Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. ir A. I. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4686-881/2012 pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams A. I. ir A. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Priimto ieškinio dalies reikalavimų užtikrinimui ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2343/6915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio A. R.. Nurodė, kad atsakovas A. I. sąmoningai pažeisdamas ieškovo kaip kreditoriaus interesus perleido ypatingai vertingą turtą kitiems asmenims. Teigė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų egzistuoja reali grėsmė, jog nesąžiningi įgijėjai gali turtą dar kartą perleisti ar apsunkinti, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro padalinys įregistravo 2343/6915 dalies žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, nenustatęs jokių apribojimų.Notarų biuras leido sudaryti ir patvirtino 2343/6915 dalis žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, nenustatęs jokių apribojimų sudaryti sandorį.Gavus nutartį ir susisiekus su buvusiu 2343/6915 dalies žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, buvęs savininkas paaiškino, kad bankas nenukreipė išieškojimo į įkeistą turtą pagal 2008 m. kredito sutartį Nr. LOAN_64769, bankas neįvertino įkeisto turto prieš kreipdamasis į teismą, sklypo dalis įgyta ne iš paskolos pinigų, bankas teisių į žemės sklypą neturi, buvęs žemės sklypo dalies savininkas, imdamas kreditą, kredito sutarties sąlygų nepažeidė. Skundžiamos teismo nutarties analizė tai patvirtina, joje yra bendro pobūdžio teiginiai.Ieškovas, įvardindamas A. R. nesąžiningu bei nepateikdamas įrodymų apšmeižė atsakovą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.Apeliantas yra investavęs į žemės sklypą ir vysto projektą. Bet kokie nepagrįsti, neargumentuoti suvaržymai padarys didelių nuostolių.

UAB „Medicinos bankas“ nepateikė įrodymų, kad A. I. sąmoningai pažeidė ieškovo teises - sąmoningai pažeisdamas ieškovo kaip kreditoriaus interesus perleido ypatingai vertingą turtą tretiesiems asmenims.UAB „Medicinos bankas“ nepateikė jokių įrodymų, kad įgijėjas yra nesąžiningas.UAB „Medicinos bankas“ nenukreipė išieškojimo į įkeistą turtą pagal 2008 m. kredito sutartį Nr. LOAN_64769.UAB „Medicinos bankas“ nepateikė teismui įrodymų, kad įkeistų daiktų vertės nepakanka atsakovo įsiskolinimui padengti.Pagal 2008 m. kredito sutarties Nr. LOAN_64769 7.3. punktą UAB „Medicinos bankas“ turėjo teisę pareikalauti papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo, jeigu sumažėja bankui įkeisto turto rinkos vertė, tačiau to nepareikalavo.Pagal 2008 m. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 A. I. turėjo teisę disponuoti turtu, todėl jokių apribojimų, draudimų, sutarties nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė Pauliano ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1995, sudarytą tarp A. I. ir A. R., taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį, bei A. I. skolos išieškojimą nukreipti į 2343/6915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 2343/6915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio atsakovui A. R..

Susipažinusi su apeliantų atskirųjų skundų motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai iš esmės kvestionuoja ieškovo ieškinio pagrįstumą, o ne įrodinėja teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantai, sudarydami ginčo turto perleidimo sandorį, veikė nesąžiningai. Minėti apeliantų argumentai yra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu, kadangi atsakovų nesąžiningumas yra viena iš Pauliano ieškinio sąlygų, kurią privalo įrodyti ieškovas. Apeliantų teiginiai, jog ginčo sandoriu nebuvo pažeidžiami įstatymų ir kredito sutarties reikalavimai, ir teiginiai, jog ieškovas, prieš pareikšdamas ieškinį, nesikreipė dėl hipoteka įkeisto turto vertinimo bei nenukreipė išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą, taip pat yra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškinio ir apeliantų pateikiamais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Šiuo atveju apelianto A. R. pateikti įrodymai, jog ginčo sutartį notaras patvirtino, o VĮ Registrų centre minėta sutartis buvo įregistruota, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškovo pareikštas ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nevertina apeliantų argumentų, susijusių su ieškovo ieškinio pagrįstumo vertinimu.

Apelianto A. R. nurodyta aplinkybė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui sukelia nuostolių, nesudaro pagrindo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje, ieškinio tenkinimo atveju, būtų taikoma restitucija, t.y. apeliantui A. I. grąžinamas apeliantui A. R. perleistas ginčo sklypas. Skundžiama nutartimi teismas areštavo apelianto A. R. nekilnojamąjį turtą, kurio perleidimo sandoris ginčijamas ieškiniu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų ir nevaržo apelianto teisių labiau nei būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.