- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-478/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“
- Advokatai
- Linas Songaila, Martynas Žilinskas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Nr. 2-838-553/2009 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui UAB „Sermeta“ dėl avanso bei nuostolių atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 54-56), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sermeta“ 316 108,50 Lt avansą, 39 477 litų žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 14 d. Buto rezervavimo sutarties Nr. RM-2007/05/14 (toliau Sutartis) (b. l. 3-6) pagrindu pervedė atsakovui 30 proc. pagrindinės sutarties kainos, t. y. 316 108,50 litų. Suėjus Sutarties 3 punkte numatytam atsakovo įsipareigojimo įvykdymo terminui, t. y. 2007 m. rugsėjo 14 d., atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo ir nesudarė su ieškove preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties. 2007 m. spalio 2 d., 2007 m. gruodžio 20 d. bei 2008 m. gegužės 9 d. pranešimais atsakovas informavo ieškovę apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kartu pripažindamas, kad praleido terminą sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Kadangi 316 108,50 litų atsakovui buvo perduoti užsitikrinimui, kad atsakovas neparduotų buto tretiesiems asmenims ir iki nustatyto termino su ieškove sudarytų preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, šio tikslo nepasiekus ir atsakovui gera valia negrąžinus sumokėto avanso, ieškovė vertina, kad atsakovas pinigus gavo be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl privalo juos grąžinti. Be to, ieškovė prašė priteisti jos patirtus nuostolius dėl pinigų nuvertėjimo – 39 477 litų ir procesines palūkanas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Sermeta“ ieškovei 316 108,50 litų dydžio avansą, 39 477 litų nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 10 553 litų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į sutarčių laisvės principą, tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas: buto kainą, preliminarų buto plotą, atliktinų darbų sąrašą, buto adresą, žemės sklypo teisinį statusą, preliminarios sutarties sudarymo terminą, buto statybos terminą, pagrindinės sutarties sudarymo momentą bei apmokėjimo tvarką laiko esminėmis Sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas neįvykdė; Sutartis neįgyvendinta (nustatytu terminu nebuvo sudaryta nei preliminarioji, nei pagrindinė sutartys, nes butas nepastatytas), o ieškovės pinigai perduoti nepasiektam tikslui, todėl jie turi būti grąžinti juos perdavusiems asmenims, vertinant, kad ieškovė pinigus perdavė, o atsakovas juos gavo be įstatyme ar Sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.).
Teismas pripažino, kad atsakovas neįvykdė Sutartimi prisiimtų prievolių, todėl sprendė, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, grindžiamus metine infliacija per laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki pareiškimo pateikimo teismui dienos 2008 m. liepos 30 d. Ieškovės perduota atsakovui ir skirtam tikslui pasiekti neinvestuota 316 108,50 litų suma nuvertėjo ir nuvertėjimas laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sermeta“ apeliaciniu skundu (b. l. 150-154) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują – atmesti ieškovo ieškinį dėl avanso bei žalos priteisimo, priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas paruošiamasis procesinis dokumentas (CPK 142 str. 2 d. 4 p.).
1. Šalys Sutartyje buvo sutarę, kad atsakovas buto ir parkavimo vietos neperleis tretiesiems asmenims, o ieškovė įsigys butą ir parkavimo vietą, sudarydama preliminarią, o vėliau – pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
2. Sutarties sudarymo metu buvo neįmanoma numatyti tikslios darbų pradžios ir pabaigos, todėl šalys vietoje preliminarios sutarties sudarė Buto rezervavimo sutartį, kurios pagrindinis tikslas buvo užtikrinti ieškovo pirmenybės teisę ir kartu prievolę įsigyti Sutartyje minimą butą ir automobilio stovėjimo vietą.
3. Sutartis buvo neterminuota. Neaiškūs apygardos teismo motyvai, kuriais buvo teigiama, kad Sutarties terminas yra pasibaigęs, o pagrindas, kuriuo gautas avansas, išnykęs. Tai, jog į Sutartį yra įtrauktos kelios organizacinio pobūdžio nuostatos (3, 3.1, 3.2 punktai) nesuponuoja, jog ir visa Sutartis yra organizacinio pobūdžio.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas apie besikeičiančius Sutarties ir ja numatytų prievolių įvykdymo terminus raštu informuodavo ieškovę, tačiau ji nereagavo nė vieną pasiūlymą pakeisti dėl objektyvių aplinkybių terminus preliminariajai ir pagrindinei pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Šiais veiksmais pati ieškovė nutraukė Sutartį. Be to, ieškovė privalėjo informuoti atsakovą, jeigu pasiūlymas dėl termino pakeitimo jai nepriimtinas. To nepadariusi, leido atsakovui pagrįstai tikėtis, kad dėl termino pakeitimo neprieštarauja.
5. Ieškovės nesąžiningumas tokioje situacijoje pagrindžiamas CK 6. 200 str., kuris įpareigoja šalis bendradarbiauti ir kooperuotis.
6. CK 1.64 str. 2 d. nuostatose įtvirtinta, jog sandorį sudarančio asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Bonus pater familias principas reikalauja, jog asmuo būtų sąžiningas, protingas ir apdairus, todėl, kai asmuo mano, jog tam tikri veiksmai gali pažeisti jo teises ir teisėtus interesus, jis privalo pasirūpinti tinkama jų gynyba.
Šalies argumentai
7. Nesąžiningu elgesiu bei vienašaliu Sutarties nutraukimu laikytina tai, kad ieškovė atsisakydama bendradarbiauti, vykdant Sutartį, tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl menamo Sutarties pasibaigimo ir avanso bei žalos priteisimo. Todėl ieškinys bei reikalavimas priteisti neva dėl infliacijos patirtus nuostolius negalėjo būti tenkinamas. Tai, kad šie nuostoliai priteisti šaliai, nevykdžiusiai pareigos bendradarbiauti, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 160-162) ieškovė prašo palikti nepakeistą apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
1. Sutarties 3 punkte numatyta, kad šalys preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys iki 2007 m. rugsėjo 14 dienos, kas reiškia, kad šalys susitarė, jog iš Sutarties kylančios prievolės turi baigtis iki 2007 m. rugsėjo 14 d. Šalys buvo susitarę dėl naikinamojo termino, kuriam suėjus, pasibaigia Sutarties galiojimas. Sutarties pasibaigimo terminas nurodytas Sutarties 12 punkte – iki Sutarties 3 punkte numatytos preliminarios sutarties pasirašymo dienos.
2. Skirtingai nei teigia atsakovas, Sutarties 3 straipsnyje nustatytas terminas yra esminė Sutarties sąlyga. Tai naikinamasis terminas, rodantis, kad Sutartis yra terminuota. Be to, dėl šio termino pažeidimo Sutarties šalims atsiranda neigiamos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės, numatytos CK 6. 256 str., 6. 258 str., 6. 260 str. Pastebėtina ir tai, kad tikroji šalių valia buvo nukreipta į buto ir vienos parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, o ne į neterminuotą šių objektų rezervaciją.
3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė nesivadovavo bonus pater familias principu. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties vykdymo, 2008 m. balandžio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje reikalavo įvykdyti įsipareigojimus, ir tik tada, kai atsakovas į šį prašymą nereagavo, kreipėsi į teismą.
4. Ieškovė, turint omenyje jos pareigas pagal Sutartį, negalėjo kooperuotis ir bendradarbiauti kitu būdu kaip tik tinkamai vykdydama savo pagal Sutartį prisiimtas prievoles, ką ji ir padarė: ieškovė laiku sumokėjo avansą, neatsisakė įsigyti butą ir stovėjimo aikštelę, preliminarią sutartį būtų sudariusi laiku ir tinkamai, tačiau pats atsakovas nebuvo pasirengęs tai padaryti. Atsakovas tris kartus vienašališkai nustatinėjo Sutarties sudarymo terminus, tačiau netgi ir paties vienašališkai nustatytais terminais nesugebėjo to padaryti. Kad preliminari sutartis nustatytais terminais nebuvo pasirašyta, kaltas pats atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, tinkamai nustatė ir įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, bylos įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6. 156 str. 1 d.). Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar jiems sudaryti konkrečią sutartį, jeigu sudaryti, tai su kuo. Šis principas taip pat apima sutarties šalių laisvę nustatyti sutarties turinį bei formą (išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymų normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai) ir sutarties šalių laisvę susitarti dėl jau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimų. Atsisakymas pakeisti sudarytos sutarties, turinčios jos šalims įstatymo galią (CK 6. 189 str. 1 d.), sąlygas negali būti vertinamas, kaip atsisakymas bendradarbiauti, vykdant sutartį. Kitoks atsisakymo sudaryti sutartį vertinimas paneigtų minėtą sutarčių laisvės principą.
Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6. 192 str.). Ginčo Sutartis (dėl kurioje numatytų prievolių vykdymo byloje yra kilęs ginčas) buvo sudaryta raštu (b. l. 3-6). Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė, neinformavusi raštu atsakovo, jog pasiūlymas dėl termino pakeitimo jai nepriimtinas, sudarė prielaidas atsakovui pagrįstai tikėtis, kad dėl termino pakeitimo ji neprieštarauja. Priešingai, nesant raštu išreikštos, suderintos Sutarties šalių valios dėl Sutartyje numatytų terminų pakeitimo, atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, jog yra susitarta dėl Sutartyje nustatytų prievolių vykdymo terminų pakeitimo (pratęsimo).
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad ieškovė yra nesąžininga, nes nevykdė pareigos bendradarbiauti (CK 6. 200 str.), o tiesiogiai kreipėsi į teismą, kad nesivadovavo bonus pater familias principu. Pagal bylos duomenis, ieškovė 2008 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovą ir raštu nurodė, kad, atsakovas vengia spręsti iškilusias problemas derybų keliu (nepaaiškina susidariusios situacijos, vengia susitikimų, neatsako į telefono skambučius). Rašte ieškovė taip pat pažymėjo, kad, iškilusių problemų neišsprendus artimiausiu metu geranoriškų derybų keliu, jos bus sprendžiamos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, iš bylos duomenų (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. ir balandžio 28 d. parengiamųjų posėdžių ir 2009 m. birželio 30 d. posėdžio protokolai) matyti, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo teisme metu taip pat ieškojo kompromiso, siekė susitarti su atsakovu taikiai derybų keliu (b. l. 113-114, 119, 125). Taigi teismas neturėjo pagrindo teigti apie ieškovės nesąžiningumą ar nebendradarbiavimą.
Nekonstatavus ieškovės nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir dėl apelianto argumentų, kad neturėjo būti tenkinamas reikalavimas priteisti dėl infliacijos patirtus nuostolius, kad šių nuostolių priteisimas ieškovei pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, kadangi jie nepagrįsti. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nuostolius sudaro turėtos išlaidos ir negautos pajamos, atmestini ir apelianto argumentai, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami tik už laikotarpį, kuriuo atsakovas nevykdė Sutartyje numatytos prievolės sudaryti preliminariąją sutartį.
Atmestini ir apelianto motyvai, kad, atsakovui tinkamai neįvykdžius Sutarties, nėra išnykęs pagrindas, kuriuo gautas avansas. Pažymėtina ir tai, kad sutarties neįvykdymu laikoma bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Apygardos teismas konstatavo (dėl to nėra šalių ginčo), kad atsakovas neįvykdė Sutartyje numatytų prievolių. Teisingai konstatuota ir tai, kad nebuvo įvykdyta pati Sutartis – sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta nei preliminarioji, nei pagrindinė sutartys (nes butas nepastatytas), todėl apygardos teismas pagrįstai taikė CK 6. 237 bei 6. 256 straipsnius ir nusprendė grąžinti ieškovei, vykdžiusiai Sutartį, atsakovui sumokėtą avansą bei priteisė iš atsakovo ieškovės turėtus nuostolius.
Dėl pasakyto, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pagal civilinio proceso įstatymo taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš atsakovo ieškovei priteistinos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, o valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 302 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Byla iš esmės nebuvo sudėtinga, nereikalavo išskirtinių specialių žinių, buvo nagrinėjama teisme, esančiame toje pačioje vietovėje, kaip ir ieškovės atstovo (advokato) darbo vieta, joje nekonstatuotas teisinių klausimų naujumas. Ieškovės atstovas (advokatas) parašė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovavo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje 2010 m. liepos 10 d., todėl pagrįsta prašoma priteisti 2000 litų (b. l. 170) suma atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ (duomenys neskelbtini) ieškovei J. R. (duomenys neskelbtini) 2000 litų advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 4,5 lito išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.