekcijoje VII,VIII,IX,X su tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu ir kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, aortos nuplyšimu nusileidžiančioje dalyje. Tai komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes. G. Ž. mirtis įvyko galimai 2010-211-21 d. apie 5.00 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metujai esant sėdimoje padėtyje, žalojamiems paviršiams kūną veikiant tiek iš priekio tiek iš nugaros. G. Ž. kraujyje rasta 2,69 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam girtumo laipsniui (b.l. 64-66).

Specialisto išvadoje Nr. G 25/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad S. M. konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimas, stuburo kaklinės dalies sumušimas, stuburo juosmeninio penkto slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžimas buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepavojingą nukentėjusios gyvybei. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-11-21 d. eismo įvykio metu, esant sėdimoje padėtyje kūną veikiant iš priekio bei iš nugaros (b.l. 101).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 6291/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad S. M. kraujyje rasta 1,11 promilių etilo alkoholio(b.l. 96).

Specialisto išvadoje Nr. G 25/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad R. S. konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kaktoje, stuburo kaklinės dalies sumušimas, stuburo V-VI krūtininių slankstelių ir dešinio raktikaulio lūžimas , krūtinės dešinės pusės sumušimas, skysčio susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, vienmomentiškai ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepavojingą nukentėjusios gyvybei. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-11-21 d. eismo įvykio metu, esant bet kurioje padėtyje kūną veikiant iš tos pusės, iš kur konstatuoti sužalojimai (b.l. 116), Specialisto išvadoje Nr. T-A 6292/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad R. S. kraujyje rasta 1,05 promilių etilo alkoholio (b.l. 111), Specialisto išvadoje Nr. G 27/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. L. konstatuoti muštinės žaizdos kaklo, smakro srityje, nubrozdinimai veide ir galvoje buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, artimu vienas kitam metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nepavojingą nukentėjusios gyvybei. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-11-21 d. eismo įvykio metu, esant sėdimoje padėtyje, jo kūną veikiant iš priekio (b.l. 125), Specialisto išvadoje Nr. T-A 6290/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. L. kraujyje rasta 0,22 promilių etilo alkoholio (b.l. 122), Specialisto išvadoje Nr. M 26/11(09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad D. K. konstatuotas čiurnos sąnario raiščių patempimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, vienmomentiškai ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nepavojingą nukentėjusios gyvybei. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-11-21 d. eismo įvykio metu, esant sėdimoje padėtyje, jo kūną veikiant iš dešinės pusės (b.l. 140), Specialisto išvadoje Nr. T-A 6290/10(01) užfiksuoti duomenys apie tai, kad D. K. kraujyje rasta 1,20 promilių etilo alkoholio (b.l. 133).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir dar keturi buvo sužaloti. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs tokią veiką, pripažino kaltę dėl eismo įvykio, neginčijo aplinkybės kad jis tik vienas yra kaltas, bei, kad vairavo neblaivus. Dėl įvykio aplinkybių kaltinamasis paaiškino, kad viršijęs leistiną greitį, vairuodamas automobilį priėmęs netinkamą toje situacijoje sprendimą, dėl ko automobilį sumėtė, po ko jis prarado automobilio kontrolę ir automobilis nuslydo į šalikelę, skriejo ir pradėjo verstis. Kartu su kaltinamuoju važiavę nukentėjusieji nurodė panašias aplinkybes.

Specialistas nurodė, kad tikėtina, kad automobilis VW Passat, prieš prarasdamas stabilumą, važiavo nemažesniu kaip 100 km/h greičiu. Kaltinamasis privalėjo pasirinkti tokį, nedidesnį už maksimalų leistiną 90 km/h, važiavimo greitį, kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti automobilį ir saugiai važiuoti keliu, kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nekeliant grėsmės eismo saugumui. Specialisto išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad automobilio vairuotojas E. D. važiuodamas pasirinkta trajektorija ir didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto.

Taigi, teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė KET 133 punktą, nes vairavo viršydamas leistiną greitį, nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, važiavo didesniu nei leistinas maksimalus greitis toje pavojingoje kelio atkarpoje, tokiais veiksmais keldamas akivaizdų pavojų ne tik kitiems kelyje esantiems eismo dalyviams, bet ir automobiliu vežamiems keleiviams, nebesuvaldė automobilio, nulėkė nuo kelio sankasos ir vertėsi, dėl ko vienas keleisvis žuvo, o dar keturi buvo sužaloti. Teismas konstatuoja, kad ne tik techniniu, bet ir teisiniu požiūriu toks kaltinamojo E. D. elgesys ir buvo pagrindinė bei iš esmės vienintelė priežastis kilti eismo įvykiui, dėl kurio žuvo automobilio keleivis. Veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui, t.y. kaltinamasis suvokė, kad vairuodamas automobilį viršijant leistiną greitį ir pavojingai manevruojant, be to, vairuodamas po alkoholio vartojimo, jis kelia ypač didelį pavojų eismo ir jo dalyvių bei kitų žmonių saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių.

Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad D. Ž. žuvo būtent nuo sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, ir kad eismo įvykio metu S. M., R. S., M. L. ir D. K. buvo sutrikdyta sveikata. Kilus šioms pasekmėms, E. D. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai.

Teismas laiko, kad surinkta pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jo nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusių, liudininkų, bei paties kaltinamojo parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis, pripažindamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo viršydamas greitį.

Teismas konstatuoja, kad remiantis aukščiau išdėstytu, visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstam veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančiom aplinkybėm pripažintina tai, kad kaltininkas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusiskaltimą, savo noru gera valia atlygino ir pašalino dalį padarytos žalos ( LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę pagal BK 281 str. 6 d., teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. teismo neteistas, tačiau už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas itin sunkias pasekmes. Kad jis nakties metu itin neatsargiai, viršydamas leistiną greitį vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. tokiomis sąlygomis, kai buvo akivaizdu, jog automobilyje esantiems keleiviams yra nesaugu. Dėl jokiomis aplinkybėmis tokioje vietoje nepateisinamo didelio važiavimo greičio autoįvykio išdavoje kerturiems automobilio keleiviams buvo sutrikdyta sveikata, o vienas žuvo. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin skaudžios. Į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimasį, bei gera valia pradėtą žalos atlyginimą, bei kad sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, kaltinamasis yra palyginti jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą, bei, kad šeima laukiasi kūdikio, dirba ir charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti visgi tik skiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmės vidurkis, ją atliekant atviroje kolonijoje, t.y. tokią bausmės rūšį kurią prašė skirti prokuroras ir su juo sutikdami nukentėjusieji ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

E. D. itin grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus ir dar keturi buvo sužaloti. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė netinkamai naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemonę, teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždrausdamas kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusieji O. Ž., M. L., D. K. ir S. M. nurodė, kad šiai dienai jiems turtinė ar neturtinė žala nepadaryta arba atlyginta visiškai, todėl tokių ieškinių nereiškia.

Nukentėjusioji R. S. pareikė 27000 Lt ieškinį neturtinei bei 3000 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs R. Ž. nurodęs, kad dalis žalos jam draudimo atlyginta. Todėl turtinės ir neturtinės neturtinės žalos sumas E. D. nurodo jau atskaičiavus išmokėtas jam sumas. Nukentėjęs, sutikdamas su prokuroro prašomu priteisti 70000 Lt neturtinės žalos dydžio ieškiniu, taipogi patikslino savo reikalavimą mažindamas savo neturtinės žalos reikalavimą iki nurodytos sumos, bei papildomai prašo priteisti 5200 Lt turtinės žalos, bei 350 Lt. turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas laiko, kad nukentėjusių R. S. ir R. Ž. ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo E. D. ir mažinant neturtinės žalos dalį sekančiai: nukentėjusiosio R. Ž. naudai 65000 Lt, o R. S. naudai 12000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjęs R. Ž. nurodė, kad jo neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, netektis artimo žmogaus-dukros, kaip stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Atsižvelgiant į tai R. Ž. patikslinęs savo reikalvimą prašo priteisti 70000 Lt. Autoįvykio metu sužalota R. S. 27000 Lt neatlygintos neturtinės žalos dydį, motyvuodama, kad po stuburo sužaloji ji patyrė sunkią traumą, nukentėjo jos mokslai, paūmėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado liekamieji potrauminiai reiškiniai, apsunkintas jų bendravimas su draugais, bus reikalinga dar viena operacija.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovą R. Ž. ir žuvusią siejo glaudūs tarpusavio santykiai, jis prarado dukrą. Neturtinė žala pasireiškė taipogi kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. S. po įvykio prasidėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado papildomas emocinis ir fizinis krūvis, bendravimo sunkumai, kas turėjo įtakos išdėstytoms aplinkybėms atsirasti. Be to, ieškovai nurodė, kad patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis neneigia, bei sutikimas dalinai atlyginti tokią žalą.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis tik pradėjo dirbti ir sukūrė šeimą, todėl didelių savo pajamų ar kito turto neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Mažindamas nukentėjusiajai R. S. neturtinės žalos dydį teismas taip atsižvelgė ir į jos netinkamą elgesį. Ji žinodama, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus visgi sėdo į jo vairuojama automobilį ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių, sėdo į perpildytą automobilį, bei nebuvo prisidegusi saugos diržo, nors tą privalėjo padaryti.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiojo R. Ž. reikalavimą priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitą 350 Lt (T I b.l. 79) .

Daiktiniai įrodymai (BPK 94 str.):

Automobilį VW Passat valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą naudotojui E. D. palikti pastarajam (T I b.l. 28). Juodus marškinėlius ilgomis rankovėmis, juodas sportines kelnes, juodą sportinę striukę pagal pakvitavimą grąžintus E. D. papilkti pastarajam (T I b.l. 46). E. D. asmens tapatybės kortelę Nr.10484789 ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 50618983, kurie saugomi kartu su baudžiamaja byla nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į bausmės atlikmo vietą (T I, b.l. 193) (BPK 94 str. ).

Kaltinamajam E. D. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Nukentėjusių ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti:

5200 Lt R. Ž. padarytai turtinei ir 65000 Lt neturtinei žalai atlyginti;3000 Lt R. S. padarytai turtinei ir 12000 neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš E. D. R. Ž. 350 Lt turėtų teismo išlaidų.

Daiktus, reikšmingus bylai spręsti:

Automobilį VW Passat valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą naudotojui E. D. palikti pastarajam (T I b.l. 28). Juodus marškinėlius ilgomis rankovėmis, juodas sportines kelnes, juodą sportinę striukę pagal pakvitavimą grąžintus E. D. palikti pastarajam (T I b.l. 46). E. D. asmens tapatybės kortelę Nr.10484789 ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 50618983, kurie saugomi kartu su baudžiamaja byla nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į bausmės atlikmo vietą (T I, b.l. 193) (BPK 94 str. ).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus